„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Šilališkiai snieglentininkai – Lietuvos vicečempionai

Praėjusį savaitgalį Druskininkuose vyko „LTeam” žiemos festivalis ir Lietuvos mokyklų žaidynių finalinės varžybos, kuriose paaiškėjo keturių sporto ša­kų prizininkai. Šiais metais ženkliai išaugo dalyvių skaičius (virš 300), o tai reiš­kia, jog didėja tokių varžybų populiarumas bei konkurencija tarp spor­ti­nin­kų.

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos žiemos sporto šakų atstovai jau keletą pas­tarųjų metų aktyviai dalyvauja Lietuvos mo­­kyklų žaidynių finalinėse varžybose. Di­džiulio žiūrovų dėmesio sulau­kė kalnų sli­dinėjimo ir snieglenčių rungtys.

Druskininkų „Snow arenoje“ vykusių var­­žybų metu kalnų snieglenčių rungtyje trium­favo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos vaikinų komanda. Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos atstovai užėmė ant­rąją vietą, trečiąją – Biržų „Saulės“ gimnazija.

Mūsų komandos dalyvis Kristupas Šimkus parodė geriausią rezultatą ir kartu su ko­mandos draugais Einiumi Kononovu bei Aru Jankevičiumi tapo šios rungties vi­ce­čempionais.

Daiva MIKUTAVIČIENĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos fizinio ugdymo mokytoja metodininkė 

AUTORĖS nuotr.: šilališkių komanda su švietimo, mokslo ir sporto ministru Al­girdu Monkevičiumi bei LTOK preziden­te Daina Gudzinevičiūte

Kultūros renginiai – tik miestiečiams?

Didmiesčiuose dažniausiai postringaujama apie prasigėrusius kaimus, apie nieko neišmanančius regionų gyventojus. Ir tik čia gyvenantys žmonės žino bei gali papasakoti, kokia situacija yra iš tikrųjų. Todėl labai keista, jog kaimo žmonėms, kad ir kaip jie norėtų dalyvauti kultūriniame gyvenime, lankyti renginius, ne visada sudaromos tokios galimybės.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.11

Kaimo kelius valdžia paliko likimo valiai

Jei savivaldybė, siekdama išsiaiškinti didžiausias gyventojus kamuojančias prob­lemas, rajone paskelbtų apklausą, pirmoje vietoje atsidurtų kelių priežiūra. Susitikę su Pajūrio miestelio gyventojais, tą turėjo suprasti ir Šilalės rajono vadovai. Pasisukus pokalbiui apie problemas, nebuvo vietovės, iš kurios atvykę žmonės nesiskųstų turintys bristi purvą iki kelių ar kasdien į darbą važiuoti kratydamiesi iš vienos duobės į kitą. Tačiau mero reakcija nustebino: užuot pažadėjęs pagalbą, rajono vadovas piktai barė „nesupratingus“ gyventojus ir bėrė priekaištus pagalbos prašiusiai Pajūrio seniūnei.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS ir AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.11

Į pasimatymą kviečia fatališkoji „Karmen“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikia pasiūlymą, kuriam atsispirti neįmanoma. Į pasimatymą Žvejų rūmų scenoje vasario 21 d., 19 val., kviečia pati Karmen.

Dėl gebėjimo patraukti vyrų dėmesį ji buvo lyginama su deive Venera...

Ugningoji čigonė Karmen, gyvenusi XIX a. pradžioje Sevilijos regione Ispanijoje, pirmą kartą buvo paminėta rusų poeto Aleksandro Puškino 1824 m. parašytoje poemoje „Čigonai“. Ją perskaitęs, prancūzų rašytojas Prosperas Mérimée sukūrė savą tos pačios istorijos versiją – novelę „Karmen“, pirmąkart išspausdintą 1845 m.

1830-ieji, Sevilija. Jauna, nežemiško grožio ir ugningo temperamento čigonė Karmen, nepripažįstanti jokių dorovės varžtų, apžavi jauną armijos kapralą doną Chosė. Naivus jaunikaitis ją beprotiškai įsimyli. Apžavėtas Karmen kerų, Chosė atstumia savo buvusią mylimąją Mikaelą ir nebepaklūsta kariuomenės vadų įsakymams. Bet čigonaitės jausmai greitai išblėsta: ji susiranda naują aistros objektą – matadorą Eskamilją. Įniršio, pavydo ir bejėgiškumo apakintas donas Chosė nužudo Karmen.

1875 m., prabėgus trims dešimtmečiams nuo novelės publikavimo, prancūzų kompozitorius Georges Bizet parašė operą „Karmen“, vėliau sulaukusią stulbinančio populiarumo. Tačiau pirmosios premjeros žiūrovai šiai operai buvo negailestingi ir jos kūrėją tiesiog nušvilpė.  Po tokios nesėkmės nuo kompozitoriaus nusigręžė draugai, o jo žmona teatro salę paliko demonstratyviai įsikibusi į parankę savo gerbėjui... Jei tik autoriai galėtų sulaukti įvertinimo būdami gyvi, o ne po šimto metų!.. Šiandien kiekvienas pasaulio mecosopranas svajoja atlikti Karmen partiją, o žymiausios pasaulio balerinos – scenoje sušokti ugningąją Karmen habanerą...

Choreografės Aušros Krasauskaitės šokio spektaklyje „Karmen“ liepsnoja aistra ir nežabota moteriška energija, galiausiai virstanti į pražūtį vedančia beprotybe. Dialoge apie žmogiškosios prigimties jėgą skamba Georges Bizet bei Rodiono Ščedrino muzika su joje užkoduota grėsmės nuojauta.

A. Krasauskaitė už šį spektaklį 2018 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“, o Karmen šokanti Beata Molytė – trečiąją „Auksinio scenos kryžiaus“ nominaciją savo karjeroje. Chosė vaidmenį atlieka talentingasis Mantas Černeckas, publikos neseniai matytas spektakliuose „Eglė žalčių karalienė“ ir „Spragtukas“. Toreodoro partijai kviečiamas patyręs šokėjas Gintaras Visockis iš Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės.

Pirmą kartą „Karmen“ spektaklyje gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Pastatymas pasižymi neįprasta scenografija: styginiais ir mušamaisiais grojantys orkestro muzikantai įkurdinami scenos gilumoje bei specialiai jiems įrengtame balkone.

Žaneta SKERSYTĖ

Eglės SABALIAUSKAITĖS nuotr.

Venų varikozė gydoma šiuolaikiniais metodais

Išsiplėtusios venos – viena labiausiai papli­tusių šian­dienos ligų. Tai progresuojanti sveikatos problema, nes ne­gydoma varikozė gresia komplikacijomis: gali atsi­ver­ti trofinės opos, susidaryti trombai. Pirmieji venų va­ri­ko­­zės simp­­tomai – kojų nuovargis, sunkumas, tini­­mas, skausmai, naktinis mėšlun­gis. Pajutus šiuos simp­to­mus, rekomenduojama ne­delsti ir kreip­tis į chi­rurgą (an­giochirurgą, fle­bo­logą). Daž­niausiai bėdų dėl kojų ve­nų turi moterys, bet šios ligos neaplenkia ir vy­rų, kartais net labai jaunų.

Antanas DAMULIS

VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktorius

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Ar mums skauda, kai skauda „nesavam” vaikui?

Šiuo metu intensyviai vyksta vaikų globos namų sistemos pertvarka, institucinė globa – permainų kryžkelėje. Vadovaujantis naujai patvirtintais teisės aktais, vaikai į globos institucijas gali patekti tik kraštutiniu atveju, kai nėra galimybės jų apgyvendinti šeimos aplinkoje pas giminaičius, emociniais ryšiais susijusius asmenis ar budinčius globotojus.

Birutė GUDAUSKAITĖ-GIRČĖ

Šilalės rajono socialinių paslaugų namų globos centro socialinė darbuotoja 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Geriausia vieta svaigintis – prie pradinės mokyklos?

Dalis visuomenės vis dar galvoja, jog rūkyti „žolę“ yra legalu. Kad taip nėra, įrodo teisėsaugos veiksmai – už kanapių vartojimą, jų laikymą ar gabenimą yra bau­džia­ma. Ir atsakomybė krenta ne bet kokia, o bau­džiamoji. Kitaip tariant, „nekaltas“ svaiginimasis už­traukia teis­tu­mą, kuris atsispindės asmens byloje visą likusį gyve­ni­mą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

 

Suskystintų naftos dujų balionų pardavėjai – tikrintojų akiratyje

Siekiant didesnio gyventojų saugumo naudojant suskystintų naftos dujų balionus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) tikrins, ar prekiaujama techniškai tvarkingais, saugiais bei tinkamai paženklintais balionais.

Aurelija MACIŪTĖ

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4 

Vienas – nulis opozicijos naudai: meras pripažino klydęs

Penktadienį savivaldybės taryba grįžo prie metus vėluojančio sprendimo: sutiko reorganizuoti Upynos Stasio Girėno bei Pajūralio pagrindinę mokyklas. Lygiai prieš metus toks sprendimas jau buvo priimtas, tereikėjo patvirtinti reorganizavimo sąlygas, tačiau sutrukdė rinkimai ir pažadai. Naujasis meras tada mūru stojo už mokyklų išsaugojimą, o opozicijoje likę buvę rajono vadovai, žinodami, kad toks sprendimas garantuotai žlugs, iš anksto pergalingai trynė rankomis. Kiek tokie politiniai žaidimai kainavo mokesčių mokėtojams, dabar niekas nenori skaičiuoti.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą