Arminas Rimkus į sportą sako niekada nežiūrėjęs kaip į profesiją. Tačiau šiandien sportininkas mėgėjas rezga gigantiškus planus, susijusius su bėgimu, nors dar visai neseniai draugai jį pažinojo kaip dviratininką ir krepšininką.

Svarbiausia buvo krepšinis 

„Esu pametęs galvą dėl bėgimo. Per pastaruosius metus nubėgau beveik 3000 kilometrų, o vien nuo šių metų pradžios jau įveikiau kone 900. Pernai dalyvavau Vilniaus maratone, šiemet mė­ginsiu jėgas Kopenhagos maratone, ateinantiems turiu dar didesnių pla­nų“, – sako Šilalėje gimęs, bet Šiauduvoje užaugęs Arminas.

Apsigynęs energijos tech­nologijų ir ekonomikos ma­gistrą, Arminas, kuriam ba­landžio 11-ąją suėjo 27-eri, dabar gyvena Kaune ir su sutuoktine Gabriele augina dukrytę. Kadangi vyro ūgis siekia net 197 cm, niekam nekilo abejonių, kur kreipti energiją.

„Tėtis namie buvo įrengęs krepšinio lentą, paka­binęs skersinį prisitraukimams. Iš pra­džių į sportą buvau pastūmėtas, o vėliau ir pats vis labiau į jį pasinėriau. Sportuoti man buvo įdomu, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų bėgimas, krepšinis, tinklinis, ar bet kokia kita šaka“, – pripažįsta Arminas.

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas tik bėgimui, bet Arminas yra išbandęs gana skirtingas sporto rūšis.

„Jei galėčiau atsukti laiką, nuo vaikystės būčiau visą dėmesį skyręs lengvajai atletikai. Tiesiog jaučiu, kad šioje sporto šakoje turėjau daugiau potencialo. Bet faktas ir tai, jog ilgoms distancijoms reikia subręsti ir pasiruošti psichologiškai. Mane motyvuoja tikslo siekimas ir žinojimas, kad ilgų nuotolių bėgime dar galiu tobulėti bei siekti geresnių rezultatų“, – kalba Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje kaip krepšininkas žinomas Arminas.

Dviračiu – į Daniją

Noras išbandyti save naujose srityse ir draugo įkalbinėjimas pastūmėjo Arminą sėsti ant dviračio, nors nei gimnazijoje, nei studijų metais šiuo sportu pernelyg nesižavėjo.

„Iš pradžių užsibrėžiau įveikti 100 km, po to sugalvojau dviračiu iš Kauno parminti į Šiauduvą, o tada jau ryžausi nulėkti aplankyti Danijoje, Kopenhagoje, gyvenančios sesės“, – sako vyras. 

Tačiau netruko paaiškėti, jog per suplanuotą laiką kelio neįveiks. 

„Dviračiu numyniau iki Liepojos, keltu persikėliau į Vokietiją, o iš ten dviračiu nuvažiavau iki Kopenhagos. Su giminaičiais praleidau vos dieną ir teko vėl sėsti ant dviračio. Numyniau 1000 km, tačiau įtemptas planas labai varžė, todėl turėjau skubėti, o taip nukentėjo galimybė pamatyti daugiau įspūdingų vietų. Dabar suprantu, kad planas buvo blogas“, – apie vieną įsimintiniausių gyvenimo kelionių pasakoja šiauduviškis.

Teko kelionėje ir pasiklysti, ir patirti kitų iššūkių, dviratį su visu bagažu nešti per nepravažiuojamus ruožus, ir bristi per ledinį upelio vandenį. O labiausiai įsiminė stiprūs vėjo gūsiai, verčiantys nuo dviračio, važiuojant 5 km ilgio tiltu iš vienos Danijos salos į kitą.

Atėjo metas rinktis

Arminas juokiasi, jog krepšinio „liga“ niekur nedingo, tiesiog nebeliko laiko jį žaisti. 

„Krepšinio teko atsisakyti, nes visur suspėti nepavyksta. Mano dienotvarkė labai įtempta, turiu šeimą, darbą ir bėgimą. Be to, atsirado ir traumų, tad nesinorėjo rizikuoti ir taip prarasti visą įdirbį bėgime“, – atskleidžia Arminas.

Jis nusprendė įgyvendinti seną svajonę – bėgti maratoną. 

„Buvau užmatęs faktą, kad pasaulyje maratoną (42,195 km) yra įveikę mažiau nei vienas procentas gyventojų, tad užsinorėjau patekti į šią statistiką. Bet tik pradėjęs ruoštis supratau, jog bėgimas nėra toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti iš šalies“, – sako Arminas.

Svarbiausia – motyvacija 

Suvokdamas, kad bet kuri sporto rūšis gali ne tik pagerinti, bet ir pabloginti sveikatą, jis nusprendė susirasti trenerį, kuris padėtų ruoštis maratonui. Taip susidūrė Armino ir Ingos Juodeškienės keliai. Pasak sportininko, trenerė buvo profesionali lengvaatletė, ilgų nuotolių bėgikė, jai net šiandien dar priklauso 5000 metrų rungties nacionalinis rekordas. Taip pat ji yra dukart olimpinių žaidynių bei pasaulio čempionato dalyvė ir daugkartinė Lietuvos čempionė. Bend­raudamas su Inga Arminas tikina gavęs daug teorinių žinių, treniruotės netruko duoti rezultatų. 

„Gerėjant jiems, ir pačiam pasidarė smalsu, kiek gali pasiekti, pradėjus pakankamai vėlai užsiimti šiuo sportu. Tad dabar mano tikslas yra aplenkti ne ką kitą, o tik patį save. Puikiai suprantu, kad raumenų skausmas, nuovargis ir mikrotraumos yra neišvengiama pasek­mė, todėl apie tai negalvoju. Be to, pradėjęs dirbti su trenere, supratau, kiek daug dėmesio reikia skirti traumų prevencijai, o rimtas požiūris padeda sumažinti jų tikimybę“, – įsitikinęs sportininkas.

Arminas neneigia sulaukiantis įvairių klausimų.

„Kai kurie stebisi, kam eikvoju tiek savo laiko, nes „už tai niekas pinigų nemoka ir duonos iš to nevalgysi“. Bet viskas, ką darau, yra mano paties malonumui. Man patinka kelti iššūkius ir išbandyti savo galimybių ribas“, – žemaitiško užsispyrimo neslepia sportininkas.

Šeimos palaikymas – svarbiausias 

A. Rimkus neneigia, jog jam svarbiausia yra šeimos pasitikėjimas bei palai­kymas. Iš pradžių jo sulaukdavo iš tėvų Linos ir Gintaro, sesers Gretos, vėliau – mokyklos, draugų, kolegų. O šiandien pagrindinė palaikymo komanda – žmona Gabrielė bei vienerių dukrytė. 

„Šeimos ir sporto derinimas yra vienas sunkiausių dalykų. Neretai pagalvoju, kad para galėtų turėti bent 30 valandų. Didžiausią įtaką įvairiems sprendimams daro žmona – matau jos rūpestį ir norą pagelbėti siekiant tikslų. Mes esame komanda, labai džiaugiuosi, kad ji pritaria mano pomėgiui. Taip pat turiu nuostabių draugų, kurie lydi į visas varžybas: kiekvienos treniruotės metu pagalvoju, jog negaliu tinginiauti, nes prie finišo linijos manęs lauks šeima ir draugai“, – sako sportininkas.

O metai jau suplanuoti: gegužę Arminas vyks į Daniją, kur dalyvaus Kopenhagos maratone, rugsėjį startuos Lietuvos pusės maratono čempionate. Dar turi ambicijų po metų išmėginti jėgas ultramaratone (50–100 km) ir sudalyvauti 12 val. (kai visi dalyviai bėga 12 val. ir laimi tas, kas per 12 val. nubėga daugiausiai kilometrų) bėgimo varžybose.

Žydrūnė MILAŠĖ

Pašnekovo archyvo nuotr.

Vyčio paramos fondas pradeda rinkti lėšas generolo Prano Liatuko įamžinimui – Vilniaus savivaldybė ant Lukiškių kalėjimo pastato sienos leido įrengti atminimo lentą šiame kalėjime 1945 m. nužudytam Lietuvos kariuomenės vadui. 

Bermonto gaujų nugalėtojui P. Liatukui atminti ketinama įrengti metalinę atminimo lentą su nuotrauka ir užrašu. Tačiau finansavimo jos pagaminimui bei įrengimui prašoma iš visuomenės. Fondo vicepirmininko Viliaus Kavaliausko skaičiavimais, tai galėtų kainuoti kelis tūkstančius eurų.

„Pradžiugino Vilniaus savivaldybė – atsiuntė laišką, kad prie buvusio Lukiškių kalėjimo galime įrengti lentą ten nužudytam kariuomenės vadui gen. P. Liatukui. Svarstymas truko 3,5 mėnesio, bet svarbu rezultatas. Turime du variantus: jeigu sutiktume su patvirtintu tipiniu užrašu ir lentele be atvaizdo bei simbolių, viską apmokėtų miestas; jeigu norėsime lentos su tik generolui skirtu užrašu bei portretu, turime apsimokėti patys. Be didelių diskusijų pasirinkom antrąjį. Atminimo lenta bus iš metalo, 65 x 50 cm, kad tiktų prie Izraelio ambasados jau pakabintos lentelės kalėjime 1940 m. laikytam Izraelio premjerui Menachemui Beginui.

Reikės surinkti iki kelių tūkstančių eurų (tai bent dukart pigiau, nei kuk­lesnė lentelė kainuotų miestui). Rėmėjams tegalime pažadėti gražią rašytinę padėką ir gerą jausmą dalyvavus istorinės atminties projekte“, – skelbia VšĮ Vyčio paramos fondas.

Įrengti atminimo lentą generolui P. Liatukui Vyčio fondo įkūrėjai sako pažadėję neseniai mirusiai kariuomenės vado dukrai Vandai Černienei. Beje, fondas taip pat prisidėjo ir statant P. Liatukui paminklinį akmenį jo gimtojoje Kvėdarnoje. Tad norinčiuosius paaukoti paminklinei lentai pinigus prašoma pervesti į sąskaita Swedbanke Nr. LT80 7300 0101 4970 6864. Apie paramos rinkimą bei darbų eigą Vyčio fondas žada skelbti informaciją viešai (nebent rėmėjas to nenorėtų).

„Šilalės artojo“ inform.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje baigėsi Lietuvos veteranų krepšinio lygos organizuotos 2023–2024 m. krepšinio 3x3 pirmenybės. Jos vyko dviem turais: rudens, kuris buvo surengtas praėjusių metų lapkričio mėnesį Kar­pynės pramogų ir poilsio komplekso sporto salėje, Raseinių r., bei pavasario, vykusio Simono Daukanto gimnazijos sporto salėje, Vilniuje. 

Sėkmė šiame sezone lydėjo Tauragės „trijulių“ komandą, ku­ri, suvedus rudens bei pavasario turų rezultatus, užėmė ant­rąją vietą. Res­pub­li­kos čempionais tapo Vilniaus „Silicio bio­technologijų“ koman­da, trečioji vieta atiteko Vilniaus „Perlui“, ketvirti liko kauniečiai.

Tauragės komandos garbę gynė taura­giškiai Romas Mu­zi­ke­vičius, Povilas Ni­pa­ravičius ir Juo­zas Jankevičius, šila­liškis Arūnas Ra­da­vi­čius bei Alvydas Paš­ke­vi­čius iš Pakruojo.

Juozas JANKEVIČIUS

Tauragės krepšinio veteranų sporto klubo vadovas

AUTORIAUS nuotr.

Atvelykio šeštadienį Šilalės kultūros centre po kelerių metų pertraukos vėl vyko šventė-konkursas „Šilų aidai“, sukvietęs vokalinius kolektyvus iš visos Lietuvos. Tai vienas seniausių šio žanro renginių Lietuvoje, gyvuojantis nuo 1978-ųjų. Vokalinių ansamblių meistriškumą vertino komisija, kurią sudarė Lietuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė, Šimtmečio dainų šventės Vilniuje kūrybinės grupės narė Danguolė Bei­narytė, kompozitorė Vilija Mažintaitė, choro dirigentas, Šimtmečio dainų šventės vokalinių ansamblių koncerto „Žeme, kas tu esi?“ kūrybinės gru­pės meno vadovės pavaduotojas Kęstutis Jakeliūnas.

Šilalės rajonui atstovavo šeši vokaliniai ansambiai. Du iš jų pelnė pri­zines vietas.

Miestelių ir kaimų mažųjų vokalinių ansamblių kate­gorijoje pirmąją vietą užėmė Telšių rajono Luokės kultūros centro Upynos filialo due­tas (vadovė Margarita Vai­nu­tie­nė), antrąją – Kelmės rajono Užvenčio vokalinis duetas (vad. Arijus Ivaškevičius), trečiąją – Raseinių rajono kul­tū­ros centro Šiluvoje vokalinė grupė „Ingrida ir draugai“ (vad. Saulius Beniulis).

Tarp miestelių ir kaimų vokalinių ansamblių laimėtojais tapo Pakruojo rajono Lin­ku­vos kultūros centro vyrų vo­ka­linis ansamblis „Šiaurys“ (vad. Methardas Zubas), ant­rąją vie­tą pelnė Kėdainių rajono Jos­vainių moterų vokalinis an­samblis „Pilkos stygos“ (vad. Vytautas Greičius), tre­­čiąją – Kelmės rajono Kra­žių Mo­tie­jaus Kazimiero Sar­bievijaus kul­tūros centro moterų vokalinis ansamblis „Vi­vace“ (vad. Jurgita Gelum­bic­kienė).

Miestų mažųjų vokalinių ansamblių kategorijoje pirmoji vieta pripažinta Telšių rajono Varnių miesto duetui „InRe“ (vad. Ingrida Ručinskienė), ant­roji – Šilalės kultūros cent­ro moterų vokaliniam kvartetas „Aitra“ (vad. Laima Pet­ku­vienė), trečioji – Kupiškio kultūros centro moterų vokaliniam duetui „Duo“ (vad. Nidija Sankauskienė).

Miestų vokalinių ansamblių kategorijoje geriausiai pasirodė Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro vokalinė grupė „Melomanai“ (vad. Nerilė Ber­notienė). Antrąsias vietas pelnė Gargždų kultūros cent­ro „RiverVoces“ dainavimo stu­dijos ansamblis (vad. Erika Kri­pienė), Jonavos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Presto“ (vad. Solveiga Mas­lauskaitė) ir Klaipėdos mer­ginų vokalinis ansamb­lis „Vowel“ (vad. Aleksandra Cha­rina-Vasiljeva). Trečiosios vietos atiteko Šilalės kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Aušrinė“ (vad. L. Pet­kuvienė), Kupiškio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Versmė“ (vad. N. San­kauskienė) ir Šakių kul­tū­ros centro vyrų vokaliniam an­samb­liui „Akor­das“ (vad. Asta Gri­gaitienė).

Specialus Ši­lalės rajono savivaldybės prizas „Už geriausią lietuvių liaudies dainos atlikimą“ įteiktas Kupiškio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Versmė“.

Vertinimo komisijos spren­dimu, Lietuvos vokalinių ansamblių šventės-konkurso „Ši­lų aidai 2024“ nugalėtoju pripažintas Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bridų filialo Gegužių moterų vokalinis ansamblis „Gegužė“ (vad. Sta­nis­la­va Rusevičienė).

Renginį Šilalės kultūros cent­re vedė Orinta Mer­kelienė ir Algirdas Šau­lys, šventės režisierius – Antanas Kaz­laus­kas.

Tiesioginę transliaciją Šilalės kultūros centro YuoTube kanalu stebėjo per 1500 žiūrovų.

Šilalės kultūros centro inform.

Nuotr. „12 mėnesių“

Kurdami iliuziją, kaip daug ir sunkiai dirba, politikai kruopščiai kuriamą įvaizdį kartais susigadina tiesiog per neapdairumą. Regis, šįsyk lygioje vietoje bus paslydęs vicemeras Ignas Gužauskis, socialiniuo­se tinkluose ku­riantis filmukus, kokia įtempta esanti jo darbo diena, tik žmonės neva to nesupranta...

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Prieš pat Velykas Šilalės savivaldybės taryba patvirtino visų rajono švietimo ugdymo įstaigų vadovų ataskaitas. Nors politikai mokyklų direktoriams priekaištų neturėjo, rajono meras Tadas Bartkus tikina, kad esą ne visi jie dirbo vienodai gerai, o dėl to šiemet skirsis ir mokyklų vadovų atlyginimų kintamosios dalies dydis. Tuo tarpu dalis politikų ir švietimo srities darbuotojų užsimena, kad vertinimas nebuvo teisingas, ir neslepia nusivylimo meru. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Metaforos turi didžiulę ga­lią. Kaip mes patys sau įvar­dijame, kas yra gyvenimas? Psichologai ir kitų sri­čių eks­pertai atkreipia dėmesį, kad nuo XX a. iki da­bar ypatingai paveikūs iš spor­to perimti vaizdiniai – pavyzdžiui, kad gyvenimas yra varžybos ar lenktynės. Ga­lima nesun­kiai nuspėti, jog tokie vaiz­di­niai skirti mobilizuoti jėgas, rodyti daugiau ener­gijos. Tačiau jie tu­ri savo „kainą“.

Andrius NAVICKAS,

rašytojas, filosofas, politikas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad beveik pusė gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą (IDV), jau pateikė savo pajamų mokesčio deklaracijas. VMI primena, kad liko daugiau nei 190 tūkst. smulkiųjų verslininkų, kuriems šią pareigą reikėtų atlikti neatidėliojant, nes iki termino pabaigos – gegužės 2 d. liko mažiau nei mėnuo.

„Dėkojame tiems, kurie nelaukia paskutinės minutės ir jau deklaravo pajamas. Atkreipiame dėmesį, kad pateikti pajamų mokesčio deklaracijas turi visi savarankiškai veiklą vykdę gyventojai, netgi tais atvejais, kai pajamų negavo. Tokiu atveju į pajamų eilutę įrašomas „0“. Deklaracijas savarankiškai dirbę gyventojai užpildo pagal apskaitos žurnalą, tačiau, jei gyventojas naudojasi VMI nemokamu virtualiu buhalteriu i.APS, tai visi įrašai sukeliami automatiškai į deklaravimo vedlį“, – primena VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis, pridurdamas, kad pernai individualią veiklą iš viso vykdė apie 350 tūkst. gyventojų.

Vaikų teisių gynėjai primena, kad praėjusių metų pabaigoje buvo atnaujintas įsimintinų dienų kalendorius – iš jo išbraukta sovietines šaknis turinti Vaikų gynimo diena, minėta birželio 1-ąją. Vietoje jos į kalendorių įrašytos dvi naujos dienos: Vaiko diena, švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį, ir Pasaulinė vaiko teisių diena, minima lapkričio 20-ąją. Kviečiame visus vaikus, tėvelius, mokytojus jau šiais metais paminėti naująją vaikystės šventę.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kiekviena tauta, valstybė įprasmina svarbias sau datas, žmones ir įvykius. Labai svarbu kiekvienam žmogui ir visai tautai – prisiminti kas esame, kokios mūsų vertybės. Būtent todėl Lietuva ima kurti naujas, nepriklausomos valstybės tradicijas ir atsisakė sovietines šaknis turėjusios šventės.

„Mes savo laisvę iškovojome jau daugiau nei prieš tris dešimtmečius, tačiau iki šiol turime nemažai sovietinių reliktų, kuriuos svarbu pakeisti. Matant Ukrainoje vykdomus nusikaltimus prieš taikius žmones, vaikus, tėvus, senelius, žinant, kad ten vaikai yra žudomi ir grobiami, būtų tiesiog netinkama kartu su Rusija minėti Vaikų gynimo dieną“, – sako I. Skuodienė.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pritarė vaiko teisių gynėjų siūlymui vietoje sovietinės birželio 1-osios švęsti vaikystę pavasarį, trečiąjį gegužės penktadienį. Šiais metais tai bus gegužės 17 d.

Gegužės mėnuo jau yra paskelbtas šeimos mėnesiu, pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiame Motinos dieną, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną. Tad tikrai simboliška tarp šių dviejų svarbių datų paminėti ir Vaiko dieną. Neatsitiktinai pasirinktas ir penktadienis, po diskusijų su socialiniais partneriais jis pasirinktas tam, kad galėtume šią dieną paminėti ne tik šeimoje, bet ir darželiuose ar mokyklose.

„Vaikai yra mūsų dabartis ir ateitis, valstybės pagrindas ir būsimieji jos kūrėjai. Tad dar kartą noriu pakviesti visas ugdymo įstaigas – mokyklas, darželius, vaikų būrelius – paminėkime šiais metais gegužės 17-ąją. Švęskime vaikystę kartu, ugdykime atsakingą ir laimingą jaunąją kartą“, – kviečia Tarnybos vadovė.

Taip pat į atmintinų dienų kalendorių buvo įtraukta ir Pasaulinė vaiko teisių diena, kurią pasaulio šalys mini lapkričio 20-ąją.

Birželio 1-osios atsiradimo istorija ir kodėl jos nereikėtų švęsti

Po I-ojo pasaulinio karo, 1925 m. Ženevoje įvyko Pasaulinė vaikų gerovės konferencija, kurios metu valstybės sutarė, kad reikia minėti vaiko dieną, tačiau nebuvo priimtas vieningas sprendimas, kurią dieną ši šventė bus minima ir palikta kiekvienai šaliai savarankiškai nuspręsti, kada švęsti vaikystę. Tad pasaulio valstybės vaiko dienai minėti pasirinko skirtingas datas, kai kur ši diena minima pavasarį, vasarą ar rudenį. Sovietų sąjungoje Vaikų gynimo diena birželio 1-ąją pirmą kartą paminėta 1950 m., o ją Maskvoje inicijavo Tarptautinė demokratinė moterų federacija, žinoma kaip prokomunistinės orientacijos organizacija. 1997 m. nepriklausomoje Lietuvoje patvirtinus Įsimintinų dienų įstatymą, į jį buvo įtrauktos 23 įsimintinos dienos, o Vaikų gynimo diena minėta tą pačią dieną, kaip ir Sovietų sąjungos laikais. Šiandien ši diena vis dar minima daugelyje Rytų Europos valstybių, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje dar kartą priminė, jog vis dar turime nemažai istorinių sąsajų su šia valstybe ir davė pagrindą pradėti diskusijas dėl naujų tradicijų kūrimo. 2023 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Atmintinų dienų įstatymo pakeitimui ir iš atmintinų dienų sąrašo išbraukė birželio 1-ąją.

Nepelnytai pamiršta lapkričio 20-oji

Kartu su naujai į atmintinų dienų sąrašą įtraukta Vaiko diena – trečiąjį gegužės penktadienį – įtraukta dar viena visiems vaikams ir jų gerovės srityje dirbantiems žmonėms labai svarbi data – lapkričio 20-oji. Būtent šią dieną 1959 m. buvo priimta Jungtinių tautų vaiko teisių deklaracija, o 1989 m. patvirtinta Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 m. Tai yra svarbiausias tarptautinis vaiko teisių srities dokumentas, apimantis visus vaiko gyvenimo aspektus, pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei atsakomybes, kurias turi visi pasaulio vaikai.

Praėjusiais metais vaiko teisių gynėjai šią dieną minėjo organizuotoje konferencijoje geriausių vaiko interesų tema bei kartu su socialiniais partneriais įteikdami Geriausio vaiko draugo apdovanojimus labiausiai vaikų gerovei nusipelniusiems žmonėms. Nuo šių metų lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių diena – yra oficialiai įtraukta į įsimintinų dienų kalendorių.

vaikoteises.lt inform.