„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Trys skaičiukai

Finansų įstaigos Valstybinei mokesčių inspekcijai turės teikti naują informaciją apie gyventojų ir įmonių sąskaitų likučius kiekvienų metų gruodžio 31 dieną, bendrą įplaukų sumą per visus metus bei skolinius įsipareigojimus konkrečiam bankui ar kredito unijai. Šie duomenys bus teikiami, jei sąskaitos apyvarta viršys 15 tūkstančių eurų, o jos likutis – 5 tūkst. eurų.

Finansų ministras džiaugiasi priimtu sprendimu, šią informaciją meiliai vadindamas „trimis skaičiukais“. Šie trys skaičiukai turėtų padėti Mokesčių inspekcijai geriau kovoti su mokesčių vengimu.

Tikslas pateisina priemones, kurios šį kartą pasirinktos labai neadekvačios.

Pradėkime nuo informacijos apie gyventojus. Teigiama, kad šis duomenų sekimas pa­lies apie dešimtadalį visų gyventojų sąskaitų. Tarkime, jog Mokesčių inspekcija netgi nustatys asmenų, kurie nesumokėjo dalies jiems priklausančių mokesčių.

O kaip su kitais, kurie mokesčius moka sąžiningai, tačiau po jų piniginę nuolat knaisiojasi mokesčių inspektoriai? Ar bent atsiųs atsiprašymą: „Gerbiamas mokesčių mo­kėtojau, pasidomėjome jū­sų banko sąskaita, bet nieko neradome, atsiprašome“?

Taip pat įdomu, ar kada nors bus įvertintas šios priemonės efektyvumas: kokia mo­kesčių suma išieškota būtent dėl bankų sąskaitų tikrini­mo. Ir ar bus atlikta kaštų bei naudos analizė, ar bus atsisakyta šios priemonės, jeigu paaiškėtų, kad renkami duomenys - ne tokie jau ir naudingi?

Analogiška informacija bus renkama ir apie juridinius as­menis. Įvertinant sumas, bus teikiami duomenys apie absoliučią daugumą juridinių as­menų. Ir visa tai – papildomai, šalia šimtų lapų įmonių teikiamų deklaracijų. Nuo šių metų įmonės pristato dar daugiau papildomų duomenų apie išmokėtas sumas – dienpinigius, išlaidų kompensacijas, darbuotojams išmokėtus prizus, neapmokestinamas pre­­mijas, pensijų išmokas, atskaitingų asmenų skolas bei kt.

Diegiama išmanioji apskaita leis Mokesčių inspekcijai realiu laiku matyti įmonių išrašomas sąskaitas bei važtaraščius. Mokesčių inspekcija iki šiol gana taikliai įvardindavo rizikingas įmones bei tikrino jų veiklą. Sunku suprasti, jog totalus sąskaitų sekimas padėtų identifikuoti naujas rizikas. Vėl kyla tie patys klausimai dėl sąskaitų sekimo efektyvumo bei taik­lumo.

Šie trys skaičiukai yra ne koks pūkuotas gėris, kaip bando įtikinti finansų minist­ras, bet nesankcionuotas privačios informacijos rinkimas. Politikai nė kiek nesijaučia blogai, užkraudami administ­racinę naštą duomenų teikėjams – kredito įstaigoms. Netgi didžiuojamasi, kad šioms duota laiko pasiruošti, įdiegti informacines sistemas. Ir visa tai – šalia pinigų plovimo prevencijos bei gausos kitų, verslo prasme visai nereikalingų, įpareigojimų kredito įs­taigoms. O jei kokia klaida pasitaikytų, tai atsirastų dar viena proga kredito įstaigą nubausti.

Kaip rašė škotų filosofas Davidas Hume‘as, „retai visa laisvė prarandama iš karto“. Trys skaičiukai – tai dar trys prarastos laisvės, ir nėra čia ko džiaugtis, finansų nelaisvės ministre.

Rūta VAINIENĖ,

ekonomikos ekspertė

 

 

Didžiuojamės, kad esame laisvi

Kovo 11-ąją pajūrališkiai šiemet paminėjo ypatingai - Pajūralio pagrindinė mokykla, bendruomenės cent­ras ir laisvalaikio salės darbuotojai Lietuvos Nepri­klau­so­mybės dienos išvakarėse surengė šventinį minėjimą „Skambėk per amžius, būk laisva“, kurio pagrindi­niais akcentais tapo kariškių pasirodymas bei simbolinis bė­gimas kaimelio gatvėmis.

Šventė prasidėjo Krašto ap­saugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių rinktinės 308 pėstininkų kuopos karių ir bend­ruomenės narių eisena. Prie mokyklos iškilmingai pakelta Lietuvos trispalvė, iššautos trys sal­vės: už Lie­tu­vos Nepriklausomybę, už lai­mingą vaikystę ir už Pa­jūralio bend­ruomenę.

Pagerbę gimtąją šalį bei pa­sidžiaugę sunkiai iškovota Lais­ve, stojome prie starto linijos. Liubarto, Upynės ir Jūros gatvėmis vyko bėgimas „Aš laisvas“. Kartu su savanoriais simbolinę trasą įveikti pasiryžo daugiau nei pusšimtis mokinių ir bendruomenės narių. Nors bėgikai ir varžėsi dėl prizinių vietų, geriausio laiko, svarbiausia buvo ne taurės ar medaliai, o parodyti, kad dėl savo Tėvynės bei savo ir visų laisvės galime padaryti daug.

Vėliau smalsuoliai galėjo ap­žiūrėti ginklų parodą, pabendrauti su kariais, vyko mokinių meninė instaliaci­ja „Dovanoju Tau laisvę“. Jos metu mažieji patriotai geltona, žalia bei raudo­na spalvomis aprengė ap­link augančius medelius. Susi­rin­ku­siesiems programą dovanojo šilališkių merginų šokių grupė (vadovė Laima Andrejauskienė), o Pajūralio bendruomenės moterys visus vaišino garuo­jančia arbata bei gardžia ko­še.

Būdami tokiame šauniame būryje ir visų veiduose matydami nesuvaidintą nuoširdumą, negalėjome nesididžiuoti, jog gyvename ne kur kitur, o savo Lietuvoje. Ačiū visiems, kurie atvyko pasidžiaugti sa­vo šalies Laisve!

Irena JUCIENĖ

Pajūralio bendruomenės pirmininkė

Vagiamas vaikų maistas?

Metų pradžioje nemažą pasipiktinimą visuomenėje su­kėlė žinia, kad viename Klaipėdos darželių valgyklos darbuotojos savinosi vaikų maitinimui skirtus produktus. Po­­licijos sučiuptos apsukrios uos­tamiesčio moterys tąsyk namo vežėsi pieno, kopūstą, dešrelių, varškės, košių, pomidorų padažo ir batoną.

Deja, paaiškėjo, jog darželinukams skirtas maistas grobstomas ne vien Klai­pė­doje – panašus įvykis pra­ėjusią savaitę užfiksuotas ir Šilalėje.

„Šilalės artojas“ ga­vo informacijos, kad trečiadienio vakarą Šilalės lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ lankėsi policijos pareigūnai, kurie esą nustatė, jog vaikai gali būti apvaginėjami.

Šios ugdymo įstaigos direktorė Dalia Kutniauskienė, paklausta, kokiu tikslu minėtą dieną darželyje lankėsi policijos pareigūnai, teatsakė, kad buvo vykdoma maisto sandėlio patikra. Dėl kokių priežasčių surengtas patikrinimas, vadovė dievagojosi nežinanti.

„Klausiau, gal yra gautas skundas, ar kas. Pareigūnai atsakė, jog tokios informacijos negali teikti“, - „Šilalės artojui“ vakar aiškino D.Kut­niaus­kienė.

Pirmadienio rytą patikrini­mo išvadų direktorė sakė dar neturinti ir nežinanti, kas bu­vo nustatyta. Dėl išsamesnės informacijos ji pasiūlė kreip­tis į policiją.

Tauragės AVPK Komuni­ka­cijos grupės specialistė Rūta Janavičiūtė redakciją informavo, kad buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas dėl galimo darželio darbuotojos maisto savinimosi. Kovo 9 d. pareigūnai apsilankė „Žiogelyje“ ir patikrino informaciją. Siekiant surinkti įrodymus, buvo apieškotos bei patikrintos kelios patalpos.

Vienos lopšelio-darželio dar­buotojos atžvilgiu pradėta ad­ministracinė teisena pagal LR ATPK 50 str. Kitaip tariant, moteris kaltinama smulkaus svetimo turto pagrobimu. Anot R.Janavičiūtės, pasi­sa­vin­ta įvai­rių maisto produktų: bananų, pomidorų ir kt. Tačiau asmens, kuris galimai juos vogė, policija ne­­­įvardija, argumentuodama, jog, atskleidus darbuotojos užimamas pareigas, būtų ga­na paprasta nustatyti jos ta­patybę.

Birutė PALIAKIENĖ

 

 

 

 

Būti mokytoju reiškia tikėti geros ateities formule

Švietimo panorama iliustruoja, jog viskas, ką besugalvotų politikai, mokslininkai, galų gale nusirita ant mokytojo, kuris tampa lengvu taikiniu kritikai, galvos. Kartais ministerijų aiškinimuose mokytojai atrodo tarsi vargšai giminaičiai, kuriuos pakviečia į pokylius.

Kas įvyktų, jei atitinkamo gyvenimo kūrimas, problemų sprendimas būtų patikėtas žmonėms iš apačios? Beje, kai kurie tai ir daro. Tačiau, kaip rodo patirtis, su savo koncepsijomis daug draugų ir pasekėjų mokyklose neįgyja, o neretai gadina nusistovėjusį mikroklimatą.

Paprastai labiausiai yra vertinami paklusnūs, standartiškai mąstantys pavaldiniai. Retas kuris iškyla į švietimo aukštumas, nekeisdamas savo pozicijos. Šiuo atveju, kaip rašoma evoliucijos teorijos pradininko Čarlzo Darvino veikale, „išlieka ne storiausi ir stipriausi, o tie, kurie geba prisitaikyti“. Švietimo paradigmos galbūt turėtų būti susitarimo reikalas, o mokytojų neturėtų vertinti pagal industrinius parametrus...

Neabejotina, jog žinių, vertybių priėmimą lengvina tinkamų sąlygų tam sudarymas, sektini pavyzdžiai. Vienas jų - mokymosi motyvacija, tikslas susikurti kokybišką ateitį. Bet netgi mokiniai supranta: Darbo bei kitų valdančiųjų partijų susitarimu keliamas nekvalifikuoto darbuotojo minimalus mėnesio atlygis, atrodantis tik per porą žingsnių dešiniau nuo Karlo Markso idėjų, kai kuriose mokyklose beveik pasivijo mokytojo, baigusio kelis universitetus, turinčio magistro kvalifikaciją uždarbį. Švietimo ir mokslo ministrė darbietė Audronė Pitrėnienė teigia, kad jeigu atlyginimas būtų solidus ir vyrai pamatytų, jog jie, dirbdami mokytojais, gali išlaikyti šeimą, tuomet švietimo sistemoje jų būtų daugiau. Klausimas ministrei: kas ir kada tai turėtų padaryti? Klausimas mokiniams: motyvacija gerai mokytis, matant šią iliustraciją, didėja ar mažėja?

Reziumuojant šį niuansą, galima sakyti, jog mokinys, žvelgdamas į mokytoją, toli gražu nemato jame visuomenės princo, o mūsų daiktinė aplinka, tarsi klasikos ir gatvės šokių akistata, lieka paraštėse. Pavyzdžiui, Smetoninėje Lietuvoje, viešajame sektoriuje, IV-ajame dešimtmetyje vidutinė alga buvo apie 90 litų, tuo tarpu mokytojo - apie 200.

Dabartinėje Lietuvoje mokytojų atlyginimai nebuvo keliami nuo 2009-ųjų. Nors prieš praėjusius Seimo rinkimus lijo pažadų lietus. Štai keletas akcentų iš Darbo partijos 2012 m. rinkimų programos:

- siekdami aukštos pedagogo kompetencijos, psichologinio tinkamumo bei motyvacijos, tobulinsime pedagogų rengimo sistemą. Sudarysime tinkamas darbo, buities ir kitas sąlygas mokytojams, dirbantiems kaime;

- sieksime objektyvios ir teisingos mokytojų atlyginimų mokėjimo tvarkos. Pedagogų darbo užmokestis turi priklausyti nuo jų išsilavinimo, kvalifikacijos, profesionalumo, darbo kokybės ir darbo stažo;

- sudarysime galimybę mokytojui po 7 darbo metų pasinaudoti atostogomis sveikatai stiprinti, už ilgametį ir kūrybingą darbą skirsime premijas, mažinsime darbo krūvį;

- taupydami lėšas optimizuosime įstaigų, veikiančių prie Švietimo ir mokslo ministerijos, skaičių. Sumažinsime švietimo kokybę kontroliuojančių institucijų skaičių, kurių funkcijas praplėsime konsultacinio pobūdžio paslaugų teikimu.

- atsisakysime visuotinio „mokinio krepšelio“ finansavimo principo.

Panašūs dalykai skambėjo ir kitų, šiandien valdančiojoje koalicijoje esančių partijų programose. Tad spręskime patys, ar tai yra realizuota, ar išrinkta valdžia tik parodė savo dviveidiškumą.

Prieš šiuos Naujuosius metus, spaudžiant švietimo profsąjungoms, garsiai prabilta, jog nuo šių metų sausio 1 d. visų bendrojo ugdymo pedagogų atlyginimai bus padidinti 3 proc. Tačiau ir šių pažadėtų trupinių kai kurios mokyklos iš viso negavo, o atsitiko atvirkščiai. Mokinių skaičiaus mažėjimas, kuris turi įtakos ir mokinio krepšeliui, atsiliepė ir mokytojų atlyginimams, tad dalis pedagogų šiemet gauna ne padidėjusį, bet dar labiau sumažėjusį atlygį. Pastebimi centrinės ir vietos valdžios stumiami sprendimai toliau kai kam vegetuoti, paliekant mažas mokyklas, bet nepasirūpinant deramu jų išlaikymu. Dažnai eiliniam mokytojui sudėtinga suprasti administracinės  bejėgystės aspektus. Tuo labiau, kai viešojoje erdvėje kalbama, jog mokyklos esančios pakankamai aprūpintos. Tačiau realiai jose trūksta elementarių kanceliarjos, higienos priemonių...

Kita vertus, skaitant savivaldybės tarybos posėdžių kronikas, pastebima, jog kai kurių mokyklų vadovai kaunasi už priedus sau prie priskaičiuotų tūkstantinių atlyginimų. Deja, neteko girdėti, kad kuris nors iš jų drįstų kelti eilinių mokyklos darbuotojų algų, ir, pavyzdžiui, kelionių į darbą kompensavimo klausimus.

Pastarąjį dešimtmetį pastebima aukštai iškelta mokinių įvairovės vėliava. Dalijantis patirtimis, remiantis tyrimais, galima teigti, jog vieni mokytojai daugiau dėmesio skiria turintiems mokymosi negalių vaikams, kiti - gabiesiems, treti bando paskirstyti dėmesį bei resursus visiems, kas, beje, dažnai yra neįmanoma fiziškai. Bendrojo lavinimo mokytojas iš esmės nėra ir neturi būti mokinių tramdytojas. Bet pedagogai neretai laikomi smulkiu aptarnaujančiu personalu, kurį bet kas, bet kuriuo atveju gali aprėkti.

Istorijos mokymo proceso centre eksploatuojama mokinių dominavimo pamokos metu paradigma galbūt ir yra atsakymas, kaip tobulinti ugdymo turinį. Iš kitos pusės žinoma tiesa – pats geriausias diferencijavimas yra galimybė rinktis. Galbūt ne tik mokiniui.

Dažnas pedagogas, dirbantis keliose mokyklose, pastebi skirtingus mokymo turinio, veiklos modernizavimo, moralinio kodo diegimo modelius, pasiekimų įvairovę. Vienur mokinių atostogų metu svarstomi siūlymai, susiję su mokymo aplinka, darbo sąlygomis, darbo metodų modernizavimu, kitur rengiamos savotiškos romantikos atspalviu pažymėtos edukacinės išvykos. Tačiau yra ir tokių švietimo įstaigų, kuriose tik uždedamas pliusas, kartu su aptarnaujančiu personalu išklausius gesintuvo veikimo principo instrukcijas.

Svarbu pasiekimai? Palikime klausimą, kurios iš šių mokymo įstaigų auklėtiniai dalykinėse olimpiadose šluoja nuo kelio miesto ir rajono gimnazijas, progimnazijas, laimi tarptautinėse konferencijose, o kurios rezultatai galėtų būti ir geresni, be tiesaus atsakymo...

Aštria harmonija, sudėtingais santykiais išsiskleidžiantis mokyklinis gyvenimas savo dovanas dažniausiai išdalija pabaigoje, kai mokiniai reiškinius pradeda vertinti iš tam tikros perspektyvos, naudodami lyginimo, t.y. komparatyvistikos (lot. comparativus) elementus. Tada atsiranda galimybė pasitikrinti bendravimą simpatiniais ryšiais grįstais saitais, pažinti dalį, kuri ėjo ir eina paskui tave, užimamą poziciją. Tuomet siela, tarsi išgirdus grigališkuosius choralus, gali prisiliesti prie gilesnių būčių ir dar šio to, kas primins prabėgusias akimirkas. O būti mokytoju reiškia tikėti geros ateities formule.

Arūnas MIKALAUSKAS

Pajūralio pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas

Kai dėl nuo­var­gio kal­tas ne pa­va­sa­ris

„Nu­si­mesk ane­mi­jos kilpą!“ – į tokią mažakraujystės pro­fi­lak­ti­kos akciją kvie­čia „Me­di­ci­na prac­ti­ca“ la­bo­ra­to­ri­ja. Čia iki balandžio pa­bai­gos krau­jo ty­ri­mus dėl ane­mi­jos ga­li­ma at­lik­ti pi­giau.

Jei­gu ry­tą jėgų dar užten­ka, tai va­ka­rop padidėja dir­glu­mas, ap­ima mie­guis­tu­mas ir ben­dras kūno sil­pnu­mas. Tuo, at­bun­dant gam­tai, skundžiasi daugybė žmonių. Ge­rai, jei pa­va­sa­ri­nis nuo­var­gis grei­tai išsisklaido. Tačiau to­kie simp­to­mai dažniausiai ly­di prasidedančią geležies sto­kos anemiją.

To­liau silps­tant krau­jui, žmogaus sa­vi­jau­ta vis blogėja. Išryškė­ja aiškūs mažakraujystės ženklai: blyški oda, įtrū­kę lū­pų kampučiai, trapūs na­gai, slen­kan­tys plau­kai ir kt. Su­trin­ka sko­nio po­jū­tis, pra­de­da er­zin­ti įpras­ti kva­pai, ap­ima apa­ti­ja, ir gy­ve­ni­mas ne­be­tei­kia jo­kio džiaugs­mo.

Užsitęsusi geležies sto­kos ane­mi­ja ga­li lem­ti daugybę lėtinių ligų, ku­rios trum­pi­na gyvenimą. Tiks­liai diag­nos­ti­kai rei­kia at­lik­ti bendrąjį krau­jo, geležies kie­kio krau­jy­je bei fe­ri­ti­no ty­ri­mus. Ge­riau­sia pastebėti slaptą ane­mi­jos formą. Tuo­met gy­dy­mas trun­ka trum­piau. Tačiau dar tik pardėjusias sek­ti geležies at­sar­gas ga­li at­skleis­ti vie­nin­te­lis fe­ri­ti­no ty­ri­mas. O ben­dra­sis krau­jo ty­ri­mas pa­de­da nu­sta­ty­ti tik jau įsibėgėjusią ane­mi­ją.

Krau­jas ga­li nu­silp­ti ir dėl vi­ta­mi­no B12 bei fo­lio rūgšties sto­kos. Šiai ane­mi­jai nu­sta­ty­ti at­lie­ka­mas ho­mo­cis­tei­no ty­ri­mas.

Vi­ta­mi­no B12 bei fo­lio rūgš­ties ga­li pri­stig­ti ir dėl virškinamojo trak­to, na­vi­ki­nių, au­to­imu­ni­nių bei ki­tų li­gų. Be­je, vi­ta­mi­no B12 trū­ku­mas ga­li su­kel­ti ne tik sun­kią ane­mi­ją, bet ir pa­žeis­ti cen­tri­nę ner­vų sis­te­mą.

Ak­ci­ja! Da­bar ben­drą­jį krau­jo, ge­le­žies kie­kio, fe­ri­ti­no bei ho­mo­cis­tei­no ty­ri­mus su di­de­le nuo­lai­da Jums at­liks „Me­di­ci­na prac­ti­ca“ la­bo­ra­to­ri­jo­je, Ši­la­lės li­go­ni­nė­je (Vy­tau­to Didžio­jo g. 19), tel.: (8-449) 4-67-63, (8-656) 6-79-57. Iš anks­to re­gist­ruo­tis ne­rei­kia. Ak­ci­ja vyks­ta iki ba­landžio pa­bai­gos. In­ter­ne­to sve­tai­nė: www.me­di­ci­nap­rac­ti­ca.lt.

Lenkų pieno gamintojai: lietuviams į Lenkiją važiuoti nebereikės

„Daugelis lenkų pieno produktų jau yra gerai žinomi Lietuvos vartotojams, o ateityje jų eksportas į Lietuvą dar labiau didės“, - teigė Lenkijos pieno gamintojai, atvykę į Vilnių susitikti su vietos verslininkais.

„Eksportas į Lietuvą bei kitas Baltijos šalis išlieka stabilus. Pernai į jas lenkiškos pieno produkcijos buvo eksportuota už 81,06 mln. Eur, o eksportas į Lietuvą padidėjo net 7 procentais. Prognozuojama, kad ateityje pardavimai dėl didesnio pasirinkimo ir konkurencingos kainos toliau augs“, – Pieno vartojimo skatinimo fondo finansuotoje konferencijoje teigė Lenkijos ambasados Vilniuje atstovas Henrykas Szymanskis.

Lenkų pieno gamintojai kaip svarbų savo konkurencinį pranašumą akcentavo ne tik kainą, bet ir kokybę. Pasak Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, tačiau ne kokybės sąskaita.

„Netolygų kainų pasiskirstymą prekybos vietose galima paaiškinti tuo, jog mūsų pieno produktų perdirbimo ir gamybos sąnaudos yra mažesnės, palyginti su kitomis šalimis, dėl mažesnių energijos kaštų bei pigesnės darbo jėgos. Mes turime vienus iš moderniausių ūkių Europoje, esame išsaugoję švarią, neužterštą aplinką, todėl galime pasiūlyti labai aukštos kokybės produkciją ir išlaikyti gerą kainos santykį“, – sako A.Maliszewska.

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko nuomone, kokybės atžvilgiu lenkiškas produktas iš esmės nesiskiria nuo lietuviško. Tad jei 82 proc. riebumo tiek lenkiškas, tiek lietuviškas sviestas yra identiškas, ir skiriasi tik jo kaina, vartotojas pasirinks tą, kuris yra pigesnis.

„Pirkėjas viską skaičiuoja. Jei šiandien įvežtinių lenkiškų produktų į Lietuvą kaina būtų tik truputį didesnė nei pačioje Lenkijoje, tai niekas į Lenkiją daugiau nevažiuotų – viskas būtų perkama čia. Visgi Lenkijoje pridėtinės vertės mokestis yra 7 proc., o pas mus – 21 proc., todėl pirkti Lenkijoje yra pigiau. Tačiau jei šis mokestis taps žemas ir kainos bus beveik vienodos, žmonės nebevažiuos į Lenkiją, kadangi neapsimokės pati kelionė“, – sako A.Stančikas.

Lietuvos pirkėjai atkreipia dėmesį, kokia yra produkto kilmės šalis. Dažnai tai tampa lemiamu kriterijumi vartotojui apsispręsti. Ką žymė „pagaminta Lenkijoje“ pasako apie lenkiškus pieno produktus?

Pasak A.Maliszewskos, nepriklausomai nuo produkcijos šalies gamintojos, visi rinkoje esantys pieno produktai privalo būti saugūs bei kokybiški. Europos Sąjungoje yra taikoma bendros rinkos politika, todėl visiems bet kurioje ES valstybėje gaminamiems pieno produktams saugos reikalavimai yra vienodi.

„Pieno produktų ne tik sauga, bet ir kokybė  tiesiogiai priklauso nuo jų gamybai gaunamos pieno žaliavos. Laimi tie gamintojai, kurių nuolatiniai pieno tiekėjai turi aukštą pieno gamybos technologiją, investuoja ne tik į gamybos procesų tobulinimą, tačiau ir į aukštos kokybės pieno žaliavos gamintojų paieškas“, – sakė Lenkijos pieno rūmų vadovė.

Ligita ŠUKLIAUSKIENĖ

 

 

Kiek uždirba mokytojas Lietuvoje?

Viena iš buvusio mokytojų streiko oficialių priežas­čių – maži atlyginimai. Kiek pedagogai uždirba ir ką da­ry­ti, kad jie gautų daugiau?

Kodėl yra uždirbančių nedaug?

Paprastai pilnas darbo krūvis - 40 valandų per savaitę. Su mokytojais yra šiek tiek sudėtingiau: jų darbo savaitę sudaro 36 val., iš kurių maždaug 23 pamokos per savai­­tę - kontaktinės, ir tai yra laikoma gana intensyviu krūviu. Tai reiškia 5 pamokas po 45 minutes pirmadienį, trečiadienį, penktadienį bei po 4 - ant­radienį ir ketvirtadienį. Kai kurie pedagogai dar turi neformalaus ugdymo būrelius ar auklėjamąją klasę.

Žinoma, 23 kontaktinės va­­landos, kuomet mokytojas mo­ko vaikus, nėra vienin­te­lis laikas, kai jis dirba. Ski­riamos valandos pasiruošimui pamokoms, darbų taisymui bei pan.

Jei dauguma dirbančiųjų tu­ri 28 dienas apmokamų atostogų per metus, tai mokyto­jai - bent 56. Be to, dar yra 5 dienos moksleivių atostogų rudenį, 10 - per Kalėdas, dar 6 - pavasarį. Kadangi šių atostogų metu mokinių mokyk­loje nėra, pedagogams skiria­mas laikas planuoti savo veik­lą, metodiškai tobulėti, ruošti renginius, rūpintis savišvieta ir kt.

Taigi kiek mokama už šios apimties darbą? Apie 600-700 eurų į rankas. Tiksli su­ma priklauso nuo įgytos kvalifikacijos, stažo bei pan. Kai kurie pedagogai dar moko privačiai. Neoficialiais duome­ni­mis, didesniuose miestuose paklausus korepetitorius papildomai gali uždirbti 100-200 eurų per mėnesį.

Tačiau šalia šių skaičių yra ir daug nelinksmų istorijų, kai atlyginimai siekia vos 400 eurų ar netgi mažiau. Net statistinis mokytojo atlyginimo vidurkis tesudaro 500 eurų. Kodėl?

Pagal tai, kokią dalį lėšų skiriame švietimui, esame ne­toli Europos Sąjungos vidur­kio. Naujesnių duomenų apie vi­są ES nėra, bet, pavyzdžiui, 2011 m. Lietuva švietimui sky­rė 5,2 proc. viešųjų išlai­dų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvija – 5 proc., Estija – 5,2 proc., ES vidur­kis – 5,3 proc. (Šaltinis – „Eu­ro­stat“).

2016 m. Lietuvoje švietimui skirta apie 1,66 mlrd. eurų. Tai yra didesnė suma nei 2011 m., nors procentas nuo BVP ir yra mažesnis (4,5 proc.).

Bet 400 eurų atlyginimai atsiranda dėl to, jog trūksta mokinių ir pamokų. Dalis pedagogų nedirba pilnu krūviu. Moksleivių, t.y. tų žmonių, dėl kurių apskritai reikia mokytojų, sparčiai mažėja. Pedagogų – ne taip sparčiai. 2009-aisiais turėjome 435 tūkst. 809 mokinius ir 39 tūkst. 328 mokytojus. 2014 m. mokinių sumažėjo iki 334 tūkst. 785, pedagogų – iki 32 tūkst. 243. Moksleivių – trečdaliu, mokytojų – penktadaliu.

Viena vertus, galima pagalvoti, kaip išnaudoti šį didelį pedagogų skaičių. Galbūt reikia mokytojų-padėjėjų vai­kams su specialiaisiais po­reikiais. Gal reikia spe­cialių mokytojų ypač gabiems vaikams. Spren­dimų gali būti įvairių. Tačiau sutikime, kad tokių pertvarkų tikslas turėtų būti mokiniai, geresnis jų išsilavinimas bei kuo geresnių sąlygų ugdymui sudarymas (čia patenka ir pedagogų atlyginimas).

Kaip padidinti atlyginimus?

Jei norime pakelti mokytojų atlyginimus, yra du esminiai būdai.

Vienas – mažinti finansavimą kitoms biudžeto sritims ir daugiau skirti švietimui. 2016 m. biudžetas yra apie 10 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Švietimui skirta 1,66 mlrd. eurų (16,6 proc. viso biudžeto). Sumažinus finansavimą kitoms sritims 100 mln. eurų bei padalinus juos 32 tūkst. 243 pedagogams, kiekvieno jų atlyginimas per mėnesį į rankas paaugtų apie 150 eurų. Ar tai sutvarkytų visas blogybes švietimo sistemoje ir užkirstų kelią protestams ateityje?

Kitas kelias – efektyvinti pačią sistemą. Kaip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas, dalis švietimo lėšų tiesiog iššvaistoma neefektyviems pastatams: nuo jų šildymo iki priežiūros. Kai kuriose apie 5 tūkst. mokinių ir 500 mokytojų tu­rinčiose savivaldybėse su­tvar­kius mo­kyklų tinklą ar „ap­linkos prie­žiūrą“ (pastatų išlaikymą, pagalbinį personalą), galima sutaupyti apie 2 mln. eurų per metus. Šiuos pinigus skyrus 500 pedagogų, toje savivaldybėje atlyginimas kiek­­vienam per mėnesį padi­dė­tų po 200 eurų į rankas. Nereikėtų nei naujų mokesčių, nei skriausti kitų biudžeto sričių.

Aplinkos išlaidų sumažinimo sprendimų gali būti įvairiausių. Galbūt vienur reikės jungti mokyklas, kitur gal užteks atsisakyti giminystės ryšiais susijusių sargų bei ūkvedžių. Nes šalia 32 tūkst. mokytojų dar yra net apie 20 tūkst. aptarnaujančio personalo.

Kaip padaryti, kad nebeliktų pustuščių mokyklų, kur pastatų priežiūrai skiriama daugiau lėšų nei pačiam švietimui, – kita diskusija. Tačiau besibaiminantiems, jog pradinukai nebegalės vaikščioti į mokyklą šalia namų, pateiksiu porą skaičių. Lietuvoje yra 19 tūkst. 1-4 klasių mokinukų, kurie gyvena toliau nei 3 kilometrai iki jų lankomos mokyklos. Juos į pamokas atveža tėvai, viešasis transportas ar geltonieji autobusiukai. Per 7 tūkst. pradinukų kasdien vežiojami ne į artimiausią mokymo įstaigą. Paprastai tariant, tėvai renkasi patinkančias mokyklas, o ne tas, kurios yra arčiausiai. Ta tendencija ateityje tik didės.

Lygiai tas pats yra 9-12 klasėse. Kurią gimnaziją renkatės? Geriausią, į kurią sugebate patekti, ar tą, kuri yra arčiausiai namų? Konkurencija tarp mokyklų, kurias visi no­rėjo lankyti, egzistavo net so­vietmečiu. Absurdiška manyti, kad rinkos ekonomikoje yra ar bus kitaip.

Yra du variantai spręsti švietimo problemą. Vienas – mestelti mokytojams pinigų (ypač populiaru prieš artėjančius rinkimus). Bet kiek ilgai tai veiks? Iki kito streiko? Kitų rinkimų? Mokinių gi stebuklingai nepadaugės. Kitas būdas – sutvarkyti bei efektyvinti sistemą. Belieka pasirinkti.

Žilvinas ŠILĖNAS

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Laisvės pavasaris

„Paimkim Lietuvą

Visi ant rankų,

Priglauskim Lietuvą

Kaip kūdikį brangų.

Grąžinkim Lietuvai

Jos ryto dangų,

Dainuokim Lietuvai:

„Lietuva brangi“...

(Aniuta Vitkauskaitė – Dukynienė)

Švęsdami 26-ąjį Laisvės pavasarį, mokykimės gyventi dabartimi.

Nustokime ruoštis visuotinėms ir asmeninėms grėsmėms ir nelaimėms. Pajuskime palaimą, mėgaudamiesi dabarties akimirka - jos trapumu bei trumpumu. Tai ir yra tikrasis gyvenimas, apie kurį taip mažai galvojame. Mokykimės gyventi, ne išgyventi. Toks mokslas nekainuoja nė cento. 

Ieškokime kitokio, tauresnio santykio su Tėvyne. Ji yra vienintelė, kaip tėvas ir motina - jų visų nesirenkame. Nesuprastinkime meilės - nustokime ieškoti, ką tokio patogaus galėtume mylėti: patogų-naudingą žmogų, patogią-turtingą šalį. Pabandykime jaustis gerai čia ir dabar, nes nuolatinė nerimo, nevilties, pykčio, nepasitenkinimo būsena užprogramuoja katastrofišką žvilgsnį į ateitį. Taip atsiduriame užburtame nevilties rate, kai nedžiugina ne tik dabartis, bet nieko bent kiek šviesaus nesimato ir ateityje. Gamtoje aušta pavasaris. Ar išauš jis ir mūsų sieloje?

Rima PETRAITIENĖ

Pavogta „Toyota“ po paros rasta išardyta

 

Savaitgalį Tauragės AVPK komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai operatyviai atskleidė automobilio vagystę ir sulaikė keturis įtariamuosius. „Šilalės artojas“ jau rašė, kad praėjusio šeštadienio rytą, apie 9 val., policija iš 52 metų moters gavo pranešimą, jog iš kiemo Šilalėje, Žemaitės g., pavogtas automobilis „Toyota Corolla Verso“. Pareigūnai, pasitelkę gausias pajėgas, nedelsdami pradėjo tyrimą. Naudojantis kriminalinės žvalgybos duomenimis, nustatyti keturi įtariamieji, kurie galimai įvykdė minėtą vagystę. Sekmadienį, apie 16 val., pareigūnai jau turėjo duomenų apie galimą transporto priemonės buvimo vietą. Atlikus kratas, buvo sulaikyti keturi policijai žinomi asmenys- trys tauragiškiai ir Pagėgių savivaldybės gyventojas. Tą pačią dieną, apie 18 val., aptiktas ir ieškotas automobilis. Ardoma mašina rasta Tauragės rajone, Gaurės seniūnijoje.

Dviems 29, 25 ir 36 metų vyrams pareikšti įtarimai dėl vagystės. Jiems gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

Policijos turimais duomenimis, jie galimai planavo ir daugiau panašių nusikalstamų veikų, tačiau operatyviai atskleidę šią vagystę, pareigūnai užkirto tam kelią.

 

 

Apie tai, ko nepasakiau per tarybos posėdį

Arba paskutinis žodis prieš nuosprendį. Ne naujiena, kad visoje Respublikoje mokinių skaičius mažėja, nes mažėja gimstamumas. Ne išimtis ir mūsų kraštas. Būtent dėl šios priežasties reorganizuojama ir Bijotų Dionizo Poškos pagrindinė mokykla. Darbuotojai tam buvo psichologiškai ruošiami jau nuo rudens, tiksliau - nuo mokslo metų pradžios. Nors ir žinodami situaciją, mokytojai nenuleido rankų ir toliau dirbo, negailėdami jėgų. Mokiniai dalyvavo ne viename konkurse, sportinėse varžybose, edukaciniuose renginiuose bei išvykose. Ir jeigu mokykla pirmą kartą negali sudaryti komandos dalyvauti „Šviesoforo varžybose“, nemanau, jog tai yra didžiulė tragedija. Mes didžiuojamės, kad su turimu kontingentu mokytojai sugeba suorganizuoti renginius, paruošti programėles bei nudžiuginti tėvelius per šventes mokykloje. Visa informacija su nuotraukomis pateikiama mokyklos tinklalapyje.

Mokykloje dirba visų dalykų specialistai. Ar galite įsivaizduoti kiek mokytojui lieka uždarbio, jei jis važiuoja dirbti vieną ar dvi dienas, turėdamas vos 3 ar 4 pamokas? Vargu ar padengiamos kuro sąnaudos. Todėl mokytojai dirba iš idėjos, daugumą mokymo priemonių perka iš savo lėšų, nes, deja, kai kurie tėvai tuo nepasirūpina. O gal mokiniai tiesiog nesiteikia paprašyti... Ir už tai niekas net AČIŪ nepasako. Tačiau per posėdį išgirdau paskaičiavimą, jog vienas mokytojas moko 2,5 mokinio.

Apibūdinant mokyklą, net nebuvo užsiminta apie gerus standartizuotų testų rezultatus, nekalbėta apie tai, kaip mokiniai jaučiasi mokykloje, neinformuota, jog pridėtinės vertės rodiklis mūsų mokykloje yra aukščiausias.

Suprantu, kad savo pasisakymu nieko nebūčiau pakeitęs, gal todėl ir nenorėjau veltui aušinti burnos ir trukdyti  brangų posėdžio laiką. Beje, porą metų darytos išimtys mūsų mokyklai, už ką galima padėkoti savivaldybės tarybai, nepasitvirtino. Tėvai, prašę, jog mokykla nebūtų uždaryta prieš pat rugsėjo pirmąją, patys išvedė vaikus į kitas, o likusieji su ašaromis akyse išėjo mokytis kitur. Ir dabar dažnai jie užsuka į mokyklą ir priekaištauja, kad „mes ne savo noru išėjome - mus išvarėte“. Patikėkite - skaudu tai girdėti. Todėl nesinorėjo šiemet beprašyti tarybos išimčių. Kas žino, gal vėl pasikartos tas pats scenarijus. Nors pagal prognozes, iki 2020 metų besimokančių skaičius be darželinukų lieka stabilus: atitinkamai 42, 41, 41, 48 mokiniai ir dar po 10-12 darželinukų kiekvienais metais (duomenys iš mokinių skaičiaus kitimo Šilalės mokyklose prognozių lentelės).

Bet ar norės jaunos šeimos grįžti gyventi į Bijotus, kuriuose nėra mokyklos? Kaimas be mokyklos - pasmerktas žlugti.

Arvydas ZDANAVIČIUS

Bijotų Dionizo Poškos pagrindinės mokyklos direktorius

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą