Šiemet „Lietuvos Maximalistais“ pretendavo tapti rekordinis mokslei­vių skaičius, gauta daugiau nei 500 paraiškų. Tačiau iš jų atrinkti 98 mo­kiniai, kuriems skirtų stipendijų projekto fondą sudarė 80 tūkst. eurų. Programos laimėtojais tapusiems jaunuoliams visus mokslo metus, kiek­vieną mėnesį, bus skiriamos 170 arba 85 Eur stipendijos. Tarp lai­mė­tojų šiemet pateko ir viena Šilalės rajono mokinė.

Konkursas „Lietuvos Ma­ximalistai“ – nacionalinė moksleivių skatinimo prog­rama. Juo siekiama įvertinti ir paskatinti gabiausius bei aktyviausius, daugiausiai laimėjimų įvairiuose tarptautiniuose ir nacio­na­liniuose konkursuose, olimpiadose ir varžybose pelniusius mokinius. Konkurse gali da­lyvauti visi 1–12 klasių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai. Sri­tys, kuriose jie ga­li save pristatyti, įvairios: mokslas, muzika, kūryba ir menas, sportas, visuomeniškumas, inovacijos ir pažangumas bei kt.

Nuolatinio pažangumo kategorija ypatinga tuo, kad jos dalyviai yra mokiniai, kurių visų mokomųjų dalykų trimest­rų ar pusmečių balai nepertraukiamai trejus metus iš eilės buvo įvertinti tik 10 balų. Būtent tokia yra ir Pajūrio Sta­nis­lovo Biržiškio gimnazijos mokinė Ramilė Bar­tušytė. Gabiai abiturientei kiekvieną mėnesį (iki kitų metų birželio) bus mokama 85 Eur stipendija.

„Gimiau ir užaugau Visdžiaugų kaime. Turiu brolį, kuris mokyklą baigė prieš penkerius metus. O aš apie „Ma­ximalistų“ konkursą sužinojau internete, kai mokiausi aštuntoje klasėje. Nuo to laiko kasmet jame dalyvauju“, – džiaugdamasi, jog pavyko laimėti stipendiją, prisistato Ši­lalės rajono „Maximalistė“.

Kol kas mergina sako dar nesanti tvirtai apsisprendusi, ką studijuos, baigusi gimnaziją. Ji domisi istorija ir literatūra, tad galbūt studijos bus susijusios su šiomis sritimis. Tačiau prisipažįsta, jog gaunamą stipendiją taupys būtent būsimosioms studijoms.

Lietuviškas prekybos tinklas „Ma­xi­ma“ talentingiausius, sumaniausius ir gabiausius šalies jaunuolius išrinko jau 18-ą kartą.

„Tai darome, nes matome prasmę ir naudą. Šiemet turėjome didžiausią paraiškų skaičių per visą projekto gy­va­vimo laikotarpį. Kiekvienais metais au­gant susidomėjimui šiuo konkursu, šiemet padidinome stipendijas. Ži­no­­ma, moksleiviams svarbus ne tik finansinis pa­laikymas, bet ir jų darbo bei pastan­gų pri­pažinimas“, – neabejoja „Maxi­mos“ ge­neralinė direktorė Jo­lan­ta Bi­vai­nytė.

Šių metų „Lietuvos Maximalistų“ komisiją sudarė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kor­nelijus Vaičiakas, Kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, VGTU strateginės partnerystės prodekanė ir Moks­lo bei studijų stebėsenos ir analizės centro Politikos analitikė Mi­le­na Me­dineckienė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo cent­ro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus metodininkė Vilma Ma­niu­šienė bei prekybos tinklo „Maxima“ atstovai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

R. Bartušytės asmeninio archyvo nuotr.

Dakaro ralio dalyviui, lenktynininkui Antanui Juknevičiui neseniai teko susidurti su netikėta kliūtimi. Tik šįkart problemų kilo ne trasoje, o internete: programišiai nulaužė sportininko socialinių tinklų paskyrą. 

Apie įsilaužimą į paskyrą „Facebook“ tinkle paskelbė pats A. Juknevičius. Jis nurodė, kad paskyra, kurią stebi net 67 tūkst. sekėjų, tapo Vietnamo kiber­netinių nusikaltėlių taikiniu. Įsilaužėliai apribojo galimy­bes matyti sportininko pas­kyrą – gerbėjams Lietuvoje informacija apie A. Juknevičių staiga tapo nepasiekiama. 

Lenktynininkui teko nemažai pavargti ir aktyviai pabendrauti su „Facebook“ atstovais, kol galiausiai pavyko atgauti paskyrą. 

Gali padaryti didelės žalos

Kauno technologijos univer­siteto (KTU) Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros lektorius dr. Šarūnas Grigaliū­nas sako, kad socialiniai tink­lai yra kibernetinių nusikaltė­lių mėgstama veiksmo erdvė. 

„Užgrobę žmogaus, bend­ruo­menės ar įmonės paskyrą socialiniuose tinkluose, piktada­riai gali padaryti neišma­tuoja­mą žalą, kurią atitaisyti yra labai sudėtinga arba išvis neįmanoma“, – teigia kibernetinio saugumo specialistas. 

Užvaldę svetimą paskyrą, ap­gavikai iš savininko gali paprašyti išpirkos arba turėti dar bjauresnių kėslų, pavyzdžiui, sukompromituoti asmenį drau­gų bei visuomenės akyse. 

„Įsivaizduokite situaciją, jeigu kas nors nulaužtų šalies prezidento ar didelės įmonės vadovo socialinę paskyrą ir išreikštų nuomonę vienu ar kitu klausimu įtakingo asmens, o gal net šalies vardu. Tai būtų milžiniškas smūgis reputacijai ir santykiams su partneriais. Vėliau tektų daug, ilgai ir aktyviai aiškinti, jog paskelbti pranešimai bei pareiškimai neatitinka tikrovės“, – sako Š. Gri­galiūnas. 

Žinoma, paprastiems žmonės tokių sudėtingų iššūkių praradus paskyrą nekiltų. Vis dėlto apstu atsitikimų, kai nu­laužę paprastų naudotojų paskyras, nusikaltėliai sugeba prašyti telefono sąskaitų papildymų arba atlikti kelis veiksmus, kurių pasekmės yra smulkieji SMS pervedimai iš savo aukos artimųjų ir bičiulių. 

Mįslingi įrašai gali priversti raudonuoti

KTU lektorius pateikia pavyzdį, kaip piktadariai gali klastingai pasinaudoti svetimomis paskyromis. 

„Turint prieigą prie konkretaus asmens paskyros, ant sienos imama talpinti nereikšmingus pranešimus ar paveiks­lėlius. Tarkime, publikuojama išmintinga citata ar mielo šuniuko nuot­rauka, prie kurios pažymima krūva jūsų draugų. Vaizdas su­laukia daugybės žmonių patik­tukų. 

Tačiau vėliau piktadariai atlieka redagavimą ir nuotrauką pakeičia – vietoj jos įdeda, pavyzdžiui, kokį nors diktatorių šlovinantį atviruką. O visos po pirminiu įrašu surinktos reakcijos išlieka.

Taigi į jūsų lūpas kažkas netikėtai įdeda mintis, kurių jūs nesate pasakęs. O žmonės, kuriems patiko šuniukas ar išmintinga citata, dabar staiga tampa žmonėmis, kuriems patinka diktatorius“, – aiškina  Š. Grigaliūnas. 

Pasak jo, suformavus tokį tariamų nuomonių „skėtį“, socia­liniuose tinkluose bandoma da­ryti įtaką kitų piliečių nuostatoms.

Keli paprasti patarimai

Kad „Facebook“, „Ins­tagram“, „LinkedIn“, „TikTok“ ar kitų so­cialinių tinklų naudotojai netaptų manipuliacijų įkaitais, IT saugumo ekspertas pataria aktyvuoti dviejų žingsnių autentifikavimą, kai prisijungiant naudojamas ne tik slaptažodis, bet ir telefonas arba papildoma programėlė. Tai vie­nas iš pagrindinių sprendimų, padedantis apsaugoti savo paskyrą internete.

Dar vienas būdas – tai atsidaryti savo paskyros saugumo nustatymus ir atidžiai peržiūrėti, kam leidžiate matyti savo informaciją ar skelbti įrašus ant jūsų sienos. 

„Nustatykite, kad ant savo sienos įrašus galite talpinti tik jūs ir niekas kitas“, – pabrėžia pašnekovas ir nurodo, jog verta apsvarstyti, ar tikrai norite, kad jūsų pačių paskelbtus įrašus matytų visiškai nepažįstami žmonės. 

„Beje, jeigu uždrausite kitiems žmonėms jus žymėti nuotraukose, taip pat lengviau išvengsite nepatogių situacijų“, – priduria Š. Gri­galiūnas. 

Anot eksperto, tiek „Face­book“, tiek kituose socialiniuo­se tinkluose būtina aiškiai apsibrėžti ratą žmonių, su kuriais bendraujate, kad visi jie būtų tikri, gerai pažįstami ir sutinkami gyvai. 

„Jeigu gaunate pranešimą, kad į jūsų draugus prašosi nepažįstamas išvaizdus užsienietis ar užsienietė, tai kvepia apgaule. Greičiausiai asmuo net neegzistuoja, o už nuotraukos slepiasi robotas, naudojamas piktiems tikslams“, – sako kibernetinio sau­gumo ekspertas. Kilus įtarimų, patariama apie tai pranešti socialinio tinklo valdytojams. 

Galiausiai KTU lektorius pa­taria nuolat domėtis socialinių tinklų siūlomomis saugumo priemonėmis ir pasikartoti saugaus elgesio inter­nete taisykles, taip pat bent kartą per tris mėnesius ar daž­niau peržiūrėti informaciją apie paskyros istoriją: kada ir iš kur buvo prisijungta, kokie veiksmai atlikti. Jeigu pastebite, jog buvo prisijungta iš kitos valstybės ar iš kitokio negu jūsų įprasto įrenginio, vertėtų iškart imtis veiksmų – pranešti apie pažeidimus, pasikeisti slaptažodį, pažymėti, kad šis prisijungimas ar atliktas veiksmas jums nepriklauso.

Pirmieji kolumbariumai Lietuvoje ėmė rastis apie 2007-uosius, kai vis dau­giau žmo­nių pradėjo apsispręsti savo mi­rusį artimąjį laidoti, palaikus kremuojant. Lietuvoje kei­čiantis laidojimo tradicijoms, augo ir kolumbariumų po­­pu­liarumas. Ir nors jie, ko gero, dar negreitai pakeis tra­­dicines kapavie­tes, vis tik poreikis yra. Tačiau Šilalėje kol kas apie kolumbariumo įrengimą net nekal­bama, nors gyventojų, kurie mano, kad jis būtų reikalingas ir mū­sų mies­te, yra. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.72

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pa­skelbė galutinius kandidatų į Seimo narius sąrašus. Iš vi­so šiemet į Parlamentą pretenduoja 1755 asmenys – ly­ginant su vykusiais prieš ketverius metus, kone pusket­virto šimto daugiau. Gausesnis kandidatų būrys šiais metais dėl mandato varžosi ir mūsų apygardoje: jei 2016-aisiais tuometinėje Pietų Žemaitijos apygardoje, ku­riai priklausė ir Šilalės rajonas, į Seimą mėgino patekti 8 kandidatai, tai šįkart Kelmės-Šilalės rinkimų apygardoje registruota net 12 pretendentų.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.72

Lietuviai lyg apduję nuo grybų gausos. Šių eilučių au­torius – ne išimtis. Tačiau stebina ir visas šiųmetis lau­kų, daržų bei sodų derlius. Antai ūkininkai, iš pra­džių skundęsi, jog kai kur javai buvo išguldyti, o kitus nualino sausra, todėl prakalbo apie kompensacijas, da­bar trina rankomis, koks puikus grūdų derlius. Bet ir vėl bėda: ele­vatoriai nespėja su­talpinti, jų kaina krinta, vals­tybė tu­rinti padėti… 

Šmaikštuoliai tikina, kad dėl tokios visa ko gausos kaltas... koronavirusas. Juk kai 1986 m. balandį mūsų link slinko sprogusios Černobylio atominės elektrinės radioaktyvūs debe­sys, rimti specialistai aiškino, jog nuo teršalų geriau ėmė derėti grybai, o vištos pradėjo dėti didesnius kiaušinius…

Bet grįžkime į praėjusios savaitės realijas. Likus 30 dienų iki Seimo rinkimų, kone 2000 registruotų kandidatų ir jų atstovaujamos partijos puolė į rinkimų trasą. Skaičiai iškalbingi. Gal COVID-19, gal daugiau laisvo laiko, o gal išaugęs politinis aktyvumas paskatino žmones dalyvauti valsty­bės valdyme. Vyriausioji rinkimų komisija pranešė, kad, lyginant su 2016 m., šiemet į Seimą kandidatuoja daugiau nei 300 asmenų. Deja ar ne deja, tik trečdalis jų – moterys, išskyrus vienintelę Lietuvos lenkų rinkimų akciją – krikščioniškų šeimų sąjungą, kurioje moterų kandidačių yra 63 proc.

Į Seimą pretenduoja 22 milijonieriai, daugiausiai tokių – trys – konservatorių sąraše. Turtingiausias „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio turto suma nurodyta virš 24 mln. eurų. Didžiausias skolininkas – Laisvės partijos kandidatas Ernestas Skobas. Žinoma, tikroji turtinė padėtis gali būti kitokia, negu deklaruojama. 

Vidutinis statistinis kandidatas – aukštąjį išsilavinimą turintis 50-metis vyras, vardu Vytautas, moterų dažniausias Daivos vardas. Teistumą deklaravo ir įregistruoti 2 proc. kandidatų, bet buvo 12, mėginusių nuslėpti šį faktą. Šiemet kandidatai beveik dviem metais vyresni negu prieš ketverius metus, o vyriausias – 86-erių asmuo iš Lietuvos liaudies partijos.

Rinkimų kampanijoje kol kas intrigos nėra. Liberalų sąjūdis pristatė rinkimų programą, kurioje išryškino pozityvią pandemijos sukeltos krizės aplinkybę – atsivėrė didesnės galimybės patiems kurti Prezidento siūlomą gerovės valstybę. Šeštadienį susirinkę konservatoriai įvardijo Ingridą Šimonytę būsima Premjere, bet ši turi kitą nuomonę: formuoti Vyriausybę pirmiausia turėtų didžiausio rinkėjų pasitikėjimo sulaukusi partija, o ne iš anksto pasiūlytas pretendentas. Taip ji oponavo Gitanui Nausėdai, kuris inicijavo išankstinį pasirinkimą. Tokios pat nuomonės yra ir „Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, sakęs, kad būsimą Premjerą parinks žmonės balsuodami, o Prezidentas turės gerbti jų valią. R. karbauskis taip pat ginčijo Prezidento nusiteikimą surengti griežtą filtrą siūlomiems ministrams, jog jis neapsiribotų vien tik anglų kalbos mokėjimu, kaip buvo prieš keletą metų, šaliai vadovaujant Daliai Grybauskaitei.

Vienas apžvalgininkas išmąstė, jog G. Nausėda bijo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų valdančiosios daugumos ir I. Šimonytės atėjimo į Premjerus. Esą ši politikė yra tiesioginė profesinė Prezidento konkurentė, o konservatoriai, turintys kone monopolį užsienio politikoje, neva išstumtų šalies vadovą ir iš šios srities. Tačiau, mano nuomone, šie svarstymai nebent tiktų rubrikai „Kas būtų, jeigu būtų...“

Taigi, čia intrigos išties nedaug. Jos kur kas daugiau už šalies ribų. Štai sekmadienį Rusijoje nuskambėjo lemiamas regioninių rinkimų akordas. 41-ame Rusijos regione gyventojai rinko regionų gubernatorius ir parlamentus. Rašant šias eilutes, dar nebuvo žinomi jų rezultatai. Skaudų spyrį putiniškajai partijai „Vieningoji Rusija“ sudavė Aleksėjaus Navalno apnuodijimas, tačiau abejotina, ar Sibiro rinkėjai nulems visos posovietinės imperijos apsisprendimą.

Lietuvai dar svarbesnis – Aliaksandro Lukašenkos pirmadienio „darbo vizitas“ pas Kremliaus valdovą. Beveik neabejoju, kad mūsų lūkesčiai, jog diktatorius ant V. Putino stalo paklos atsistatydinimo pareiškimą, yra bergždi. Mes dažnai trokštame, kad esama taptų norima.

Česlovas IŠKAUSKAS

Žaibo greičiu plintantis COVID-19 nesitraukia: serga vis daugiau žmonių, susiforma­vo židiniai, iš kurių virusas plinta vis plačiau. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per pastarąsias keletą savaičių Šilalės rajone sergamumas išaugo iki 36,6 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Todėl nieko keisto, jog šilališkiai sunerimo. Apie tai, kokiais keliais virusas plinta ir ar reikia panikuoti, kalbamės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Tauragės departamento Šilalės skyriaus vedėja Elvyra Daubarie­ne.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.72

„Visos Lietuvos partizanų vadas, fak­tiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lie­tuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kartu su dar gyvais partizanais įgyvendino kilnų tikslą – rugsėjo 20 d. Kryž­kal­nyje (Ra­seinių r.) bus atidengtas memorialas žuvusiems ir nukankintiems partizanams bei ryšininkams. 

Sekmadienį, 12–13 val., bus aukojamos šv. Mišios Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje.

Iškilmių pradžia Kryžkalnyje – 13.30 val. Memorialą šventins kardinolas, Kau­no arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jo­nas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. 

Renginyje dalyvaus aukščiausi Lietuvos vadovai, partizanai ir kiti garbingi svečiai.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) perspėja, kad nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų atvejų. Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes bankų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles.

Naudoja pokalbių programėles

Kaip teigia LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola, pastaraisiais metais internetinių nusikaltėlių taktika tampa vis pažangesnė.

„Sukčiai gyventojams siunčia vis geresne lietuvių kalba parengtas žinutes, imituoja šalyje veikiančias institucijas, netgi policiją, puikiai prisidengia šalies aktualijomis. Jie taip pat kur kas geriau užmaskuoja pavojingas nuorodas, tad tiek gyventojams, tiek verslo atstovams reikia būti dar atidesniems“, – teigia A. Šapola.

Sukčiavimai, per kuriuos minimas seniai miręs giminaitis arba turtingas princas iš Afrikos, nebėra vienintelis būdas išvilioti pinigus. Ekspertai primena sukčių ypač dažnai naudojamus scenarijus.
Skambučiai išlieka vis dar labai populiari sukčiavimo forma. Dažnai skambinama pasitelkiant užsienietiškus numerius, taip pat sugalvojamos vis išradingesnės skambinimo priežastys: apsimetama gydytoju, paslaugų ar prekių pardavėju, policininku, populiarėja ir nekilnojamojo turto brokeriais prisistatantys sukčiai.

Kaip pastebi LBA, atsirado ir dar viena naujovė – skambinama į pokalbių programėles. Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nereiškiantis skambutis gali kainuoti visą jūsų asmeninę informaciją, saugomą telefone, įskaitant ir banko ar kreditinės kortelės informaciją. Tad svarbu žinoti, kad, pamačius neaiškų telefono numerį ekrane arba sulaukus neaiškaus skambučio į pokalbių programėlę, geriau neatsiliepti bei neperskambinti, jei skambutis buvo praleistas. O jeigu visgi atsiliepėte, nesivelti į pokalbį ir tiesiog iš karto padėti ragelį.

Žinutės iš bankų su prisegtukais

Dar vienas grėsmingas reiškinys, kurio reikėtų pasisaugoti – melagingos SMS žinutės su nuoroda jose. Tokiose žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva iš banko gautą svarbų pranešimą arba atsiunčia kvietimą atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą. Tokiose žinutėse būna pateikta aktyvi nuoroda, kurią paspaudus neva būsite nukreiptas į savo internetinį banką. Tačiau tai tik dar viena sukčių apgaulė, kuri gali baigtis jūsų sąskaitos ištuštinimu. LBA ragina nepamiršti, jog bankai klientams niekada nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į jų interneto banką, taip pat nesiunčia ir sutrumpintų nuorodų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankai niekada neprašo klientų viešinti konfidencialios informacijos nesaugiais kanalais, o atidarius interneto svetainę visada svarbu patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, jog tai yra oficiali interneto banko svetainė.

Meilės laiškai ir netikėtai atrasti giminaičiai

Vis dar pasitaiko sukčiavimo būdų, kai bandoma apsimesti tolimais giminaičiais arba informuojama apie paveldėtą didžiulį turtą. Dažniausiai tokios naujienos vartotojus pasiekia elektroniniu paštu. LBA įspėja nereaguoti į tai ir nesusirašinėti su laiškų siuntėjais, nes tai greičiausiai tik būdas jus apgauti.

Taip pat sukčiai gauti jūsų dėmesio siekia ir naudodami įvairias pažinčių svetaines. Čia netikėta pažintis su užsieniečiu arba užsieniete labai dažnai išsivysto į finansinę aferą – neva įsimylėjęs partneris prašo pervesti pinigų skoloms, siunčiamos dovanos muito mokesčiui ar kelionei pas mylimąją (-jį) apmokėti. Gali būti ir kiek kitoks scenarijus: iš pradžių romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Todėl dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.

„Vadovo“ skambutis

Nors žmonių sąmoningumas auga, visgi sukčiai taip pat pasitelkia vis labiau įtikinamų būdų apgauti. Pavyzdžiui, jei esate įmonės finansų specialistas, galite sulaukti netikėto skambučio neva iš įmonės direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas

Jei atsidūrėte tokioje situacijoje, nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais. Ir nepamirškite, kad galite sulaukti gana įtikimai atrodančių netikrų dokumentų, nuorodų į banko internetinį puslapį, įtaigių skambučių, kurių metu gali būti ne tik bandoma apgauti, tačiau ir susirenkami duomenys tiek apie jus, tiek apie jūsų aplinką.

Lietuvos bankų asociacijos inform.

Sąžiningas transporto verslas yra įmanomas ir būtinas. Šią savaitę už veiklos skaidrumą ir atsakingą požiūrį Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) darbuotojai dėkoja transporto sektoriaus atstovams. Paslaugas teikiantys LTSA darbuotojai atvykusius klientus pasitinka apsivilkę baltus marškinėlius su užrašu „Ačiū, kad esate sąžiningi“, o keliuose tikrinamų vilkikų vairuotojai šiuos žodžius gali išvysti ir ant ryškiaspalvių LTSA pareigūnų liemenių.

„Pagrindinė šios akcijos žinutė – padėka mūsų klientams už skaidrų bei sąžiningą transporto verslą. Juk labai dažnai elgesio pokyčiai įvyksta pasakant gerą žodį, kuris dar labiau motyvuoja bei stiprina abipusį pasitikėjimą. Nuoširdžiai tikimės, kad ir ši padėka paskatins transporto sektoriaus atstovus susimąstyti, ką jiems reiškia sąžiningas verslas, ir ateityje rinktis tik skaidrius sprendimus“, –  akcijos tikslą pristato LTSA direktorius Genius Lukošius. 

Transporto verslas yra vienas iš šalies ekonomikos variklių, o jeigu jis neskaidrus ir grįstas nesąžiningais veiksmais, – išsikreipia visa sistema. Padarinius labai greitai pajunta darbuotojai, įmonės sulaukia daugiau patikrinimų, jų reputacija abejoja vežimo paslaugų užsakytojai ir t.t. 

Todėl transporto įmonėms, oro bendrovėms ir laivų kompanijoms veikiant skaidriai galima užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei vienodas sąlygas. Siekiant šių tikslų, svarbiausia bendras supratimas, įsitraukimas ir bendradarbiavimas ir, be abejo, pasitikėjimas. Pasak LTSA direktoriaus Geniaus Lukošiaus, jeigu įmonės ir transporto versle norintys dirbti žmonės elgsis sąžiningai ir žiūrės į šią veiklą pagal aukščiausius etikos standartus, visada turės pasitikėjimą.

Šiemet pirmą kartą matuotas sąžiningos transporto sistemos rodiklis parodė, kad LTSA savo veikla padeda užtikrinti konkurencingą, sąžiningą ir lygiomis teisėmis veikiančią transporto sistemą Lietuvoje, o institucinis sąžiningumas vertinamas itin palankiai – 8,8 balo iš 10 galimų.

„Norėdami, jog transporto sektorius veiktų skaidriai, pirmiausia turėjome keisti mūsų darbuotojų mąstymą bei elgesį. Ir iš tiesų per pastaruosius dvejus metus LTSA įgyvendintos skaidrumo priemonės lėmė milžinišką pokytį – klientų pasitenkinimo tyrimo rezultatai rodo, kad itin aukštai – 9,1 balo – vertinamas įstaigos veiklos skaidrumas. Darbuotojų veiksmai ir sprendimai grindžiami sąžiningumu ir jokių bandymų „susitarti“, – sako direktorius G. Lukošius.

Nors ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, teigiami pokyčiai juntami ir transporto sektoriaus veikloje. Kiekvienais metais mažėja bandančių „susitarti“ ar kitais būdais išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus transporto versle. Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo vidurio užfiksuota 15 atvejų, kai bandyta paveikti LTSA darbuotojus, siekiant palankesnio jų sprendimo arba norint išvengti  atsakomybės, 5 kartus LTSA klientai bandė „atsidėkoti“ LTSA darbuotojams, siūlydami bet kokios formos atlygį.

Bandymų paveikti skaičius, palyginti su suteikiamų paslaugų bei atliekamų patikrinimų skaičiumi, santykinai yra nedidelis, tačiau  LTSA išsikeltas tikslas – nė vieno atvejo.  LTSA kelių, oro, vandens ir geležinkelių transporto sektoriaus atstovams per septynis šių metų mėnesius suteikė 143 tūkst. 830 paslaugų  bei atliko 5560 patikrinimų.

Eglė KUČINSKAITĖ

LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja

Klaipėdos universiteto dėstytoja, socialinių mokslų daktarė Rosita Vaičiulė jau be­veik tris dešimtmečius gyvena uostamiestyje, tačiau į gimtąją Šilalę vis dar grįžta kaip į namus. Sako, čia viskas sava, kiekvienas pušyno takelis primena jaunystę, draugus ir pirmus kartus, be kurių nebūtų ir šiandieninės patirties. Žurnalistikos abėcėlės studentus mokanti R. Vaičiulė savo profesiniu lopšiu vadina „Šilalės artoją“, kuriame per pusantrų metų išmoko pagrindinių dalykų – ieškoti tiesos, gerbti žmones ir mylėti gyvenimą. Nuo tų laikų gyvenimo keliai ją nuvedė labai toli, tačiau kūryba tebėra neatskiriama dalis – savo mintimis apie gyvenimą žurnalistė dar ir dabar dalijasi Klaipėdos laikraščiuose. 

Laikmetis verčia nesustoti

Po kelių metų pertraukos Klai­pėdos universitetas atnaujino žurnalistikos programą – Žemaitijos rajonų laik­raščiams labai reikia profesio­nalių žurnalistų. Socialinių mokslų daktarė įsitikinusi, jog tradicinę žiniasklaidą laidoti per anksti, nes greitai ji dar neišnyks.  

Kaip neišnyko ir spausdintinės knygos, atsiradus elektroninėms – knygynai skaičiuoja pelnus, nes žmonės skaito, ir gal net daugiau nei anksčiau. Rašytinis žodis yra mielesnis, mažiau vargina, suteikia didesnį malonumą negu žiūrėjimas į kompiuterio ekraną.  Todėl, R. Vaičiulės nuomone,  bent jau mažuose miesteliuose laikraščiai liks ir puikiausiai gyvuos, juo labiau, kad atsivertus laikraštį mėgautis skaitymu daugeliui jau tapo įprastu ritualu. 

„Visada sakau studentams, kad esu kaimietė, kaip daugelis jų, ir tuo reikia džiaugtis, nes mes esame arčiausiai žmogaus ir geriausiai suprantame, kas jam rūpi. Rajonų laik­raščiai rašo tai, kas svarbu vietos gyventojams, žurnalistai tiesiogiai bendrauja su ūkininkais, kultūros darbuotojais, politikais, išmoksta daugelio dalykų – kiekvienam, ypač pra­dedančiajam, tokia praktika labai reikalinga“, – sako R. Vai­­čiulė, neslepianti, jog kaip žurnalistė susiformavo būtent Ši­lalėje, kai laikraštyje teko rašyti pačiomis įvairiausiomis te­momis, rengti reportažus apie įvykius bei renginius.

Klaipėdos universitete žurnalistikos ir komunikacijos mokslų disciplinas dėstančios šilališkės kelias į mokslo aukštumas truko kone dvylika metų. Lengvas nebuvo: Rosita studijavo augindama vaikus, todėl juokais kiekvieną savo vaiką vadina diplomu. Bakalauro studijų programą baigė augindama sūnų, į magistro studijas įstojo, laukdamasi dukros, baigė ją sūpuodama, o daktaro disertaciją rašė rūpindamasi jais abiem. Ta­čiau užteko užsispyrimo ir noro eiti į priekį, nes yra įsitikinusi, jog žmogus turi vieną gyvenimą ir kokią viziją susikuria, kokius tikslus sau išsikelia – toks jis ir būna. 

„Ne daiktai ar materialinė padėtis daro mus laimingus. Laimingi esame  dėl to, ką pavyksta padaryti, kokius pėdsakus ar ženklus po savęs paliekame. Tas ir skatina eiti pirmyn. Yra labai geras posakis: jei nori ko nors išmokti, kiek­vieną dieną turi kažką gauti, jei nori įgyti išminties – kiek­vieną dieną turi kažko atsisakyti, atiduoti kitiems. Nors kartais nėra nuotaikos, norisi verkti, bet reikia dirbti, negali nuleisti rankų. Žmogų iš visų situacijų gelbsti darbas, užsi­ėmimas, veikla, darymas to, kas įdomu. To mokau ir savo vaikus: jei kitaip neina, reikia daryti tiesiog prisiverčiant. O jeigu dar nori kažko daugiau, būtinai turi mokytis, tobulėti“, – tvirtina dėstytoja. 

Išlikti jaunai ir ambicingai R. Vaičiulei padeda darbas su studentais, nes jauni žmonės neleidžia aptingti – pasaulis labai greitai keičiasi, nėra kada ilgai galvoti ir baimintis, kasdien būtina mokytis kažko naujo. 

Anot Rositos, „veža“ ir jaunų žmonių noras kuo daugiau sužinoti, siekis išdėstyti jiems savo požiūrį į gyvenimą, įdiegti patikrintas tiesas. Džiaugsmas, kad pavyko, ateina netikėtai, po daugelio metų, kai skaitydama buvusių studentų parengtas publikacijas, matydama juos televizijos ekrane, girdėdama radijo laidose, įsitikina, kad jie tapo profesionaliais žurnalistais. Ta­da apima pasididžiavimas, jog sugebėjo tam žmogui įskiepyti žingeidumo ir profesionalumo geną. 

Didžiausia prasmė – gyventi čia ir dabar

Klaipėdoje R. Vaičiulė žinoma ne tik kaip mokslo žmogus, bet ir kaip visuomeninių, kultūrinių veiklų iniciatorė bei organizatorė. Subūrusi aktyvias moteris į Klaipėdos demokratinę moterų kolegiją, Rosita ne vienerius metus rengė klaipėdiečiams vaikų šventes, su studentais kviesdavo žmones į keturkojų Kalėdas.

Šešerius metus iš eilės Jūros šventę praturtino bardų ir poezijos švente „Skrydis į naktį“. R. Vaičiulė sako, jog idėja kilo, bendraujant su Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser. Smiltynė yra ypatinga vieta, į kurią traukia nuostabi gamta, todėl natūraliai atsirado noras girdėti ten skambant muziką ir poeziją.

Tokie renginiai reikalauja milžiniško darbo, nes niekas jiems neskiria finansavimo – tenka patiems susirasti rėmėjų, draugų, patiems suformuoti biudžetą. 

„Kolegijoje susibūrė moterys, kurioms rūpi viskas. Ak­tyviai skleidėme žinią nepasiduoti smurtui, tikrintis dėl krūties vėžio, susidraugavome ir bendrus renginius  organizavome su Sergančiųjų pros­tatos vėžiu draugija. De­mok­ratinė moterų kolegija yra aso­ciacija, kurioje aktyvios mo­terys dirba savanoriškai, aukoja savo laisvalaikį kultūriniams, šviečiamiesiems renginiams. Koronaviruso pandemija daug ką sustabdė, bet labai tikimės, kad ji visko nesugriaus ir gyvenimas tęsis to­liau“, – sako Rosita.

Visų savo idėjų ir įsipareigojimų nesuskaičiuojanti moteris suspėja visur, nes moka planuoti laiką – teigia, jog, turint idėją ir norint ją įgyvendinti, kitos išeities nėra. 

„Man patinka toks pilnavertiškas gyvenimas, matau prasmę gyventi čia ir dabar. Kiek turi jėgų, tiek atvira širdimi ir privalai pasiimti gyvenimo džiaugsmo sau, padaryti kažką gero bei naudingo kitiems“, – įsitikinusi R. Vaičiulė.

Kiekviena diena – kaip skrydis

Rosita užsigrūdino ir išmoko laikytis nustatytos tvarkos dar paauglystėje, kai noras išbandyti save atvedė į Po­ciūnų aerodromą Kaune. Ketu­riolik­metė ryžosi šuoliui parašiutu ir įsimylėjo dangaus žydrynę. Todėl vos sulaukusi šešiolikos, kai buvo leidžiama pradėti mokytis lėktuvo pilotavimo, tapo aukštojo pilotažo kursante. 

Prieš 33-ejus metus, rugsėjo 8-ąją, pirmą kartą pakilo savarankiškam skrydžiui su „JAK-52“. Žinoma, svajojo tapti pilote, bet kai Šilalėje baigė vidurinę, galimybės studijuoti avia­ciją Lietuvoje dar nebuvo.

„Tada atsiminiau savo pirmąją svajonę – žurnalistiką. Ta­čiau paauglystės pomėgis man davė daug, galiu sakyti, jog aerodromas mane suformavo kaip asmenybę, tas šuolis parašiutu buvo būdas įrodyti, jog galiu viską. Kai pirmą kartą pati viena kilau į dangų, nerimavau, kad tik viską teisingai padaryčiau – supratau, ką reiškia savarankiško skrydžio atsakomybė“, – tikina R. Vaičiulė. 

Rosita sako, jog jaunam žmogui reikėtų kuo daugiau visko išbandyti, nes tik taip įmanoma atsiskleisti. Daug ko vėliau gyvenime negali padaryti, nes nebeleidžia aplinkybės, susiformavę stereotipai. Kai pagimdžiusi sūnų nuvažiavo į Kartenos aerodromą ir sėdo prie lėktuvo vairalazdės, tokio malonumo, kaip jaunystėje, kildama į dangų jau nebejautė.

„Supratau, jog pasikeitė ma­no požiūris į baimę: turiu sū­nų, jaučiu atsakomybę, suveikė savisaugos jausmas. Kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau baimių užsiaugina. Jaunystėje buvo polėkis, kuris mane išmokė siekti tikslo, užaugino sparnus ir įdiegė žinojimą, kad aš galiu viską. To skrydžio jausmo iki šiol nepraradau“, – džiaugiasi Rosita.  

Pasaulis – mūsų atspindys

R. Vaičiulė sako į kiekvieną žmogų žiūrinti kaip į neperskaitytą knygą, o labiausiai vertinanti amžinus, nekintančius dalykus: pagarbą sau ir kitiems, tiesą, meilę ir atjautą, kurios mums labai trūksta, nes yra įsitikinusi, jog kuo daugiau žmonių norės kitiems gero, tuo mes visi geriau gyvensime. 

„Kaip žiūri į save, taip žiūri ir į pasaulį. Vaikus turėtume mokyti priimti save tokius, kokie jie yra, su visais pliusais bei minusais. Kiekvienas privalome apsibrėžti savo vertybių ribas, nes jei patys neapsibrėžiame, tą padaro kažkas kitas – tada nyksta asmenybė“, – tikina žurnalistė.

Rosita svarsto, kad pasaulis būtų daug geresnis ir gražesnis, jeigu žmonės panaudotų savo potencialą, kiek tik jo turi, nepriklausomai nuo išsilavinimo bei socialinės padėties. Bet dauguma bijo atsisakyti patogaus, sotaus gyvenimo, nenori turėti problemų. 

Tačiau, pasak Rositos, nuo gyvenimo neapsisaugosi, nes kiekviena diena pilna netikėtumų – kaip skrydis lėktuvu, per kurį pasitaiko ir duobių, ir pakratymų, ir net didelės rizikos.

„Svarbiausia yra mylėti gyve­nimą, mėgautis tuo, ką darai ir žinoti, ko nori“, – sako žurnalistė, gyvenimo džiaugsmo pasisemianti iš kasdienybės.

Knygos, ilgi pasivaikščiojimai prie jū­ros, persikėlus į Smiltynę, suteikia galimybę pabūti su sa­­vimi. O ener­gijos jai teikia maloni bend­ra­min­čių drau­gija, prasmin­gas pasibuvimas su savo suaugusiais vaikais, kurie sugalvoja nuostabiausių užsiėmimų.

Norėtų trijų skirtingų gyvenimų

Jei gyvenimą tektų pradėti nuo nulio, kaip po žemės drebėji­mo, Rosita pra­­šytų tik vieno – palikti jai vaikus, didžiausią jos turtą bei pasididžiavimą. Sūnus – Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas, duk­ra studijuoja tarptautinius santykius Erfurto universite­te, Vokietijoje, todėl kiekvienas susitikimas su jais yra nesibaigianti šventė. 

„Bet jei pradėčiau gyvenimą iš naujo, eičiau tuo pačiu keliu, nes rinkdamasi kitą, nebūčiau tuo, kas esu šiandien“, – sako R. Vaičiulė ir prisimena, jog kažkada anksčiau yra prasitarusi apie norą turėti tris gyvenimus.   

Viename rinktųsi sceną – dainuotų arba muzikuotų, nes muzika jai visada prilygsta stebuklui. Antrą paskirtų motinystei – norėtų būti paprasčiausia mama. Trečiame gyvenime svajotų tapti keliautoja: kosmopolitišku žmogumi, prie nieko neprisirišusiu, kad galėtų pamatyti kuo daugiau pasaulio. Nes tik kelionės taip gerai išvėdina galvą, pakeičia požiūrį į daugelį dalykų bei praplečia akiratį. 

„Tačiau šalia viso to kiekviename gyvenime mane lydėtų kūryba. Jei tapčiau keliautoja, rašyčiau apie keliones, fotografuočiau. Jei tapčiau gera mama, turbūt irgi skleisčiau žinią, jog motinystė yra pats svarbiausias gyvenimo universitetas – diplomo negausi, bet visada būsi studijų procese. O scenoje kūryba ir komunikacija būtų tiesioginė, tad labai toli nuo to, kas esu šiandien, matyt, nenutolčiau“, – sako R. Vaičiulė, prisipažįstanti, jog kūryba jai suteikia didžiulį malonumą. 

Todėl daug pro­fesinių knygų išleidusi dėstytoja savo jubiliejaus proga rengia pirmąją poezijos ir prozos rinktinę, į kurią sudėjo ne tik džiaugsmingą, bet ir skaudžią savo gyvenimo patirtį. Tai bus tarsi atsivėrimas pasauliui, kuriame gyvenimas prilygsta skrydžiui. 

Daiva BARTKIENĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo

* * *

Ruduo...

Užsidega laukai, medžiai ir aistros. 

Spalvos akinančiai prasmingos.

Liūdesys, pasibeldžiantis lietaus 

rankomis.

Tyla, praeinanti šlamančiu rūko 

apsiaustu.

Paukščio malda vasarai, skrydis 

į laisvę ir tamsą...

Kontrastai, kaip būties veidrodžiai, 

kurios prasmė ryškėja šermukšnio uogų raudonyje...

Vėsuma – rimties krikštas 

ir pavargusios žemės palaima prieš miegą.

Ilgesingi rudens sapnai, įsimylėję 

geltonai žalių klevų lapų šnaresį...

Ir Rytas – paslaptingai žadantis 

vienatvę...

* * * 

Žmogaus prasmė – spalvų paletė... –

Ištaškę atspalvius – pasirenkame 

kelius...

Sunku suvokt – kodėl?

Suprast sunku – žaliai-raudonas, 

mėlynai-geltonas...

Pasirinkimo laisvė – Esaties kelionė,

Ir supratimas – esame ne tokie, 

kaip nori mus matyti Žmonės...

Bet esam teisūs – atspalviai kiti...

Tegul kiekvieno spalvos 

bus skirtingos –

tame yra peizažo žavesys...

Neteisti, o priimti Žmogų su jo 

skirtingais atspalviais Būty...

* * *

Mylėti tyliai – taip ateina rūkas,

Taip gimsta žiedas, sprogsta 

pumpurai.

Mylėti liūdint – taip debesys išeina,

Taip paukštis tolsta, gimsta išmintis.

Mylėti čia, dabar ir visad – taip esatis

kvėpuoja rytdienos veide.

Mylėti be tuštybės – taip jūra 

savo krantą glosto,

Pavasaris taip išpina baltas žiemos 

kasas...

R. Vaičiulė