Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pa­sek­mių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireik­ti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagal­bos.  

Pasikeičia elgesys   

Lietuvos psichologų sąjun­gos narys, klinikinis psicho­logas, kognityvinės elgesio te­rapijos psichoterapeutas Ju­lius Burkauskas svarbiau­siu priklausomybės nuo psi­choaktyvių medžiagų po­žy­miu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą jas vartoti. 

„Atsiradus priklausomy­bei, var­tojimas tampa svar­besnis nei kiti anksčiau reikšmingi dalykai. Žmo­gui sun­ku kont­roliuoti psi­choaktyvių me­džiagų vartojimą, padidėja tolerancija joms ir kai ku­riais atvejais pasireiškia fi­zinės abstinencijos būklė“, – pa­brė­žia specialistas. 

Kad asmuo turi svaigini­mosi alkoholiu bei kitomis psi­chiką veikiančiomis me­džiagomis problemų, galima įtarti iš šių požymių: preteksto vartoti psichoaktyvias priemones ieškojimo, jų naudojimo vienumoje arba slapta, atitolimo nuo drau­gų ar artimųjų, laikino at­minties sutrikimo, irzlu­mo, stai­gių nuotaikos svy­ravimų.

Norėdami suprasti, ar rei­kia įtarti priklausomybę nuo alkoholio, galime atsa­ky­ti į keturis klausimus: „ar ka­da nors galvojau, kad rei­kė­tų nustoti gerti?“, „ar kiti žmo­nės erzina mane kritikuodami dėl mano gėrimo?“, „ar kada nors jaučiausi kal­tas, kad geriu?“, „ar kada nors esu gėręs rytą tam, kad nu­sira­minčiau arba pa­leng­vinčiau pagirias?“ Jei­gu, būdami są­ži­ningi sau, teigiamai atsa­kome į bent du klausimus, yra pagrindo susirūpinti.

Priklausomybės palydovai

J. Burkauskas pastebi: daž­niausi priklausomybės palydovai yra nerimas ar depresija. Išgyvendamas itin didelę įtampą ar užsitęsusį liūdesį, žmogus gali pradėti slopinti savo neigiamas emocijas vartodamas psichoaktyvias priemones.

„Tačiau ne visada įmanoma įvertinti, kiek psichikos sutrikimas bei psichoaktyvių me­džiagų vartojimas veikia vie­nas kitą. Kartais nerimas ar depresija prasideda anksčiau nei priklausomybė, o kartais piktnaudžiavimas psicho­ak­­ty­­viomis medžiagomis gali lem­ti arba sustiprin­ti psichinės būklės pablo­gėjimą“, – komen­­tuoja specialistas.

Technologijų amžiuje paste­bimos ir naujo tipo pri­klau­somybės, kurios apima dau­gelį internetinės veiklos sri­čių: kompiuteriniai žaidimai, azartiniai lošimai, tiesioginis vaizdo transliavimas, įvai­raus pobūdžio skelbimų pub­likavimas, pornografijos žiū­rė­jimas ir dalyvavimas socia­linių tinklų veikloje. Minėtos veiklos gali sutrikdyti asmens kasdienius veiksmus bei psi­chinę sveikatą.

Priklausomybė nuo kom­piu­terinių žaidimų yra pirmasis su probleminiu interneto vartojimu susijęs elgesio sutrikimas, įtrauktas į Pasau­lio sveikatos organizacijos at­naujintą 11-ą tarptautinę ligų klasifikaciją.

Kenčia artimieji

J. Burkauskas akcentuoja: bet kokia priklausomybė pa­veikia visus šeimos narius. 

Jie gali išgyventi nuolatinį stresą, nerimą, bejėgiškumo jausmą, pyktį ar gėdą. Jiems gali tekti susidurti su visuomenės atstūmimu, stigmatizavimu, izoliacija. Tėvai, vartojantys psichoaktyvias medžiagas, dažnai nesugeba pasirūpinti savo vaikų fiziniais ir emoci­niais poreikiais. Neretai, ne­paisant akivaizdžių ženk­lų, kad šei­mos narys turi pri­klausomybę nuo psicho­ak­ty­vių medžiagų, vaikai arba partneris gali tai neigti, ne­­pripažinti ar stengtis ginti, pa­­teisinti priklausomą as­menį.

Dažnai priklausomybe ser­gančių asmenų šeimos na­riams išsivysto netiesioginė priklausomybė (angl. „co-de­­­pen­­dence“). Jie taip įsi­trau­kia į kito žmogaus elge­sio suvaldymą, jog nesugeba pasirūpinti savo asmeni­niais poreikiais. Vaikai, kurių vienas arba abu tėvai yra priklausomi, gali jaustis kalti ir atsakingi už jų elgesį. Taip pat jie kartais gali elgtis pernelyg brandžiai savo amžiui ir „užimti“ tėvo rolę, atlikti jo pareigas. Nors tai gali padėti „sveikajam“ tėvui išgyventi ir tvarkytis su sunkumais, vaikas netenka galimybės būti vaiku.

Padėti gali

Psichologo J. Burkausko tei­gimu, artimieji priklausomy­be sergančiam žmogui pa­dėtų pasirūpindami, kad jo aplinkoje nebūtų alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Taip pat jie neturėtų sugalvoti pateisinimų ar dangstyti piktnaudžiavimo, nes tai neleidžia susidurti su realiomis savo elgesio pasekmėmis ir nesuteikia progos pamatyti, kokios jos iš tikrųjų yra.

Diskutuoti arba ginčytis ver­ta tik tuomet, kai žmogus nė­ra apsvaigęs.

„Jeigu norime padėti finan­siškai, galime sumokėti už maistą ar paslaugas, tačiau negalima duoti pinigų, ku­riuos vartojantysis galėtų iš­­leisti psichoaktyvioms me­džia­goms“, – pabrėžia specia­listas.

Deja, dažniausiai žmogus supranta ir ryžtasi gydy­tis nuo priklausomybės, kai pa­kan­kamai skaudžiai nu­ken­čia nuo savo paties elge­sio ir pajunta, ką praranda ar­ba gali prarasti. Todėl, pašnekovo teigimu, artimiesiems svarbu neprisiimti visos atsakomybės už priklausomo asmens išgydymą ir pasirūpinti patiems savimi.

Kur kreiptis

Gyd. J. Burkauskas akcen­tuo­ja: gydantis nuo priklau­so­mybės, labai svarbi gali bū­ti priklausomų asmenų bend­ruomenių pagalba, kur dir­ba įvairūs specialistai (psi­­chiatrai, psichologai, so­cia­li­niai darbuotojai ir kt.) bei sa­vanoriai. Ne mažiau svar­­bų vaidmenį ten atlieka pri­klausomų asmenų savitar­pio pagalba bei palai­ky­mas. 

Yra bent keliolika trum­palaikės socialinės globos įstaigų, teikiančių tokią pa­galbą (http://ntakd.lrv.lt/ lt/reabilitacija/priklausomybes-ligu-reabilitacines-bendruomenes). Ano­ni­mi­nių alkoholikų susirinkimai vyksta daugelyje Lietuvos mies­tų bei internetu „Skype“ programa. 

Priklausomybės ligomis sergantiems asmenims spe­cia­lizuota pagalba teikiama Respublikiniame pri­klau­somybės ligų centre, turinčiame filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.