Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai
Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.
Pasikeičia elgesys
Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą jas vartoti.
„Atsiradus priklausomybei, vartojimas tampa svarbesnis nei kiti anksčiau reikšmingi dalykai. Žmogui sunku kontroliuoti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, padidėja tolerancija joms ir kai kuriais atvejais pasireiškia fizinės abstinencijos būklė“, – pabrėžia specialistas.
Kad asmuo turi svaiginimosi alkoholiu bei kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis problemų, galima įtarti iš šių požymių: preteksto vartoti psichoaktyvias priemones ieškojimo, jų naudojimo vienumoje arba slapta, atitolimo nuo draugų ar artimųjų, laikino atminties sutrikimo, irzlumo, staigių nuotaikos svyravimų.
Norėdami suprasti, ar reikia įtarti priklausomybę nuo alkoholio, galime atsakyti į keturis klausimus: „ar kada nors galvojau, kad reikėtų nustoti gerti?“, „ar kiti žmonės erzina mane kritikuodami dėl mano gėrimo?“, „ar kada nors jaučiausi kaltas, kad geriu?“, „ar kada nors esu gėręs rytą tam, kad nusiraminčiau arba palengvinčiau pagirias?“ Jeigu, būdami sąžiningi sau, teigiamai atsakome į bent du klausimus, yra pagrindo susirūpinti.
Priklausomybės palydovai
J. Burkauskas pastebi: dažniausi priklausomybės palydovai yra nerimas ar depresija. Išgyvendamas itin didelę įtampą ar užsitęsusį liūdesį, žmogus gali pradėti slopinti savo neigiamas emocijas vartodamas psichoaktyvias priemones.
„Tačiau ne visada įmanoma įvertinti, kiek psichikos sutrikimas bei psichoaktyvių medžiagų vartojimas veikia vienas kitą. Kartais nerimas ar depresija prasideda anksčiau nei priklausomybė, o kartais piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali lemti arba sustiprinti psichinės būklės pablogėjimą“, – komentuoja specialistas.
Technologijų amžiuje pastebimos ir naujo tipo priklausomybės, kurios apima daugelį internetinės veiklos sričių: kompiuteriniai žaidimai, azartiniai lošimai, tiesioginis vaizdo transliavimas, įvairaus pobūdžio skelbimų publikavimas, pornografijos žiūrėjimas ir dalyvavimas socialinių tinklų veikloje. Minėtos veiklos gali sutrikdyti asmens kasdienius veiksmus bei psichinę sveikatą.
Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra pirmasis su probleminiu interneto vartojimu susijęs elgesio sutrikimas, įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos atnaujintą 11-ą tarptautinę ligų klasifikaciją.
Kenčia artimieji
J. Burkauskas akcentuoja: bet kokia priklausomybė paveikia visus šeimos narius.
Jie gali išgyventi nuolatinį stresą, nerimą, bejėgiškumo jausmą, pyktį ar gėdą. Jiems gali tekti susidurti su visuomenės atstūmimu, stigmatizavimu, izoliacija. Tėvai, vartojantys psichoaktyvias medžiagas, dažnai nesugeba pasirūpinti savo vaikų fiziniais ir emociniais poreikiais. Neretai, nepaisant akivaizdžių ženklų, kad šeimos narys turi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, vaikai arba partneris gali tai neigti, nepripažinti ar stengtis ginti, pateisinti priklausomą asmenį.
Dažnai priklausomybe sergančių asmenų šeimos nariams išsivysto netiesioginė priklausomybė (angl. „co-dependence“). Jie taip įsitraukia į kito žmogaus elgesio suvaldymą, jog nesugeba pasirūpinti savo asmeniniais poreikiais. Vaikai, kurių vienas arba abu tėvai yra priklausomi, gali jaustis kalti ir atsakingi už jų elgesį. Taip pat jie kartais gali elgtis pernelyg brandžiai savo amžiui ir „užimti“ tėvo rolę, atlikti jo pareigas. Nors tai gali padėti „sveikajam“ tėvui išgyventi ir tvarkytis su sunkumais, vaikas netenka galimybės būti vaiku.
Padėti gali
Psichologo J. Burkausko teigimu, artimieji priklausomybe sergančiam žmogui padėtų pasirūpindami, kad jo aplinkoje nebūtų alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Taip pat jie neturėtų sugalvoti pateisinimų ar dangstyti piktnaudžiavimo, nes tai neleidžia susidurti su realiomis savo elgesio pasekmėmis ir nesuteikia progos pamatyti, kokios jos iš tikrųjų yra.
Diskutuoti arba ginčytis verta tik tuomet, kai žmogus nėra apsvaigęs.
„Jeigu norime padėti finansiškai, galime sumokėti už maistą ar paslaugas, tačiau negalima duoti pinigų, kuriuos vartojantysis galėtų išleisti psichoaktyvioms medžiagoms“, – pabrėžia specialistas.
Deja, dažniausiai žmogus supranta ir ryžtasi gydytis nuo priklausomybės, kai pakankamai skaudžiai nukenčia nuo savo paties elgesio ir pajunta, ką praranda arba gali prarasti. Todėl, pašnekovo teigimu, artimiesiems svarbu neprisiimti visos atsakomybės už priklausomo asmens išgydymą ir pasirūpinti patiems savimi.
Kur kreiptis
Gyd. J. Burkauskas akcentuoja: gydantis nuo priklausomybės, labai svarbi gali būti priklausomų asmenų bendruomenių pagalba, kur dirba įvairūs specialistai (psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kt.) bei savanoriai. Ne mažiau svarbų vaidmenį ten atlieka priklausomų asmenų savitarpio pagalba bei palaikymas.
Yra bent keliolika trumpalaikės socialinės globos įstaigų, teikiančių tokią pagalbą (http://ntakd.lrv.lt/ lt/reabilitacija/priklausomybes-ligu-reabilitacines-bendruomenes). Anoniminių alkoholikų susirinkimai vyksta daugelyje Lietuvos miestų bei internetu „Skype“ programa.
Priklausomybės ligomis sergantiems asmenims specializuota pagalba teikiama Respublikiniame priklausomybės ligų centre, turinčiame filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.