Išgyti nuo priklausomybių gali padėti ir artimieji

J. Šimanauskaitė pastebi, kad priklausomų asmenų artimiesiems labai svarbu tinkamai reaguoti į šią problemą, paskatinti sergantįjį ieškoti išeities Nuotr. iš asmeninio archyvo J. Šimanauskaitė pastebi, kad priklausomų asmenų artimiesiems labai svarbu tinkamai reaguoti į šią problemą, paskatinti sergantįjį ieškoti išeities Nuotr. iš asmeninio archyvo

Respublikinio priklausomybių ligų centro specialis­tai pastebi: daugiausiai pagalbos kreipiamasi dėl pri­klau­somybės nuo alkoholio – praėjusiais metais dėl šių problemų užfiksuota apie 11 tūkst. apsilankymų. Spe­cia­listų teigimu, didelė atsakomybė, įtraukiant priklausomą šeimos narį į kurią nors gydymo ar psichologinės so­cialinės reabilitacijos programą, tenka jo artimiesiems.

Priklausomybės – liga

Pasaulinės sveikatos orga­nizacijos tyrimas maždaug prieš 10 metų atskleidė, jog kas 10-as vyras ir kas 50-a moteris yra priklausomi nuo alkoholio. 2016 m. duomenimis, Lietuvoje yra apie 10500 žmonių, kurie reguliariai švirkščiasi ar vartoja dideles narkotinių medžiagų dozes.

„Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimų asmuo patiria neigiamų padarinių sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, socialinei padėčiai. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip žalingas vartojimas. Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai ir bendradarbiai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities“, – apie būtiną pagalbą kalbėjo Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorė. 

Būtina ieškoti pagalbos

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorės Ingos Juozapavičienės teigimu, kad galėtumei paveikti psichoaktyviąsias medžiagas vartojantį asmenį, turi būti jam artimas. 

„Tad aplinkiniai (kaimynai, pažįstami), ko gero, negali padaryti didelės įtakos, siekdami padėti žmogui atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nors pasiūlyti pagalbą, žinoma, gali ir turi. Šeimos nariams derėtų bandyti įtraukti priklausomą artimąjį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą. Pagrindinė užduotis šeimos nariams bei artimiesiems – sudaryti sąlygas, jog žmogui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas būtų sudėtinga, ir motyvuoti jį gydytis“,  – akcentavo pašnekovė. 

Šeimos nariams, gyvenantiems su priklausomais asmenimis, patariama kreiptis į specialistus, kurie patars, kaip padėti žmogui. Tokie specialistai dirba psichikos sveikatos, priklausomybių ligų cent­ruose, socialinės psichologinės reabilitacijos įstaigose. Priklausomam asmeniui patartina lankyti ir savipagalbos (anoniminių alkoholikų, anoniminių narkomanų) grupes.

„Baigus gydymą ar sociali­nės psichologinės reabilitacijos programą, ne mažiau svarbus žingsnis – reintegracija, nes visuomenės nuomonė, diskriminacijos ir socialinės atskirties apraiškos Lietuvoje taip pat turi didelę įtaką priklausomų asmenų sėkmingam įsidarbinimui. Įsidarbinimas suteikia jiems galimybę grįžti į visateisį funkcionavimą visuomenėje, autonomiškumą, savarankiškumą, o tai daro įtaką ir sėk­mingesniam sveikimui bei sudaro prielaidas ir motyvaciją negrįžti prie vartojimo“, – pas­tebėjimais da­lijosi I. Juozapavičienė.  

Nuo ko pradėti?

NTAKD vadovės teigimu, žmogus, turintis problemų dėl psichoaktyviųjų medžiagų var­­tojimo, pirmiausia gali pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris, esant reikalui, pasiųs konsultuotis pas psichiatrą. Į šį specialistą galima kreiptis ir tiesiogiai be siuntimo. Psichikos sveikatos centruose, kurie yra kiekvienoje savivaldybėje, besikreipiantis asmuo bus konsultuojamas ne tik psichiatro, bet ir, esant būtinybei, gaus psichologinę pagalbą.

Priklausomybės ligomis sergantiems asmenims specializuota pagalba teikiama Respublikiniame  priklausomybės ligų centre, turinčiame filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

„Darbas su asmenimis, priklausomais nuo psichoaktyviųjų medžiagų, negalimas be tarpdisciplininės komandos. Priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema dažniausiai yra kompleksinė, reikalaujanti kompleksinio požiūrio bei sprendimų, todėl kiekvieno specialisto indėlis yra ne tik svarbus, bet ir būtinas“, – ak­centavo I. Juo­zapavičienė.

Asmens poreikių tenkinimą psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigoje užtik­rina specialistai (psichologas, socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas ir kt.), kurie įpareigoti kurti ir vystyti tarpdisciplinines komandas. Besigydančiam žmogui, įvertinus poreikius bei įstaigos vykdomą psichologinės socialinės reabilitacijos programą, sudaromas individualus socialinės globos planas, kuris yra periodiškai peržiūrimas ir patikslinamas. 

Psichologinės bei socialinės reabilitacijos paslaugas, kurių trukmė – iki 18 mėnesių, priklausomybės ligomis sergantys asmenys gali gauti psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigose (jų yra 13), turinčiose socialinių paslaugų licencijas.

Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Atnaujinta Antradienis, 27 lapkričio 2018 08:52