Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europo­je ir Lie­tuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių ty­ri­­mų bei duo­menų, įrodančių nenuginčijamą tiesą, jog, kei­čiant gy­vensenos įpročius, galima pagerin­ti žmo­nių svei­ka­tą ir sumažinti pavojų susirgti. Pas­te­bima, kad jau an­ti­kinėje Graikijoje bei Romoje bu­vo žinomi ir pro­pa­guo­jami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata – dar ne viskas, ta­čiau be sveikatos viskas – niekas“. Daž­nai, sveikinda­mi žmogų, palinkime geros sveikatos, bet ji savaime ne­atei­na – sveikata bus gera, jei tinkamai gy­ven­sime. 

Priklauso nuo mūsų

1948 m. PSO įtvirtino nuostatą, kad sveikata – ne tik ligų ar fizinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė. Sveika gyvensena šiame kontekste – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. 

PSO duomenimis, vien svei­kai maitinantis būtų galima išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejų ir 30 proc. – vėžinių susirgimų.

„Geriausia, kai žmogus turi išlavintą savistabą, kuri daro jį atsparų priklausomybėms, ir jis gyvena visavertį gyvenimą. Prie savistabos galima priskirti dėmesį savo šeimos bei artimųjų santarvei ir sveikatai, darbą, kuris, idealiu atveju, atrodo prasmingas ir teikia pasitenkinimą, dalyvavimą įvairiose bendruomenių veiklose, dėmesį savo asmenybės tobulėjimui bei sveikatai, įskaitant ir fizinį aktyvumą, mitybą“, – į klausimą, kokį gyvenimo būdą rinktis, kad netaptumei priklausomas nuo žalingų, kenksmingų įpročių, atsakė Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filia­lo direktorė. 

Būtinas didesnis dėmesys

Lietuvos higienos instituto duomenys byloja: labiausiai paplitusios ir daugiausiai žalos padarančios yra širdies bei kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas prof. habil. dr. Vilius Grabauskas pranešime spaudai yra pastebėjęs, jog šios problemos kyla ne tik dėl genetikos, bet ir dėl pacientų gyvenimo būdo – net ir turintieji genetinį polinkį susirgti gali išvengti šių ligų, praktikuodami sveiką gyvenseną. Akcentuojama, kad sveika mityba netgi mažina geno varian­to, didinančio cholesterolio kon­cent­­raciją kraujyje, poveikį. 

Užsienyje atlikti tyrimai rodo, jog žmonės, kurie reguliariai sportuoja, nerūko, saikingai vartoja alkoholį, valgo pakankamai vaisių ir daržovių, gyvena vidutiniškai keturiolika metų ilgiau. 

Ir Lietuvoje populiarėjantis sveiko gyvenimo būdas rodo teigiamą tendenciją rūpinantis savo sveikata. Tačiau Kūno kultūros ir sporto departamento užsakymu pernai atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad fiziniam aktyvumui dėmesio skiriama nepakankamai: 6 iš 10 (56 proc.) respondentų teigė sportuojan­tys, besimankštinantys bent retkarčiais. 39 proc. nurodė, jog nieka­da to nedaro. 85 proc. respondentų teigė užsiimantys kita aktyvia fizine veikla (važiuoja dviračiu, dirba sode, kieme, aktyviai vaikšto ir pan.). 15 proc. apklausos dalyvių teigimu, jie tokia veikla neužsiima.

Reikalingas kompleksas

Lietuvoje žinomas kulinaras, kulinarinio projekto „Virtuvės mitų griovėjai“ idėjinis vadas, kulinarinių knygų autorius Alfas Ivanauskas pastebėjo, jog pastaruoju metu tampa ypač madinga kalbėti apie sveiką mitybą. Kulinaras teigia: gerai, kad žmonėms ne tas pats, ką jie valgo, nes skrandis nėra šiukšliadėžė. Tačiau, rūpinantis savo sveikata, neužtenka pasirinkti sveiką, subalansuotą mitybą – ją būtina derinti su aktyviu gyvenimo būdu. Kulinaras džiaugiasi atradęs balansą tarp sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos. 

„Nereikia klaidingai manyti: jeigu jau valgai sveikai, mažiau riebalų, cukraus, druskos, būsi sveikas. Nieko panašaus. Sveikas būsi tada, kai būsi psichologiškai stabilus ir tvirtas. Sveika mityba – tai apskritai gyvenimo būdas, bet svarbu ir tai, kiek laiko žmogus praleidžia lauke, kiek yra fiziškai aktyvus“, – sakė pašnekovas, pridūręs, kad jis pats renkasi pasivaikščiojimą ilgomis distancijomis. 

Rinktis yra iš ko

Panašiai kalbėjo ir pramogų pasaulio atstovas, 35-erių renginių vedėjas Remigijus Žiogas, kuris niekada nėra bandęs nei svaigalų, nei rūkalų.

„Man sveikas gyvenimo būdas yra sveika subalansuota mityba ir reguliarus sportas. Tačiau sveikame kūne turi būti ir sveikas protas, todėl niekada nenustoju jo lavinti – šiemet įstojau į Klaipėdos universiteto tęstinių studijų skyrių andragogikos specialybei įgyti. Nuolat skaitau knygas ir vis ko nors mokausi“, – patirtimi dalijosi R. Žiogas.   

Pašnekovai pastebėjo, jog tie, kurie nusprendžia sveikai gyventi, ieško tam galimybių, o kas nenori – priežasčių. Juk nieko nekainuoja pasivaikščioti su draugais ar vaikais, nueiti į parduotuvę pėsčiomis. Visuomet galima rasti nemokamų sveikatingumo renginių (tai-či mankštos, bėgiojimas, šiaurietiškas ėjimas, šokių pamokos ir kt.). 

Sveika mityba nėra prabanga

Viena pagrindinių priežas­čių, kodėl nesistengiama svei­kai maitintis, įvardijamas lė­šų trūkumas – esą sveikai mai­tintis yra per brangu ir per sudėtinga.

„Mitas, kad sveika mityba brangi. Sveikas maistas – tai paprasti, natūralūs produktai, vadinasi, ne per daugiausiai ir kainuojantys. Nebūtina kiekvieną dieną valgyti avokadus, triušieną bei antieną, bet reikia daugiau galvoti apie tinkamus derinius ir neprisikimšti per daug. Pagrindinis lietuvių žudikas – per didelis maisto vartojimas. Valgome kelis kartus per dieną ir gausiai“, – pastebėjimais pasidalijo kulinaras A. Ivanauskas. 

  Pašnekovas pridūrė: subalansuoti mitybą galima ir pasirinkus paprastus, visiems puikiai žinomus produktus, kuriuos su malonumu valgys ir vaikai. Jei kasdien valgytume vien ekologiškus vaisius, daržoves bei kruopas, tai nereikštų, jog maitinamės sveikai. Sveikas maistas priklauso ir nuo to, kaip jis paruoštas – gamybos būdas lemia iki 50 proc. patiekalo maistinės vertės. Pavyzdžiui, perkeptos ar pervirtos daržovės netenka savo maistinės vertės, ir vien todėl, kad tai – vis dar daržovės, nereiškia, jog valgome sveikai. Tas pats vyksta ir su kitais produktais.

A. Ivanauskas prioritetą tei­kia kepimui garuose, ne riebaluose.

Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.