Vasarą būtina ypač saugoti širdį

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja pagal mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklius. 

Specialistai įspėja, kad kenčiantiesiems nuo širdies ligų karštis yra itin pavojingas. Tačiau sutrikimus gali paskatinti ir padidėjęs fizinis krūvis prie jo nepratu­siems žmonėms. Todėl šiltuoju sezonu būtina įsitikinti, ar ne­­trūksta maistingųjų medžiagų, saugotis nuo dehidra­tacijos bei atsakingai sportuoti.

Serga vis jaunesni

Genetikos įtaka ir gyvenimo būdas (stresas, rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas) – pagrindiniai širdies ligų riziką lemiantys veiksniai. Tačiau sveikatos specia­listai pabrėžia, jog lietuviai širdimi pradeda rūpintis tik sunkiai susirgę.

Pasak „BENU vaistinės“ vais­­­tininkės Audronės Levic­kie­nės, būna ir taip, kad į vaistinę širdies lašų užsukusiems klientams tenka skubiai kvies­ti greitąją pagalbą, ypač užėjus karštesniems orams. Akivaizdu, jog daugelis žmonių savo širdimi rūpinasi nepakankamai.

„Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad širdies ritmo sutrikimai ar aukštas kraujospūdis nėra liga. Tačiau praktika rodo, jog šiomis ligomis suserga vis jaunesni žmonės, o infarkto rizikos grupėje atsiduria ir 35–40 metų vyrai“, - teigia vaistininkė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologė Kristina Ivanauskienė taip pat pastebi, kad žmonės per retai tikrinasi širdį.

„Sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, pradžioje ga­lima ir nejausti jokių simptomų. Bet jeigu žmogus serga ir nesilaiko sveikos gyvensenos principų, ypač karštuoju metu gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, paūmėti krū­­tinės angina, progresuoti šir­dies nepakankamumas“, – įspėja kardiologė.

Mikroelementų „badas“

Norint išsaugoti širdį sveiką, svarbu nepamiršti mitybos. Mikroelementų (kalio, magnio ir kt.) stoka apsunkina širdies darbą, dėl to sutrinka deguonies bei maistinių medžiagų paskirstymas po organizmą. Alkoholis ir kava taip pat skatina skysčių, o kartu su jais - ir mikroelementų praradimą.

Didžiąją mikroelementų bei vitaminų dalį turime gauti su maistu, tačiau valgant nepakankamai įvairius ar maistingus produktus, daug sportuojant, jų gali pritrūkti.

„Riebią mėsą patartina keisti žuvimi, kurioje gausu omega-3 riebiųjų rūgš­čių, mitybos ra­cioną papildyti vai­­siais, daržovėmis. Svarbu var­toti magnio, B grupės vitaminų, folio rūgšties turinčių produktų. Kalio stoka gali sukelti tachikardiją (širdies rit­mo sutrikimą). Žmonėms, ge­riantiems diuretinį poveikį tu­rinčius kraujospūdį mažinančius vaistus, reikėtų nuolatos rūpintis, jog organizmui netrūktų kalio. Dėl jo vartojimo vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju“, – rekomenduoja vaistininkė.

Maratonai – tik patyrusiems

Sveikai širdžiai fizinis aktyvumas yra būtinas, tačiau pradedantiesiems sportuoti krūvį didinti reikia pamažu. Jei po sporto jaučiamas staigus nuovargis, dusulys, o šeimoje būta ankstyvų mirčių nuo širdies ligų, būtina kreiptis į gydytojus ir mankštintis pagal jų rekomen­dacijas.

„Nereikėtų pradėti sportuoti karščiausiomis vasaros dienomis ar staigiai apkrauti širdies dideliu fiziniu krūviu. Šiuo metu populiariuose maratonuose da­ly­­vau­ti turėtų tik sveikatą pasi­tikrinę bei fiziškai stiprūs žmonės“, – įspėja kardiologė K.Iva­naus­kienė.

Maratonui pasiruošti nepa­kanka dienos ar savaitės. Prieš išskirtinai didelį fizinį krūvį verta įsitikinti, ar nesergate širdies ligomis, ar nepriklausote rizikos grupei.

Ką daryti, pajutus skausmą?

Jeigu pajutote stiprius širdies ritmo pokyčius, spaudimą širdies plote ar dusimą, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus. Kol atvažiuoja medikai, kvalifikuoti specialistai telefonu paaiškina, kaip elgtis, kokius gyvybinius rodik­lius tikrinti.

„Sutrikus širdies veik­lai, re­­komen­­duo­jama ramybė ir gu­lima padėtis – tokiu būdu kraujas gali lengviau patekti į smegenis, organizmas ge­riau aprūpi­namas de­guonimi, mažiau ap­krauna­ma širdis, normalizuojasi jos ritmas“, – pataria specialistai.

Kardiologė akcentuoja, jog, at­siradus nemaloniems po­jū­čiams krūtinės plote, pir­­­miau­sia reikėtų kreiptis į šei­­mos gydytoją. Toks skausmas būdingas ne tik šir­dies ir kraujagyslių ligoms. Tačiau dažni širdies ritmo pakitimai, dusulys, stai­gus jėgų trūkumas, kojų tinimas yra pirmieji širdies ligų ženklai.

„Jeigu slegiantis krūtinės skausmas plinta į kairę ranką ir žandikaulį, galima įtarti koronarinę širdies ligą. Duriantis skausmas dažnai praneša apie virškinamojo trakto, stuburo problemas. Bet tiksliai diag­nozei būtini išsamesni tyrimai“, - teigia kardiologė.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ