Apie lėtinę odos ligą praneša niežulys
Ramybės neduodantis niežulys, bėrimai, išsausėjusi ir trūkinėjanti oda – pagrindiniai itin varginančios lėtinės odos ligos simptomai. Atopinis dermatitas arba atopinė egzema – įprastai dar kūdikystėje prasidedanti uždegiminė odos liga, kuri pažeidžia ne tik veidą, bet ir kūną.
Iki šiol atopinio dermatito priežastys nėra aiškios, tad ir jo gydymui viena stebuklinga piliulė nėra išrasta. Visgi sveikatos specialistai pabrėžia, jog liga prasideda, sutrikus odos barjerinėms funkcijoms. Jas, pasitelkus kompleksines gydymo priemones bei apsišarvavus kantrybe, galima atkurti ir taip suvaldyti nemalonius šios ligos simptomus.
Nuo atopinio dermatito kenčia net ketvirtadalis šalies kūdikių. Dauguma jų pasveiksta iki penkerių metų arba lytinės brandos pradžios. Tačiau likusiems žmonėms su atopiniu dermatitu gali tekti kovoti visą gyvenimą. Sveikos odos instituto ekspertė dermatovenerologė Nadežda Jarušina teigia, jog įsitikinimas, esą ši liga būdinga tik kūdikiams, yra klaidingas.
„Sergamumas atopine egzema didėja. Odos pažeidimų pasiskirstymas priklauso nuo amžiaus. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniau išberia veidą ir galvytę, o suaugusiesiems – lenkiamuosius kojų, rankų, sprando paviršius ar net padus. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gydymas yra panašus, tačiau vaikams stengiamasi skirti daugiau išorinių gydymo priemonių“, – sako dermatovenerologė. Ji primena, kad šią ligą lemia genetinis polinkis bei imuninio atsako į išorinius ir vidinius dirgiklius sutrikimas. Todėl ji nėra užkrečiama.
„Atopinį dermatitą gali provokuoti įvairūs veiksniai – sintetiniai ar vilnoniai rūbai, tam tikri maisto produktai. Tačiau maistas, kaip ir netinkama odos priežiūra, mikroorganizmai, prakaitavimas ar emociniai veiksniai, šios ligos nesukelia, tik paskatina paūmėjimus“, – teigia dermatovenerologė.
Nustatyti, ar kuriam nors produktui žmogus yra alergiškas, galima nuodugniu stebėjimu arba tyrimais.
Pasak gyd. N. Jarušinos, lengviausia yra vengti odą įjautrinančių medžiagų. Bet labai svarbu nesiprausti karštame vandenyje, nepamiršti tinkamos odos priežiūros ir nenaudoti įprasto muilo.
„Sergant atopiniu dermatitu, įprasto prausimosi režimo keisti nereikia. Tačiau paprastas rankų muilas, ypač gabalinis, yra šarminis ir sausina odą. Dėl to gali prasidėti antrinės (virusinės ar grybelinės) infekcijos“, – įspėja gydytoja.
Šiuolaikinės dermakosmetikos priemonės leidžia gydyti atopinį dermatitą beveik nenaudojant vaistų ir keičiant juos tinkama dermatologine kosmetika. Anot „BENU vaistinės“ vaistininkės Mildos Darulienės, sergančių žmonių oda yra itin jautri, todėl jai gydyti reikia naudoti hipoalerginius, bekvapius kremus. Vienos priemonės geriau malšina niežulį, kitos veikia antibakteriškai. Atopinis dermatitas taip pat gydomas specialiai sukurtomis odos priežiūros priemonėmis, lipidų atsargas papildančiais balzamais, vietiniais steroidais ir antibiotikais, retais atvejais – geriamais arba leidžiamais vaistais.
Atopiniam dermatitui būdingi staigūs paūmėjimai. Žiemą, atšalus orams, kai patalpų oras išsausėja, bėrimų padaugėja. Todėl šiuo laikotarpiu gydytoja pataria gauti kuo daugiau saulės šviesos: vykti pailsėti į šiltuosius kraštus arba pasinaudoti fototerapija.
Pasak gyd. N. Jarušinos, šildomose ir nevėdinamose patalpose padaugėja dulkių, erkučių bei kitų alergenų, todėl odos ligomis sergantys žmonės namuose turėtų palaikyti ypatingą švarą ir tinkamą drėgmę.
Dagnė ARMONAITĖ