Redakcija

Žemaitijoje – ir Dainų šventei skirti renginiai, ir miškasodis

Šiemet viena svarbiausių mūsų šalies tradicijų – Lietuvos dainų šventė – mini savo šimtmetį. Šventė pavadinta „Kad giria žaliuotų“, kviečiant šią temą suprasti kaip mūsų bendruomenės tiks­lą – pa­reigą susitelkti ir išsau­go­ti kultūrą, tradicijas bei gam­tą. Dainų šven­tės dvasia su pasiruošia­mai­siais renginiais jau atkeliavo ir į Že­mai­tiją – dainomis skambės Pag­ra­mantis, Kaltinėnuos aidės 5-asis Že­maitijos vokalinių ansamblių festivalio „Atsiliepk dainoj...” koncertas. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27

Kartvelų prigimtyje – Dievo duoti svetingumo genai

Už 4000 kilometrų nuo Lietuvos esantis Sakartvelas (arba Gruzija) pernai priėmė per 7 mln. turistų – dvigubai daugiau nei šalyje yra gy­ventojų. Tarp jų nemažai ir lietuvių. Nors kiekvienas mato Sakartvelą savo akimis, bent trumpai ten pa­buvę pripažįsta, jog tai yra gra­žiau­sia ir svetingiausia Kaukazo re­gio­no šalis.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27

Miesto šeimininkams netvarka akių nebado

Apie apleistą miesto tvenkinio pakrantę, pro kurią eina pėsčiųjų takas, „Šilalės artojas“ jau yra rašęs. Deja, miesto šeimininkai – užsidengę akis ir užsikimšę ausis. Tačiau miestiečiai kategoriškai nelinkę taikstytis su šitokiu apsileidimu: jų nuomone, ne­tvarka, jei miesto serniūnija negali užtikrinti tvarkos...

„Jūs tik pažiūrėkit – prižėlę menkaverčių krūmų, šakų, šakelių raizgalynė! Kelis metus nešienauta žolė ir pūvančių lapų krūvos – pati geriausia ganykla erkėms. Ne vienam praeiviui negėda ir pačiam į tokią vietą švystelėti kokią šiukšlę, juk vis tiek šabakštynas... Nepuošia pakrantės ir apgriuvusios pašiūrės. Tad einant pėsčiųjų taku, norisi sukti akis į kitą pusę, nes vaizdas išties ne iš maloniųjų.

Tačiau kodėl miesto seniūnė toleruoja tokią netvarką? Kasmet ir jau daugelį metų? Ar čia tik nėra kaltas toks „nekaltas“ valdininkų nenoras „pyktis su žmonėmis“?

O gal yra kitaip: kai negali principingai pareikalauti, tai nebeturi ir valios?..“ – rašo „Šilalės artojui“ laikraščio skaitytoja (redakcijai pavardė žinoma – red. pastaba).

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Modernizuoti ūkius padeda investicinė parama į žemės ūkio valdas

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. priimamos paraiškos investicinei paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (dotacijoms ir paskoloms). 

Intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas­ technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų ga­mybą bei ją skaitmenizuojant.

Paramos nauda – modernėjantis ūkis

Parama investicijoms – viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) 2024 m. kovo 29 d. duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020 m.) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateikta 10 tūkst. 963 paraiškos, iš jų 6 tūkst. 968 skirta beveik 695 mln. eurų. 

„2022 m. pateikiau paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veik­los sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Bendra projekto vertė – 137 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas – 70 proc., nes, vertinant projektą,­ papildomų balų buvo skirta kaip jaunajai ūkininkei“, – kalbėdama apie paramą, dėmesį­ jauniesiems ūkininkams akcentuoja Šiaulių rajone veislinę avi­ninkystę plėtojanti Eimantė Laucevičienė. Ji kartu su vyru Evaldu augina sufolkų veislės avis.

Didžiausią dalį paramos ūkininkai skyrė infrastruktūrai kurti.

„Avidę esame įkūrę Ketūnų dvaro karvidėje, pastatytoje­ 1928 m. Pastatui buvo būtinas­ remontas, tad pasinaudodami­ parama jį atnaujinome. Su­si­re­­montavome ir šalia esančią tais pačiais metais statytą buvusią dvaro arklidę, kuria iki tol nesinaudojome. Taigi pasinaudodami parama ne tik pagerinome avių laikymo sąlygas, bet ir praplėtėme plotą ir dabar galime didinti bandą. Įgyvendindami šį projektą, taip pat įsigijome automatinę avių šėryklą, kitos įrangos, leidžiančios pakankamai išmaniai ūkininkauti“, – paramos naudą apžvelgia ūkininkai.

Šio kvietimo galimybės

Aktyviai naudojamasi ir SP intervencinės priemonės „Inves­ticijos į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis. Lap­kričio 6 d. – gruodžio 29 d. bu­vo pateiktos 159 paraiškos. 

Per kvietimą, vykstantį iki gegužės 31 d., paraiškas paramai gauti gali teikti tiek ūkininkai, tiek ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, bei pateikimu rinkai. Parama teikiama pieninės ir mėsinės galvijininkystės bei kitos gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams. 

Remiamos veiklos

* Žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose.

* Žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, bei tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Didžiausia parama projektui­ negali viršyti 500 tūkst. Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija, ir 700 tūkst. Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija bei lengvatinė paskola.

Paramos intensyvumas – ne­ didesnis kaip 50 proc. visų tin­kamų finansuoti išlaidų. Jau­niesiems ūkininkams, besikrei­piantiems paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Tinkamos išlaidos

Kai parama teikiama kaip investicinė parama (negrąžinti­na dotacija), ją galima naudoti naujai žemės ūkio technikai,­ įrangai, technologiniams įrenginiams, kompiuterinei bei­­ programinei įrangai įsigyti. Galima pirkti naujas N kategorijos transporto priemones (tik pienovežius, sunkvežimius ūkiniams gyvūnams vežti, priemo­nes su temperatūriniu režimu), naujus bepiločius orlaivius (dronus), kurie yra priskiriami­ specialiajai kategorijai ir kurių­ didžiausia kilimo masė viršija 25 kg. Finansuojamas daugiamečių­ augalų įsigijimas bei jų sodinimo darbai (rangos būdu). 

Lėšos gali būti panaudotos projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių  naujai statybai, rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastam remontui, tik tuo atveju, kai saulės energijos šviesos elektrinės elementai yra montuojami ant esamo (užbaigto statyti) pastato stogo, naujoms statybinėms medžiagoms įsigyti.

Kai parama teikiama lengvatinės paskolos forma,  lėšas galima naudoti investicijoms į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti, į nematerialųjį ir biologinį turtą, apyvartiniam kapitalui papildyti. 

Nuotrauka iš asmeninio archyvo 

Dingo šventųjų skulptūrėlės

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad gautas pranešimas, jog kovo 27 d. pastebėta, kad iš Degučių II kaime (Laukuvos sen.) stovinčio koplytstulpio dingo kultūros paveldo vertybės. Apie tai pareigūnus informavo Kultūros paveldo departamento Telšių – Tauragės teritorinio skyriaus darbuotojai. 

Koplytstulpyje stovėjo Šv. Roko skulptūrėlė ir Šv. Izidoriaus skulptūrinė grupė – Šv. Izidorius su jaučiais. 2005 m. šie dar tarpukariu sukurti, o nepriklausomybės metais atnaujinti kūriniai buvo pripažinti kultūros vertybėmis. 

Tačiau akivaizdu ir tai, jog sakralinio meno vertybės masina vagis, o ilgapirščiai nesibodi pamėginti uždirbti iš šventųjų skulptūrų. 

Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Rytis Aušra teigia, kad tiksliai nėra aišku, kada skulptūrėlės dingo iš Degučių kaimo koplytstulpio. Jis pats paskutinį kartą ten lankėsi 2022 m. – tuomet jos ten buvo.

Kokia liaudies meistrų sukurtų skulptūrėlių vertė, dar nustatinėjama. Balandžio 12 d. Tauragės AVPK dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. 

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Užtvanką pragraužė pelytės...

Nuoširdžiai gaila Orenburgo gy­ventojų, skęstančių Uralo upės pa­va­sariniuose potvyniuose. Be­veik 12 metrų pakilęs vanduo pasi­glemžė ne tik jų menkus namelius prie upės, bet ir apatinius 16 aukš­tų namų butus. Užtvindyta 12 tūks­tančių pastatų. Iš trijų sričių, kurias kerta vingiuota Uralo upė, eva­kuota apie 20 tūkst. gyventojų. 

Nepaprastoji padėtis paskelbta balandžio 4 d., tačiau evakuacija pradėta tik 12 d. Visą savaitę žmonių niekas neperspėjo, jog artėja gamtos stichija. Padėties kontrolę perėmusi federalinė valdžia giriasi gerai veikiančiu vyriausybės ir regionų sąveikos mechanizmu, bet premjeras Michailas Mišustinas tik balandžio 11 d. dėl to sušaukė vyriausybės posėdį. 

Kremlius pranešė, kad padėtį asmeniškai kontroliuoja prezidentas Putinas, kuris sukūrė komisiją, bet pats į tragedijos vietą skristi nesiryžo. Jo spaudos sekretorius Peskovas žurnalistams pareiškė, jog, nors prezidento fiziškai nėra nelaimės zonoje, jis širdyje su nukentėjusiais. Ką gi, juk rinkimai baigėsi... 

Kaip tokiais atvejais veikia rusiškoji demokratija, matyti iš vietos valdžios el­gesio. Spaudos konferencijoje Orenburgo srities gubernatorius Denisas Pasleris pasiskundė, kad dėl šių įvykių jam teko nutraukti atostogas, ir įsakmiu tonu pareikalavo, jog žurnalistai išjungtų mobiliuosius telefonus ir neįrašinėtų jo kalbos. 

Juoką pro ašaras sukėlė vieno eksperto aiškinimai, kas sukėlė vandens prasiveržimą pro Orsko miesto užtvanką aukščiau Orenburgo. Dambos statybos bendrovės vadovas per televiziją įrodinėjo, jog ją sugriovė... pelės, užtvankoje išraususios daugybę 2–3 cm skylučių. Žmones papiktino, kad apie milijardą rublių kainavęs pylimas, saugantis nuo potvynių žemiau esančius miestus, galėjo būti sugriautas paprastos pilkosios pelytės. O direktorius buvo gerai nusiteikęs ir juokavo: juk žinome, kad pelių net drambliai bijo... 

Kandūs ir pikti gyventojai greičiau buvo linkę „pelę“ asocijuoti su premjeru Mišustinu (rus. „мышь“ – pelė). Galbūt čia ir yra dalis tiesos: tiek vietinė, tiek centrinė valdžia pro pirštus žiūri į gyvybiškai svarbius provincijos gyventojų poreikius. Juk Putinas nuo 2004 m. pats skiria gubernatorius, tad šie tapo vietiniais cariukais, nebijančiais nei protestų, nei balsavimų... 

Tokį diktatorišką rusiškosios demok­ratijos tipą aprašė Karena Dawisha knygoje „Putino kleptokratija: kas val­do Rusiją?“ („Putin‘s Kleptocracy: Who Owns Russia?“). Atėjęs į valdžią 2000-aisiais Putinas sukūrė tokią valdžios vertikalę, kuri tapo priešingybė demokratinei valdymo sistemai, o žmogus, tai yra rinkėjas virto statistiniu vienetu. Argi Kremlius bijo Orenburgo, Orsko ar nesenos tragedijos Pamaskvėje liudininkų pasipiktinimo?

Pasityčiojimas iš žmonių politologus paskatino nusistebėti: keista, jog Kremlius dėl potvynio neapkaltino Kyjivo...

Juk prisimename dar COVID-19 pradžioje iš Maskvos paleistus gandus, esą pavasarį iš pietų į Rusiją grįžtančius sparnuočius ukrainiečiai „užtaiso“ pavojingu koronavirusu... Lygiai taip be argumentų, dažnai juokingomis prielaidomis Ukraina apkaltinta ir dėl pamaskvės koncertų salėje „Crocus City Hall“ kovo 22-osios vakarą įvykusios tragedijos. Tuo tarpu sveiko humoro nestokojanti Orenburgo žiniasklaida, pa-­

tyrusi vietinės ir federalinės valdžios abejingumą, pateikė racionalų pasiūlymą: kad nereikėtų atstatyti nusiaubtų būstų ir teikti paramos nukentėjusiems, visus evakuotus miestiečius išgabenti į karo su Ukraina zoną. Kaip sakoma, nėra žmogaus – nėra problemos. Kieno šis ciniškas posakis? Jo autorystė priskiriama Stalinui, o jis atėjo iš A. Rybakovo romano „Arbato vaikai“, kuriame Stalinas taip pateisina kariškių sušaudymą Caricyne 1918 m.

* * *

Lyg tyčia Stalino vardas ir jo vartotas posakis sutampa su tragiškomis metinėmis – Katynės žudynių aukų atminimo diena. Stalino įsakymu, 1940 m. balandžio 10 d. Katynėje prasidėjo masinės Lenkijos karių egzekucijos. Iš viso buvo nužudyta daugiau kaip 22 tūkst. žmonių. Bet štai šiemet Maskvos propagandistai išplatino naują paskvilį, esą dėl šių žudynių kalti Vakarai. Rusijos valstybinės naujienų agentūros RIA Novosti ir TASS paskelbė tariamus buvusių vokiečių SS karių liudijimus, neva būtent naciai vežė lenkus 18 kilometrų nuo Smolensko Viazmos link, išlaipino miške ir sušaudė.

Nors Stalino ir NKVD kaltė buvo pripažinta dar M. Gorbačiovo laikais, Putino draugija vėl perrašo istoriją. Žemųjų Dūmos rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasiūlė sudaryti darbo grupę „aiškintis Katynės tragedijos aplinkybes“. 

Kleptokratijos smagratis įsisuka visu smarkumu. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27

Į Italiją – atsipalaiduoti nuo atliekų tvarkymo problemų

Vos keturis mėnesius Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC) vadovaujanti Donvina Arlauskienė praėjusią savaitę kartu su būriu administracijos specialisčių pramogavo Italijoje. Tačiau ne visiems įmonės darbuotojams toks naujosios vadovės poelgis patiko – pasak jų, jis nesuderinamas su rimtu požiūriu į darbą, ypač po to, kai atviru tekstu prabilta apie bankrotą ir reikalaujama skirti iš regiono savivaldybių biudžeto šimtus tūkstančių eurų TRATC-o nuostoliams padengti.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Mortos MIKUTYTĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27

 

 

 

„Žiogelį“ toliau purto skandalai: buhalterė teigia patyrusi mobingą

Šilalės vaikų lopšelis-darželis „Žiogelis“ savivaldybės vadovams turėtų būti tapęs nuolatiniu galvos skausmu, tačiau panašu, kad jį purtantys skandalai niekam nerūpi. Antraip kažin ar būtų leidžiama laikinai įstaigai vadovaujančiam Kvėdarnos darželio „Saulutė“ direktoriui čia šeimininkauti lyg savame „uabe“. Bent jau tokios nuomonės yra neseniai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje darbo netekusi buhalterė. 

Neįtiko laikinajam vadovui

Pastaruosius keletą metų „Žiogelis“ nors ir turėjo direktorę, didžiąją laiko dalį dirbo be jos. Ilgi nedarbingumai dėl ligų, o paskui ir pareigų atsisakymas taip išbalansavo kolektyvą, kad skundai vienas po kito skriejo ne tik valdžiai, bet ir į laikraščio redakciją. Nors savivaldybės vadovai tarsi ir ieško sprendimo, skirdami vis naujus pavaduojančius direktorius, nė vienas jų neužsibūna ilgiau, o išeidami neslepia, jog įstaigoje yra tokių įsisenėjusių problemų, kurias įveikti įmanoma tik atlikus struktūrinius pakeitimus.  

Ne kartą apie „Žiogelyje“, kuriame veikia net dvi profesinės sąjungos, tvyrančius nesutarimus rašė ir „Šilalės artojas“. Darbuotojai skundėsi, jog vienos profesinės sąjungos skyriui vadovaujanti direktorės pavaduotoja Kristina Ačė ignoruoja kitą profesinę sąjungą pasirinkusius darbuotojus ir taip skaldo kolektyvą. K. Ačė tvirtino, kad nepatempia dvigubo krūvio ir dėl to nespėja atlikti įstaigos vadovui priskirtų administracinių pareigų...

Sausio 11 d. savivaldybei paskelbus konkursą „Žiogelio“ direktoriaus parei­goms užimti, kolektyvas gyvena laukimu, o laikinai šiai įstaigai vadovauja Kvėdarnos darželio „Saulutė“ direktorius Valdas Urniežius. Pasigirdo spėlionių, kad jis neva taps ir tikruoju įstaigos vadovu. Bus taip, ar ne, netrukus paaiškės, bet V. Urniežius patvirtino, kad yra pateikęs dokumentus dalyvauti konkurse. Tačiau tai, kad jis elgiasi įstaigoje ne kaip laikinas vadovas, leidžia įtarti po Velykų kilęs skandalas – kelis mėnesius sirgusiai įstaigos finansininkei prieš grįžtant į darbą, V. Urniežius pareiškė, jog ja nepasitiki ir pareikalavo trauktis iš pareigų.  

Keršija už ankstesnius nesutarimus? 

Daugiau nei trijų dešimtmečių buhalterinės apskaitos patirtį turinčią Redą (redakcijai pavardė žinoma) į „Žiogelį“, kol atsiras konkursą laimėjęs specialistas, dirbti pernai pakvietė buvusi  įstaigos vadovė Renata Rimkuvienė. Konkursas buvo skelbiamas sausio mėnesį, tačiau tuo metu Reda jau gydėsi po jai atliktos operacijos ir jame dalyvauti negalėjo. Kitų kandidatų nebuvo, todėl konkursas neįvyko, o laikinąją buhalterę pavaduoti į darželį buvo pakviesta Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje dirbanti finansininkė. Reda tikina, jog nedarbingumo laikotarpiu laikinasis direktorius rašęs ir siuntęs jai įsakymus, kuriais mažino darbo užmokesčio koeficientą, nustatinėjo jo skaičiavimo tvarką.

„Supratau, kad mano atlyginimas sumažės, bet nieko negalėjau daryti, nes turėjau nedarbingumą. Maniau, grįšiu, išsiaiškinsime“,– sakė moteris.  

Ji tikina informavusi įstaigą, kad grįš į darbą iškart po Velykų, nes, perimant apskaitą, būtina parengti ir pasirašyti perdavimo aktą.

„Penktadienį, kai dar turėjau nedarbingumo lapelį, man paskambino direktorius ir pasakė, kad turiu rašyti pareiškimą savo noru išeiti iš darbo, nes kartu dirbti negalėsim, o jei pareisiu, rasiu tuščią kompiuterį ir niekas jokio akto nerašys – buhalterė nesuspės. Tada paprašiau išeitinės, o kai nedavė, pasakiau, jog išeiti nesutiksiu. Sako, gerai, grįžk“, – pasakoja Reda. 

Moteris dar būtų galėjusi dirbti iki gegužės 16 d., kol paaiškės konkurso užimti vyriausios finansininkės pareigas rezultatai, ir tuo pačiu dalyvauti konkurse. Bet atėjusi į darbą ji tikina išgirdusi tai, ko nesitikėjo.

„Sekretorė pasakė, kad akto nebus, nes čia ne toks direktorius, ir aš turiu eiti lauk. V. Urniežius ten yra kaip darželio gelbėtojas, bet tai kokiais metodais jis dirba, jei gali imti ir atleisti žmogų už visišką nieką. Tokios neteisybės niekada nesu patyrusi“,– stebisi Reda. 

Labiausiai ją įžeidė popiet į „Žiogelį“ atvykusio laikinojo vadovo klausimas, kodėl, jei norėjo dirbti, nedalyvavo konkurse, vykusiame sausio mėnesį. Reda negali atsistebėti, kad direktorius nežino, jog nedarbingumo metu bet kokia profesinė veikla yra draudžiama. Moteris įsitikinusi, kad V. Urniežius jai esą keršija už tai, kad prieš keletą metų, dirbdama Kvėdarnos vaikų lopšelyje – darželyje „Saulutė“, jam nepakluso – nesutiko prisiimti audito metu rastų klaidų ir neišėjo iš įstaigos savo noru, kaip buvo reikalaujama, o privertė darbdavį išmokėti išeitinę kompensaciją. 

Neturi užnugario savivaldybėje

Išėjusi iš Kvėdarnos „Saulutės“, Reda metus dirbo savivaldybės administracijos buhalterijoje, kol R. Rimkuvienė ją pasikvietė į „Žiogelį“. Dabar situacija pasikartojo, tik išeitinė šįkart – pusė vidutinio atlyginimo. Tačiau „Žiogelio“ laikinasis vadovas V. Urniežius tikina, kad toks jo sprendimas neturėtų stebinti: buhalterė dirbo trumpai, o sirgo ilgai. Be to, anot vadovo,   buhalterė esanti „sudėtingas žmogus, nenorintis atlikti savo pareigų“, ir dėl to negali būti vyr. buhaltere. 

„Jai buvo pasiūlyta po biuletenio nesugrįžti – atleidau darbdavio iniciatyva“,– pripažįsta V. Urniežius.

Tiesa, po kurio laiko jis redakcijai patikslino, kad vis dėl to tai įvyko šalių susitarimu. 

Direktorius pasakojo, kad 8 metus dirbdama Kvėdarnoje, finansininkė, kuria dabar jis negalintis pasitikėti, nuolat klausinėjusi direktoriaus, ką jai daryti, nerodžiusi jokios iniciatyvos, nesiūliusi sprendimų, netobulėjusi ir nesiekusi geriau atlikti savo pareigas. Ir pakartojo tą patį, ką sakė ir Redai: jei norėjo dirbti, turėjo dalyvauti konkurse...

Tai, kad moteris sirgo, neatrodo svarbu – jis mano, kad buhalterė turėjo paprašyti „Sodros“ leidimo ir būtų jį gavusi. Pasak V. Urniežiaus, jei negali dalyvauti konkurse, tai ir į parduotuvę negali eiti pirkti maisto. 

„Tai pats tikriausias mobingas. Neturiu partijos, neturiu dėdžių ir tetų savivaldybėje, neturiu kas mane užstoja, tai ir murkdo kaip kokią durnelę. Esu girdėjusi, kad visko būna privačiose įmonėse, „uabuose“, bet tikrai keista, kad šitaip nesilaikyti įstatymų rajono vadovai leidžia biudžetinės įstaigos direktoriui“,– stebisi Reda.  

Moteris tikina išsiuntusi paklausimą „Sodrai“, ar galėjo sirgdama dalyvauti sausio mėnesį vykusiame konkurse. Jos žiniomis, paklausimas persiųstas Valstybinei darbo inspekcijai. Tačiau net jei ir būtų pradėtas tyrimas, moteris jokių dokumentų neturi, o žodžių prie bylos neprisegsi... Gal dėl to laikinasis ikimokyklinės įstaigos vadovas ir elgiasi taip drąsiai.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas

Balandžio 15 d. 85-ąjį jubiliejų pasitinka visų mylimas ir gerbiamas maestro Stanislavas Domarkas, ilgametis Klaipėdos ir Kauno valstybinių muzikinių teatrų vadovas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėjas, tarptautinių festivalių sumanytojas ir nacionalinių veikalų pastatymų puoselėtojas. Neišsenkančia asmenybės jėga, sumanumu ir atsidavimu kilniam muziko pašaukimui visus užkrečiantis pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas neretai meiliai vadinamas kūrėjams sėkmę nešančiu talismanu.

Laukia naujų rūmų atidarymo

Maestro labai laukia Muzikinio teatro naujų rūmų atidarymo: „Siūlau žiūrovams kuo skubiau ieškoti bilietų ir žavėtis ypatingu muzikos skambesiu naujame teatre. Susidomėjęs skaitau straipsnius koks bus naujasis teatras, nekantrauju užeiti, pasigrožėti ir pasimėgauti".

S. Domarkas įvairiuose teatruose dirbo daugiau nei 60 metų. „Su didele atsakomybe ir meile vykdžiau man pavestus darbus. Stengiausi, kad statomi spektakliai būtų publikos lankomi ir suteiktų žmonėms didelį džiaugsmą. Esu laimingas, kad 85-mečiui dar galiu surengti koncertą, repetuoti su orkestru, o orkestro muzikantai man dėmesingi ir rimtai priima mano pastabas. Žaviuosi KVMT orkestro profesionalumu ne tik dėl to, kad jam vadovauja talentingasis maestro Tomas Ambrozaitis. Čia groja iš įvairių šalių atvykę aukšto lygio profesionalai", – sako maestro.

Gegužės 30 d. 18.30 val. didžiojoje naujojo Muzikinio teatro salėje „Jūra" vyks koncertas „Vivat, Maestro!", skirtas S.Domarko jubiliejui. Koncerte išgirsime Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, diriguojamą vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, dainuos solistai: Beata Ignatavičiūtė, Judita Butkytė, Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė, Rosana Štemanetian, Emilia Janina Kozlovska, Oksana Auškalnytė-Mockuvienė, Ernesta Stankutė,  Mindaugas Rojus, Tadas Jakas, Valdas Kazlauskas, Vilius Trakys, Giedrius Gečys, Farshad Abbasabadi ir kt.

Didžiulis dėmesys nacionaliniams autoriams ir kūriniams

Stanislavas Domarkas 1957 m. baigė Klaipėdos muzikos mokyklą (dabartinę Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją).1957 – 1962 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje obojaus specialybę. 1967 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos Simfoninio dirigavimo fakultetą.

S. Domarkas 1967 – 1989 metais dirbo Kauno valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentu, 1993 - 1995 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentu. S. Domarkas nuo 1995 iki 2005 m. buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovu.

S. Domarko iniciatyva 1998 m. Klaipėdos muzikinis teatras surengė I-ąjį tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje", kuris išaugo į tarptautinį Klaipėdos festivalį.

S. Domarko kūrybinėje biografijoje yra daugiau nei 40 sceninių veikalų pastatymų, nemažai originalių, Lietuvoje iki šiol neatliktų simfoninių programų. Maestro ne kartą koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dirigavo simfoniniams orkestrams Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje.

1993 m. S. Domarkas subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą, kuris kartą per mėnesį parengdavo ir pristatydavo naujas simfonines ir koncertines programas.

Didžiulį dėmesį skyrė nacionaliniams autoriams ir propagavo jų kūrinius. 1997 m. įvyko pirmojo nacionalinio veikalo po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai" – premjera. S. Domarkas taip pat inspiravo Audronės Žigaitytės operos „Žilvinas ir Eglė" premjerą 2002 m rugpjūčio 24 d. Neretai naujiems sumanymams paskatindavo ir klaipėdiečius kompozitorius.

S. Domarkas aktyviai dalyvavo Klaipėdos ir viso Vakarų Lietuvos regiono muzikiniame bei kultūriniame gyvenime. Ypač skatino jaunųjų Klaipėdos atlikėjų kūrybinį ugdymą. Kasmet rengė Jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertus.

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai S. Domarkas yra įvertintas įvairiais vyriausybiniais apdovanojimais: 1975 m. - Lietuvos nusipelnęs artistas, 2003 m. - Plungės garbės pilietis, 2003 m. - Reggia Calabria (Italija) konservatorijos garbės docentas, 2004 m. - Klaipėdos kultūros magistras, 2018 m. - už nuopelnus teatro menui apdovanotas Klaipėdos miesto „Padėkos kauke".

Žaneta SKERSYTĖ

Specialistė ryšiams su visuomene

Drausti pasėlius skatina įmokų kompensavimas

Taikyti rizikos valdymo priemones ūkininkai skatinami kompensuojant dalį už pasėlių draudimą sumokėtos įmokos. Paraiškos šiai paramai, teikiamai pagal Lietuvos žemės ūkio ir plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“, priimamos nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjo žemės ūkio valda, administracijose.

Pajuto draudimo naudą

„Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių. Anksčiau pasėlių nedrausdavau, tačiau dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą – nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus. Keičiantis klimatui, pasėlių draudimas labai naudingas ūkininkams, ypač turintiems finansinių įsipareigojimų“, – patirtimi dalijasi Pakruojo rajone ūkinin­kaujantis Gedas Špakauskas.

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. hektarų pasėlių. Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst. ha apdraustų pasėlių apie pusės jų savininkai kreipėsi į minėtą draudimo įmonę dėl žalos įvertinimo.

Draustis skatina kompensacija

Kaip teigia ūkininkas G. Špakauskas, drausti pasėlius skatina ir dalies draudimo įmokos kompensavimas. 

„Draudimas – ne uždarbis, bet rizikos valdymo priemonė, padedanti išsaugoti ūkio gyvybingumą, apsidrausti nuo didelių nuostolių. Tačiau, jei pasėlių draudimo įmokos nebūtų kompensuojamos, gal ir sunkiau būtų ryžtis drausti pasėlius, juo labiau, kad įmokos didėja. Pernai už pasėlių draudimą sumokėjau apie 6 tūkst. Eur, šiemet įmoka sieks apie 8 tūkst. Bet kai dalis įmokos kompensuojama, prieš galimas stichinių nelaimių pasek­mes pasėlių draudimas nebeatrodo kaip didelė finansinė našta“, – sako pašnekovas.

Pagal SP intervencinės priemonės veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius bei einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus.

Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.

Kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

2024 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta daugiau kaip­ 2,271 mln. Eur paramos lėšų.

Remiama veikla ir galimi pareiškėjai

Ši SP intervencinės priemo­nės parama teikiama pareiškėjams, bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pagal ap­lin­­kos ministro įsakymą) ir (ar­ba) iššalimo rizikos apdraudusiems remiamus auginamus pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Draudimo įmokų dalis kompensuojama fiziniams bei juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus ir kurie savo vardu yra įregistravę valdą. Ši parama neteikiama asmenims, kuriems iškelta bankroto byla arba kurių veikla likviduojama.

Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos.

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą