„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Pažeidimą padarė šalyje, kurioje nė nebuvo

Laiškas iš Vokietijos Balsiuose gyvenančiam Zigmui Pilypui prilygo griausmui iš giedro dangaus – jame buvo nurodoma, jog jis pažeidė kelių eismo taisykles bei privalo susimokėti baudą. Vokietijoje niekada nebuvęs ir ramiai iki šiol gyvenęs žmogus nė pagalvoti negalėjo, kad jo vardu gali kas nors pasinaudoti. Pranešimas apie tolimame krašte jam paskirtą baudą privertė Z.Pilypą sunerimti, jog net ir pačiam doriausiam žmogui kada nors gali tekti pasimatuoti antrankius.

Balsiai pastarąjį dešimtmetį vis labiau panašėja į Šilalės priemiestį. Nedaug kas šioje gyvenvietėje dar laiko gyvulių, bet aštuonbutyje gyvenantys Danutė ir Zigmas Pi­lypai po senovei verčiasi ūkiškai - nusipeni paršiuką, turi porą karvučių, ir sau, ir kaimynams kokį sūrį suspaudžia. Ūkis jiems neleidžia po pasaulį blaškytis, laiko pririšęs prie namų. Nors kažkada kolūkio rengtose ekskursijose „po plačiąją tėvynę“ mielai dalyvaudavo abu Pilypai, dabar tolimų kelionių nė vienas nepasigenda - nei Europoje, nei už Atlanto gyvenančių vaikų bei kitų artimų žmonių neturi, o ilsėtis dar nėra kada. Todėl gegužės pradžioje iš Vokietijos Z.Pilypui atėjęs laiš­kas iškart nusmelkė negera nuojauta. Nors nė vienas šeimos narys vokiškai nemoka, jame parašytas Zigmo vardas, pavardė bei tikslus adresas neleido suabejoti, kad pranešimas skirtas būtent jam. Danutė rado laišką išversti galintį kaimyną, ir šis surašė, ko vokiečiai nori iš jos Zigmo. Kaip Z.Pilypas ir spėjo, tai buvo pranešimas apie greičio viršijimą. Helmstedt savivaldybės Eismo tvarkos tarnyba pranešė, jog vilkiko „DAF“ su priekaba, kurios valstybiniai numeriai JU-150, vairuotojas šių metų kovo 10 d., 6.04 val., už gyvenvietės ribos, Dortmundo kryptimi, viršijo leistiną greitį 8 km/val.

„Pagal šiuos parodymus jūs esate atsakingas už pažeidimą. Prašome nurodyti vairuotojo vardą, pavardę ir per savaitę atsiųsti  pridėtą anketą“, -  rašoma vokiškai surašytame pra­nešime.

Kitame jo lape ir be vertimo aiškiai matyti, kad Z.Pilypui paskirta 15 eurų bauda, kurią reikia sumokėti į nurodytą sąskaitą. Kelių tvarkos taisyk­lių pažeidimo įrodymas – pridėta nuskenuota neaiški fotografija, kurioje visiškai nematyti vilkiko numerių.

„Žmogus toje fotografijoje net nepanašus į mane, aiškiai matyti, jog daug jaunesnis. Ir jokio vilkiko - nei DAF, nei kokio kito aš neturiu ir niekada neturėjau. Todėl nesuprantu, kodėl man tokius pranešimus siunčia“, - prieš eidamas į Šilalės policijos komisariatą svarstė Z.Pilypas.

Deja, jokios pagalbos pareigūnai žmogui nesuteikė.

„Susirinkę keli inspektoriai pavartė man atsiųstus popierius ir paaiškino, kad per savaitę turiu su vertėju paskambinti nurodytu telefonu. Nebežinojau, kur daugiau eiti, jokių vertėjų nepažįstu, niekada su jais neturėjau reikalų, todėl nusprendžiau prašyti „Šilalės artojo“ pagalbos“, - aiškino  rūpesčių prispaustas Z.Pilypas.

Išsiaiškinti, kas atsitiko ir kodėl Vokietijos savivaldybė kreipėsi į neva „eismo tvarkos taisykles pažeidusį“ balsiškį, niekada nebuvusį jokioje Europos Sąjungos šalyje ir nė neturintį nė vieno vilkiko, padėjo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Pirmiausia jis paprašė Z.Pilypo nuvažiuoti į Tauragę ir iš transporto priemonių registracijos įstaigos paimti pažymą apie turimus automobilius bei vairuotojo kategorijas.

Išgirdę, kam reikia pažymos, „Regitros“ darbuotojai žvilgtelėjo į vokiškus dokumentus, pavartė kompiuterio puslapius ir paklausė Z.Pi­lypo, ar jis turi automobilio priekabą.

„Sako: žiūrėk, ant to vilkiko tavo priekabikės numeriai JU-150. Tarnautojai man paaiškino, kad tokių numerių ant vilkiko niekas nededa, todėl aišku, jog kažkas mano vardu susuko aferą. Kai pasakiau, kad buvau dėl to policijoje, šyptelėjo: pareigūnai prastai dirba, jei tokių dalykų nemato“, - pasakojo Z.Pilypas.

Jis spėja, jog greičiausiai kažkas labai gudriai pasinaudojo prieš keletą metų jo prarastais dokumentais. Kur tąsyk dingo vairuotojo pažymėjimas, jis iki šiol nesupranta. Gal išslydo iš kišenės, o gal kažkas iškraustė automobilio daiktų dėtuvę. Bet tuomet Tauragės „Regitra“ išdavė ki­tą vairuotojo pažymėjimą, o apie šį įvykį Zigmas ir pamiršo.

Seimo narys kreipėsi į Lie­tuvos ambasadą Vokietijos Fe­­deracinėje Respublikoje ir paprašė jos darbuotojų Vo­kie­tijos teisėsaugos institucijose išsiaiškinti Z.Pilypui pa­skirtos baudos už greičio viršijimą aplinkybes bei galbūt suklastotų transporto prie­mo­nės valstybinių numerių panaudojimo tikslą.

Lietuvos ambasados Vokie­tijos Federacinėje Respub­li­koje darbuotojai susisiekė su Helmstedt miesto administracija. Kelių eismo priežiūros skyriaus atsakinga darbuotoja p. Erxleben ambasados atstovams paaiškino, jog Z.Pily­pas baudos gali nemokėti, nes tai esąs tik įspėjamasis baudos skyrimo raštas.

Šią savaitę tokį pat Helms­tedt miesto administracijos Kelių eismo priežiūros skyriaus pranešimą gavo ir pats Z.Pi­lypas.

Tą pačią dieną jam pranešimą atsiuntė ir Šilalės policijos komisariato pareigūnai, į kuriuos dėl galimai suklastotų valstybinių transporto priemonės numerių panaudojimo Vokietijoje kreipėsi Seimo narys R.Žemaitaitis.

Tyrėja rūpesčio slegiamam žmogui pranešė, kad administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas, nes... suklastoti numeriai panaudoti ne Lietuvoje, o Vokietijoje.

„ATPK (Administracinis tei­­sės pažeidimų kodeksas) ga­lioja tik Lietuvoje, o šiuo at­veju pažeidimas padarytas Vo­kietijos Federacinėje Res­publikoje, todėl atsakomybė turi būti taikoma pagal galio­jančius Vokietijos Fede­ra­ci­nės Respublikos įstatymus“, - rašoma Šilalės policijos komisariato atsiųstame nutarime nepradėti administ­racinės tei­senos.

Belieka tikėtis, jog Lietuvos ambasados darbuotojai pareikalavo Vokietijos teisėsaugos institucijų išsiaiškinti galimą numerių suklastojimo faktą, ir Z.Pilypas nesulauks dienos, kai tie patys pareigūnai, kurie dabar atsisako tirti akivaizdų pažeidimą, neatvyks į jo namus su antrankiais. Skamba šokiruojančiai, bet juk geriems darbams, kaip sako Zigmas, suklastoti automobilio numeriai nenaudojami.

Daiva BARTKIENĖ

Kaimo mokykla - pažinimo ir šviesos židinys

Šiemet sukanka 105 metai nuo Upynos mokyklos įkū­rimo, 50 metų - nuo jos veikimo naujajame pastate ir 84-eri - kai įsteigta Patulės kaimo mokykla kaip Upy­nos mokyklos trečiasis komplektas. Ji ne iš karto at­ėjo į kaimą, kurdama raštingesnę, sąmoningesnę, kul­tūringesnę visuomenę. Kas gali įvertinti, kiek ankstes­nės kartos patyrė pažeminimo, skriaudos bei nepatogumų vien todėl, kad nemokėjo perskaityti teksto, pasirašyti gavus dokumentą. Susikūrus Nepriklausomai Lie­tuvai ir 1922-aisiais paskelbus privalomąjį pradinio mo­kymo įstatymą, visi 7-14 metų vaikai privalėjo lankyti ir baigti pradinę mokyklą. Ši švietimo banga nuvilnijo ir per Šilalės bei Skaudvilės valsčių kaimus. Vienas iš tokių - Patulė, kurioje buvo apie 20 sodybų.

Mokyklos puoselėjimo lūkesčiai Patulėje 

Patulės vaikai daugiausiai lan­kydavo už trijų kilomet­rų esančią Upynos, vienas ki­tas - ir Ringalių pradinę. Įsteigti mokyklą Patulėje bu­vo tėvų iniciatyva - jie norėjo kad ji vaikams būtų arčiau. Reikėjo surasti geriausią vietą tarp Skaud­vilės valsčiui priklausiančių Pa­tulės, Ruibiškės, So­da­lės, Monkaičių, Ringalių kai­mų. 1932-aisiais šių kaimų gyventojai pa­ra­šė pra­šymą Tauragės apskrities pradžios mo­kyklos inspektoriui K.Jan­kaus­kui, guos­da­miesi, jog į Ringalius vaikams eiti yra toli, todėl tikslinga įsteigti pradinę mokyklą Patulėje, Domininko Martišiaus name. Iš viso Patulės mokyklą lankyti pretendavo 52 mokiniai. Tačiau Ringalių pradinės tėvų komitetas nesutiko jos uždaryti ir kreipėsi į Tauragės apskrities viršininką su priešingais argumentais. Mokyklos šeimininkas K.Puidokas tė­vų komiteto vardu prašė mo­kyk­los iš Ringalių į Patulę ne­iškelti ir grindė tai tinkamu jos įrengimu: jau esą pagaminti suolai, lenta bei kiti baldai, o ūkininkai skyrę mokyklos reikmėms 2162 kv.m žemės. Pretenduojančių lankyti šią mokyklą nurodomi 39 vaikai. Be to, tai mažažemių at­žalos, tėvai neturi kaip pavėžėti jų į toliau esančią mo­kyklą.

Kilus tokiems nesutarimams, Skaudvilės savivaldybės atstovas vyko į minėtus kaimus aiškintis, kurioje vietovėje aktualiausia įsteigti pradinę mokyklą. Prieita nuomonės, jog, stokojant lėšų, įkurti Pil­sūdo mokyklos komplekto ne­galima, o Patulėje atidaryta nauja pradinė pritrauktų ir dalį Pilsūdo vaikų.

Mokyklų išdėstymo paieškas užbaigė Švietimo ministerijos 1932 m. rugsėjo 24 d. sprendimas atidaryti Patu­lėje mokyklą ir ją vadinti Upynos mokyklos trečiuoju komp­lektu. D.Martišius prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo išvykęs į JAV uždarbiauti, tad galėjo skirti lėšų sodybai įrengti. Mokyklos veikimo sąlygos pagerėjo, kuomet, kai­mui išsiskirsčius į vien­sėdžius, sodybą ant Šunijos kranto pasistatė jo sūnus Jonas.

Namas buvo pastatytas ant tvirtų pamatų, su gonkomis, dideliais langais ir  mokyklai skirtomis erdviomis patalpomis abiejuose galuose. Už klasės nuomą savininkui Skaud­vilės valsčiaus savivaldybė mokėjo 74 litus. 

1932 m. lapkričio 7 d. mo­kyklos duris pravėrė 34 Pa­tu­lės, Ruibiškių, Sodalės, Ber­­žynės, Monkaičių kaimų mo­kiniai (21 berniukas ir 13 mergaičių). Iš Petro Juškio (Ruibiškių k.) daugiavaikės  šeimos atėjo 5 vaikai, D.Jončos iš So­dalės - 3, K.Martišiaus iš Pa­­tulės - 2, J.Survilos - 3, I.Ko­­­valskio iš Monkaičių - 3 vai­­kai. Daugiavaikės šeimos siekė mokyti po kelias atžalas. Pagal tradiciją, kaip ir kitose Žemaitijos vietovėse, vyriausiasis sūnus likdavo namuose ūkininkauti.

1938-aisiais, sumažėjus Pa­tulėje vaikų, mokykla buvo perkelta į Sodalę. Po karo, sovietiniu laikotarpiu, Patulės mokykla atkūrė savo veiklą, veikė kaip Upynos mokyklos padalinys.

Patulės mokytojai

Mokyklai vadovauti ėmė mo­kytoja Sofija Pipiraitė. Ji siekė sukurti patrauklią ap­linką, rūpinosi pamokų lankomumu, mokymo priemonėmis.

S.Pipiraitė-Tomarienė (1913-2002) gimė Pajūryje, vargo­ni­ninko šei­moje. Bai­gusi Tauragės mo­­­kytojų seminariją, moky­to­ja­vo įvairiose Tau­ra­gės ap­s­kri­ties mokyk­lose, nuo 1932 m. - Upynoje ir Patulėje. Ji įsitraukė į visuomeninę veiklą, aktyviai dalyvavo 1933 m. steigiant Tautininkų jaunimo sąjungos „Jaunosios Lietuvos“ skyrių Upynoje, tapo šio skyriaus valdybos pirmininke. Sofija dirbo su I-III bei II-IV skyrių mokiniais. 1939 m. išvyko į Ameriką aplankyti giminaičių, bet prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, vėliau - pokario politinė padėtis užkirto galimybę grįžti į gimtinę. Ji įsikūrė Čikagoje ir liko visam laikui. Baigė kolegiją, studijavo literatūrą ir kalbas, ištekėjo, įsitraukė į visuomeninį bei kultūrinį lietuvių išeivijos gyvenimą. reiškėsi ir kaip poetė bei literatė, išleido eilėraščių, pasakų rinkinių, knygų vaikams. Nenutraukė ryšių ir su gimtine: 1971 m. kartu su vyru graikų kilmės poetu To­maru apsilankė Upy­noje.

Pokario laikotarpiu Pa­tu­lėje mokytojauti pradėjo Izi­­do­rius  Stonys (1903-1978), kilęs iš Raseinių apskrities Nemakščių valsčiaus. Jis, bai­gęs Tauragės mokytojų seminariją, dirbo Nemakščių valsčiaus Pabal­či? pradin?je ų pradinėje mokykloje mo­ky­to­ju - ve­dė­ju. Dirbo ir Pa­balčių bibliotekoje, kur turėjo ga­limybę plačiau su­si­pažinti su litera­tūra, buvo pra­mokęs vokiečių kal­­bos. Reikšmingi jo profesinėje veik­­lo­je laikomi 1948-1950 m., kai jis tapo Nemakščių progimnazijos direktoriumi. 1950 m., vyk­dant Lietuvos ad­­ministracinį pa­da­li­jimą, įkur­tas Skaud­vilės ra­jo­nas, kuriam buvo priskirti ir Ne­makš­čiai. I.Stonys nau­jai su­sikūrusio ra­jono val­džiai „neį­tiko, todėl buvo ap­krautas papeikimais ir įspėjimais bei 1950 m. rugsėjį atleistas“ (A.Girčys. Ne­makščiai: monografija, 2010). Šeš­tajame dešimtmetyje jis tapo Patu­lės mokyk­­los vedėju. Tuomet 4 skyrių mokykloje buvo 24 moki­niai. 

Kaip nurodo A.Mar­tišiūtė-Iva­naus­­kie­nė, J.Mar­ti­­šiaus duk­tė, I.Sto­nys buvo atsidavęs pedagoginiam darbui, palaikė glaudžius ry­šius su tėvais, sukūrė sąlygas vaikams toliau sėk­min­gai mokytis Upy­nos vidurinėje.

Kaip mokykla atliko savo švietėjišką misiją

Kelionė į mokyk­los praeitį leidžia atkurti mūsų protėvių veržimąsi į šviesą, mokytojų pastangas prusinti mokinius, jų tikėjimą mokslo galia. Patulės mokykla, labai kukliomis są­lygomis mokydama raštingumo, suvienijo kaimo bendruomenę bend­ram tikslui. Ji tapo įvairaus amžiaus žmonių (vaikų, jaunimo, tėvų, senelių) sueigų, susirinkimų, bendruomenės socialinio gyvenimo centru, kuris sprendė aktualias vaikų mokymosi, elgesio prob­lemas, organizavo religines bei pramogines šventes ir kt. Tėvai, mokytojo padedami, skiepijo vaikams tai, kuo patys gyveno, kas jiems buvo brangiausia - meilę darbui, žmogui, gamtai, tikėjimui. Šeimose šalia maldaknygės atsirado Esmaičio-S.Matjošaičio „Sa­ka­lėlis“, J.Da­mijonaičio „ABC pradžiamokslis“ bei daug kitų leidinių. Knygos teikė atsakymus į nemažai iškilusių gyvenimo, buities klausimų. Tėvai, bendraudami su vaikais, įgijo įvairių žinių, tvirtėjo kartų ryšiai, plėtėsi akiratis. Tačiau svarbiausia, jog tėvai, rūpindamiesi vaikų mokymusi, ir patys atrado aukštesnį gyvenimo tikslą. Iš mokyklos gautos pamokos nenuėjo vel­tui - įgyta bend­ravimo pa­tirtis, gyvensenos būdas išlieka ir tada, kai mokykla nebeveikia.

Deja, šiuo metu kaimo mokyklos uždaromos ekonominiais sumetimais, nesuvokiant, kokią didelę reikš­mę jos turi.

Romanas VASILIAUSKAS

Nuotr. iš autoriaus archyvo

patule2

Pirmoje eilėje - D.Martišius su žmona Bar­­bora, antroje - sūnus Jonas su žmona. Viduryje - mo­kytoja S.Pipiraitė

patule3

Mokyt. Ūmanto nuotr.: S.Pipiraitės–Tomarienės ir jos vyro sutikimas Upynos mokyklos bendruomenėje

patule4

Mokyt. I.Stonys su Patulės mokyklos mokiniais

Ne tik varžybos, bet ir pramoga

Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Parengties užtikrinimo skyriaus viršininko Vaidoto Kėblos vadovaujamas Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje veikiantis jaunųjų ugniagesių būrelis dažnai rengia mokomąsias pratybas, stebi ugniagesių mokymus, dalyvauja varžybose. Ko yra išmokę, vaikai parodė Tauragės apskrities jaunųjų ugniagesių sąskrydyje, kuris antrus metus vyko Šilalės pušyne.

Tauragės APGV ir ugniagesių gelbėtojų klubo „Tauragės ugnis“ surengtoje šventėje var­žėsi apie pusšimtį jaunų­jų ugniagesių iš Šilalės, Jur­barko bei Pagėgių sa­vival­dy­bės. Sąskrydį pradėjo Tau­ra­gės APGV virši­ninkas, vidaus tarny­bos pul­kinin­kas Min­­dau­gas Mi­ku­tavi­čius, Ši­la­­lės ra­­jo­no sa­vi­val­­dybės ats­to­­vai.

Sąskrydžio dalyviams rei­kėjo įveikti kapitono, estafetės, ko­vinio išsidėstymo bei futbolo rungtis. Bene sunkiausia ir įdomiausia – kovinis išsidėstymas. Penki kiekvienos komandos nariai turėjo kuo greičiau bei teisingiau ištiesti gaisrines žarnas, sujungti skirstytuvus bei, paleidus vandens srovę, numušti už tam tikro atstumo esančius stovelius. Su šia užduotimi geriausiai susitvarkė Šilalės jaunieji ugniagesiai.

Bendroje įskaitoje pergalė atiteko Pagėgių komandai. Ji lyderių pozicijos neužleidžia jau antrus metus iš eilės. Po jų rikiavosi  jurbarkiškiai, treti liko šilališkiai.

Po varžybų vaikai vaišinosi UAB „Molupis ir Ko“ dovanotais skanumynais, o atgauti jėgų buvo pakviesti į Šilalės sporto ir laisvalaikio centrą. Jauniesiems ugniagesiams taip pat atiteko Šilalės savivaldybės mero dovanoti ša­kočiai, o šilališkių būrelio va­dovui V.Kėblai įteikta padė­ka.

Birutė PALIAKIENĖ

pratybos1

varzybos2

Tragiška avarija atnešė skausmą kelioms šeimoms

Tokio skaudaus eismo įvykio, nutikusio gegužės 17-ąją Vilkaviškio rajone, turbūt seniai nebeatmena nei gyventojai, nei pareigūnai. Antradienio popietę ties Rūdos kaimu, kelių Gižai-Pilviškiai ir Marijampolė-Kybartai sank­ryžoje, automobilis „Peugeot“ su priekaba, vairuojamas laukuviškio Virgilijaus R. (g. 1968 m.), nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio vilkiko „Mercedes Benz“, kurį vairavo 54-erių vyras, ir su juo susidūrė. Per avariją žuvo „Peugeot“ gale sėdėjusios keleivės, o vairuotojas bei priekyje buvęs jaunas vyras komos būsenos išvežti į ligoninę.

Kad stipriai suniokotame lengvajame automobilyje važiavo mūsų rajono gyventojai, gelbėtojai nustatė pagal priekabą – ji buvo pažymėta Šilalės priekabų nuomos rek­lama. Beveik visi šio ekipažo nariai – Laukuvos gyventojai, keturi iš vienos šeimos: tėvas, dvi dukterys, žentas ir dukterų draugė. Seserys Ir­ma R. (gim. 1990 m.) bei Simo­na R. (gim. 1991 m.) nuo smūgio žuvo iš karto, o judviejų draugės Reginos B. (gim. 1989 m.) gyvybė užgeso pakeliui į ligoninę. Našlaičiais liko trys vaikai, nes abi seserys augino po mažametį sūnų, Regina - duk­relę ir laukėsi ant­ro kūdikio.

Sunkiai sužeisti ir mašiną vairavęs Virgilijus R. bei Ir­mos gyvenimo draugas mari­jampolietis Alius M. (gim. 1989 m.). Dėl jų gyvybių ko­voja medikai, abiem atliktos operacijos, tačiau vyrų būk­­lė – itin sunki. Gyvybines funkcijas palaiko tik aparatai.

„Peugeot“ ekipažas ant­ra­dienį iš Laukuvos į Marijam­polę vyko parsivežti Irmos bei Aliaus daiktų, nes pora ketino iš Suvalkijos kraustytis gyventi į Laukuvą. Čia jau buvo nusižiūrėję butą, susitarę dėl jo nuomos, tvarkėsi aplinką.

Regina B. gyveno Laukuvoje kartu su tėvais.

Virgilijus R. su žmona Vio­le­ta turėjo tris dukteris. Po kraupios avarijos liko tik jau­niausioji, septynmetė Gab­rie­lė.

Po žinios apie dukterų žū­tį ir vyro bei žento būklę, Violetai stipriai sustreikavo sveikata. Dėl širdies smūgio ji atsidūrė Kauno klinikose.

„Tai didžiulė netektis tiek Laukuvai, tiek Gulbių kaimui, kuriame šeima gyveno ir prieš porą metų persikraustė į miestelį. Jie buvo visų gerbiami, darbštūs, tvarkingi žmonės. Padėsime, kuo tik ga­lėsime. Visi žuvusieji pašarvoti Laukuvos kultūros na­muose, laidotuvės - šiandien“, - „Šilalės artojui“ sakė Bilionių seniūnė Loreta Daukantienė.

Birutė PALIAKIENĖ

Vairuotojai ignoruoja ir kaukiančias sirenas, ir žybsinčius švyturėlius

Kai ištinka nelaimė, belaukiant pagalbos, kiekviena sekundė tampa aukso vertės. Dažnai skundžiamės, kad medikai, ugniagesiai ar policininkai nespėja atvykti laiku, bei keiksnojame visus, pradedant gelbėtojais, baigiant pagalbos centro operatoriais ar aukščiausiais valdžios atstovais. Tačiau praėjusį antradienį rajone vykusi policijos akcija „Švyturėliai“ parodė, jog neretai patys ir „suvalgome“ tas kelias minutes, kelyje nepraleisdami „greitosios“ ar „gaisrinės“. Be to, paaiškėjo ir dar vienas šokiruojantis dalykas: kai kurie vairuotojai nė nežino, ką jie privalo daryti, kai kelyje pasirodo specialusis transportas su įjungtais garsiniais signalais.

Tą patvirtina ir Šilalės rajono policijos komisariato Vie­­šosios policijos skyriaus Vie­šosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyres­nio­ji spe­cialistė Lijana Būd­vytienė. Anot pareigūnės, tokios prevencinės akcijos yra būtinos, nes akivaizdu, kad nemažai vairuotojų vis dar trūksta są­moningumo. Reaguodami į kas­dienius iškvietimus, poli­cininkai pastebi, jog dar daug eismo dalyvių nėra linkę at­laisvinti kelio specialiajam trans­portui. Antradienį nuspręsta patikrinti, kiek tokių nedrausmingų vairuotojų važinėja mūsų keliuose.

Nuo 10 val. iki 12 val. Šilalės aplinkkeliuose patruliavę du policijos ekipažai nubaudė net 6 vairuotojus. Dauguma iš jų teisinosi nespėję reaguoti į signalus ar jų paprasčiausiai nepamatę ir neišgirdę.

Balsiuose policijos automo­bilio nepraleidęs „Opel Vect­ra“ vairuotojas Petras nuste­bino savo pasiaiškinimu. Ju­cai­tiškis sakė galvojęs, kad iš galo važiuoja ne policija, o... greitoji medicinos pagalba.Kuo jos skiriasi, taip ir liko neaišku: vyras, atrodo, nežino, jog privalo praleisti ir medikų automobilį, jei jis skuba su švyturėliais.

Vairuotojas prisipažino va­žiavęs į autoservisą, nes ruo­šia savo „Opelį“ techninei ap­žiūrai. Ir nors jis nuoširdžiai at­­gai­lavo dėl tokio savo poel­gio, nuo bau­dos iš­­si­sukti nepavyko - pa­žeidėjui surašytas ad­minist­ra­cinių teisės pažeidimų protokolas.

To paties sulaukė ir Šiluose sustabdytas Jo­nas. Taksi automobilį „Ford Galaxy“ vairavęs vyras ne tik nereagavo į pareigūnų ekipažo sig­nalus, bet dar ir bandė aplenkti prieš jį važiavusias mašinas, kurios tvarkingai pasuko į šalikelę.

Šilališkis atrodė labai nustebęs – esą jis jokio pažeidimo nepadarė, o taksi sėdėjusi klientė gerokai išsigando.

„Atleiskite šį sykiuką. Grei­čio niekada neviršiju, būkite geri, nerašykite to akto. Dėl tokio menkniekio rašote protokolus, o girti vairuotojai laksto didžiausiais greičiais. Aš net švyturėlių nemačiau“, - bandė išmelsti policijos malonę taksistas.

Nors Jonas dievagojosi nie­kada neviršijantis greičio, po­­licijos sistema parodė, jog praėjusių metų rugsėjį jam bauda skirta būtent už tokį pažeidimą. Šį kartą vyrui teks sumokėti 60 eurų baudą.

Nemažai pažeidėjų nustatyta kelyje Šilalė-Kvėdarna. Netoli Lingiškės sustabdyti du  „Renault“ vairuotojai, tačiau visus pranoko autobusiuką „Ford Transit“ vairavusi Jūratė. Kvėdarnos link riedėjusi Skerdynų kaimo gyventoja nė centimetro nesuktelėjo į šoną, išvydusi priešpriešiais dideliu greičiu atvažiuojantį policijos automobilį su visais privalomais signalais. Pa­reigūnams apsisukus bei pri­­sivijus nedrausmingą vairuotoją, ši vis tiek nekreipė dėmesio į sirenas ir toliau važiavo kaip važiavusi. Moterį pavyko sustabdyti tik racijos pagalba ir pusiau užblokavus jos „Fordą“. Jūratė atrodė gerokai sutrikusi.

„Norite pasakyti, kad aš turiu trauktis net tada, kai policija važiuoja ne iš galo, o kita eismo juosta? Galvojau, kažkur skubate savais reika­lais“, - sakė 20 metų vairuotojo pažymėjimą turinti moteris.

Pareigūnai primena, jog už su specialiais garsiniais bei šviesos signalais važiuojančio transporto nepraleidimą taikoma administracinė atsakomybė. Už šį pažeidimą gresia  bauda nuo 57 iki 115 Eur arba vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių. Praleisti specialųjį transportą bei stabtelėti dešinėje pusėje būtina ne tik važiuojant ta pačia, bet ir priešinga kryptimi.

Birutė PALIAKIENĖ

policija1

policija2

policija3

Dėlioja iš vienos kišenės į kitą...

Kiekvieną posėdį savivaldybės taryba priima vidutiniškai po 40-50 sprendimų. Nemažą dalį sudaro sprendimai dėl priimtųjų anksčiau pakeitimų, todėl gyventojams gali atrodyti, kad savivaldybės politikai šaudo tuščiais šoviniais. O jeigu tektų nurodyti dažniausiai kei­čiamą tarybos dokumentą, juo, be abejonės, būtų ga­lima vadinti rajono biudžetą. 

Reikia pinigų - ir jų yra

Vasarį patvirtintas 2016 me­tų savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų planas „išsilaikė“ lygiai pusantro mėnesio - balandį jį jau prireikė keisti. Poreikis lyg ir natūralus: iš valstybės inves­ticijų prog­ramos 546 tūkst. eurų savivaldybė gavo keliams ties­ti bei tvar­ky­ti, beveik 30 tūkst. Eur pervesta iš Europos Są­jungos struktūrinių fondų, 2052 Eur So­cia­linės apsaugos ir darbo ministerija rajono biu­džetui kompensavo už užsieny­je mirusio šilališkio palaikų per­vežimą. Taigi rajono biudžetas praturtėjo 577,8 tūkst. Eur.

Tačiau biudžeto planuose padaryta ir daugiau pakeitimų. Mokinio krepšelyje atsirado papildomi 72 tūkst. Eur - tie patys, kurie buvo skirti neformaliam mo­ki­­nių ugdymui. Švietimo ir moks­lo ministe­ri­jai nu­tarus nefor­ma­laus ugdy­mo programą fi­­­nansuoti ES lė­­šomis, šie pini­gai turėtų būti skirti mokytojų atlyginimams didinti. Bet kiek ir kam jie padidės, greičiausiai bus aišku tik rudenį, pra­sidėjus naujiems mokslo metams.

Nemažai pa­kei­timų rajono biu­džete pada­ryta ir įstaigų prašymu. Kom­piuterinės anti­vi­rusinės programos netikė­tai prireikė savivaldybės So­cia­linės paramos skyriui, Bi­jotų, Kaltinėnų, Kvėdarnos seniūnijoms. Žadeikių seniūnija pri­trūko 1520 Eur laidojimo pašalpoms - prašyme teigiama, jog mirusiųjų buvo daugiau nei planuota.

Ir jei mirčių suplanuoti tik­rai neįmanoma, tai pirkinius, bent jau pusmečiui į priekį, numatyti lyg ir galima. Deja, net ir tai anaiptol ne visiems pavyksta. Pavyzdžiui, Kaltinėnų seniūnija paprašė už miesto bei gyvenviečių tvarkymui skirtus 800 Eur leisti įsigyti ilgalaikio turto. Kaltinėnų Aleksandro Stul­gins­kio gimnazija panoro iš vienos biudžeto eilutės į kitą permesti 3500 Eur, o Šilalės Si­mono Gaudėšiaus gimnazijai prireikė 7500 Eur sumokėti už pastatų rekonstrukcijos techninio projekto koregavimą.

Net du raštus savivaldybei pateikė Socialinių paslaugų namai. Baigdami įgyvendinti kone ketvirtį milijono eurų kainuojantį projektą „Šilalės socialinių paslaugų namų VDC plėtra“, socialinės rizikos šeimų vaikais besirūpinantys darbuotojai priminė savivaldybei, jog ji buvo įsipareigojusi skirti 10 proc. projekto finansavimo - 24,4 tūkst. Eur.

Dar bene 6 tūkst. Eur So­cia­linių paslaugų namų admi­nistracija prašo dviejų nau­jų darbuotojų įsikūrimui. Mat, sa­vivaldybės tarybai nuspren­dus, šioje įstaigoje įdarbinti glo­bos ir įvaikinimo specia­listus, būtina įruošti jiems kabinetą, nupirkti stalų, kėdžių, kompiuterių, jų programų, mo­biliųjų telefonų. Be to, rei­kės ir papildomų lėšų degalams, kanceliarinėms išlaidoms bei kitiems dalykams. Savivaldybės Finansų skyrius pasiūlė Socialinių paslaugų namams iš viso skirti 27,6 tūkst. Eur - manoma, kad šių pinigų turėtų už­tekti. 

Pažadas Upynai ar savivalė?

Net keletą įdo­mių prašymų sa­­vivaldybės tarybos nariams pateikė Upy­nos Stasio Gi­rė­no mo­kyklos direktorius Rimantas Užu­meckas. Jis prašė skirti 1200 Eur mokyk­los ju­biliejaus or­ga­nizacinėms iš­laidoms, o Fi­nansų, investi­ci­jų ir verslo ko­mitetas bandė išsiaiškinti, kieno iniciatyva mokykla įsirengė 2550 Eur kainavusią vaikų žaidimo aikštelę, kadangi R.Užu­meckui prireikė garantinio rašto iš savivaldybės administracijos, jog vaikų žaidimo aikštelės statybų darbai bus apmokėti iš savivaldybės biudžeto.

Įrengti vaikų žaidimo aikštelę Upynoje numatyta, kartu su Tauragės savivaldybe įgyvendinant bend­rą infra­struktūros plėtros projektą. Ta­čiau ar jam bus skirtas finansavimas, paaiškės tik rudenį. Savivaldybės administ­racijos vadovai ir siūlė jo palaukti, bet rajono meras Jonas Gudauskas bandė užstoti, atrodo, savavališkai vaikų žai­di­mo aikštelę įrengusius Upy­nos mokyklos vadovus.

„Mokykla nusprendė, kad jubiliejui paminėti reikia tokios aikštelės. Sakiau, kreipkitės į tarybą“, - puse lūpų, lyg ką nutylėdamas, aiškino tarybos nariams meras J.Gu­dauskas. Jis priminė, jog „mokykla ant ribos“, todėl „vasarą vaikams reikia žaidimų aikštelės“, o „suma ne tokia didelė“.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė priminė merui, kad Upynai ir taip skiriama daug lėšų.

„Kapinėse nėra vandens, žmonės vargsta. Reikia žiūrėti į galimybes“, - aiškino V.Ma­cienė, nemananti, jog vaikų žaidimo aikštelė išgelbės mokyklą nuo sunykimo. 

Diskusiją paaštrino žinia, kad Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti Vytogaloje rengiamai šventei iš savivaldybės norima 2000 Eur. Meras siūlė skirti bent pusę, tačiau tarybos nariai buvo linkę duoti ne daugiau kaip 800 Eur.

„Tuščias“ - pagal planą

Gauta ir daugiau prašymų, dėl kurių finansavimo teko apsispręsti Finansų, investicijų ir verslo komitetui. Šilalės kultūros centro administra­cija pareikalavo 3400 Eur in­vesticiniam projektui atnau­jinti. Paaiškėjo, jog 2007 m. parengtas dokumentas nebeatitinka Kultūros ministerijos keliamų reikalavimų, o be investicinio projekto negalima tikėtis ir lėšų pastato remontui.

R.Vaitiekus sutiko, kad poreikis būtinas, todėl anksčiau ar vėliau tam pinigų būtinai teks ieškoti. Kodėl nemažai kainavęs investicinis projektas prieš dešimtmetį buvo padėtas į stalčių, dabar, atrodo, jau niekam neįdomu.

Ironišką Finansų, investicijų ir verslo komiteto narių šypseną sukėlė Kaimo bend­ruomenių koordinacinio cent­ro, kuriam dabar vadovauja Indrė Jankauskaitė, prašymas skirti 918 Eur krosniai Amatų centre statyti.

„Ar jau keps?“ - klausė politikai R.Vaitiekaus.

„Greičiausiai dar ne“, - atsakė administracijos direkto­rius, šiais keliais žodžiais su­formavęs tvirtą komiteto narių nuo­monę.

Naujausio Kaimo bendruomenių koordinacinio centro sumanymo sąmata -  beveik 3 tūkst. Eur. Pernai savivaldybė šiai organizacijai skyrė 1000 Eur, dabar vėl tiesiama ranka į mokesčių mokėtojų pinigus, nors, pasak R.Vaitiekaus, Bi­jotų amatų centrui užbaigti kaimo plėt­ros strategijoje vėl numatyta net keli šimtai tūks­tančių eurų.

Pinigų, atrodo, negali tikėtis ir Pajūrio turgelio projektuotojai, planuojantys perkelti jį į tuščią vietą prie daugiabučių. Norint šį planą įgyvendinti, reikėtų nustumdyti žemes, aptverti teritoriją, įrengti pastogę prekiautojams. Darbai kainuotų apie 17 tūkst. Eur.

Administracijos direktorius sutiko, kad yra blogai, kai prekybininkai užstoja pri­va­žiavimą prie bažnyčios, tačiau tokius projektus, R.Vai­tiekaus nuomone, ge­riausia būtų finansuoti ES fondų lėšomis.

„Biudžetas renkamas pagal planą, bet nieko nesutaupome. Nepamirškite, jog biudžete numatytas tik 11 mėnesių darbo užmokesčio bei 10 mėnesių socialinio draudimo finansavimas“, - norinčiuosius išlaidauti įspėjo administra­cijos direktorius.

Neverta nė abejoti, kad, artėjant Seimo rinkimams, norų pasigerinti rinkėjams rajono biudžeto sąskaita bus vis daugiau. Tačiau aklai tikintieji visais valdžios žarstomais pažadais turėtų suprasti, jog nemokamai šiais laikais politikai nieko nedaro. O dėliojant pinigus iš vienos kišenės į kitą, kuri nors vis tiek liks tuščia. 

Daiva BARTKIENĖ

amatu

Valstybę išlaiko mokesčių mokėtojai

Jei reikėtų rinkti, kuri socialinė grupė Lietuvoje yra labiausiai neapginta, šį „prizą“ be konkurencijos laimėtų… mokesčių mokėtojai. Netikite? 

Džiaugiatės suremontuotu mokyklos stogu ar miesto aikš­­te? Dėkingumo nusipelnė ne meras ir ne Seimo narys, atvažiavęs perkirpti juostelės. Ačiū pasakykite Tomui, kuris turi kioskelį. Vai­dai, kuri parduotuvėje sveria dešrą. Ar vietiniam verslininkui, kuris gamina prekes. Tai jie sunešė lėšas mokyklos stogui ar miesto aikštės plytelėms. Jei jūs irgi – mokesčių mokėtojas, pasiplokite per petį ir sau. Tik mokesčių mokėtojų dėka įvyko šie gražūs dalykai.

Meras giriasi išasfaltuotomis gatvėmis? Seimo narys pri­ima padėkas už įrengtą žai­dimų aikštelę? Ministrė sako pensininkams padidinusi pensijas? Melagiai. Už šiuos dalykus sumokėjote jūs. Be jūsų nebūtų nei gatvių, nei aikštelių, nei pensijų. Be mokesčių mokėtojų politikai galėtų žarstyti tik neįgyvendinamus pažadus bei reklamines skrajutes. Norite dar daugiau ironijos? Už reklamines skrajutes ir nubalintas politikų šypsenas irgi sumokėjo mokesčių mokėtojai.

Kiekvienas, per mėnesį uždirbantis 500 „į rankas“ bei juos išleidžiantis, per metus sumoka daugiau kaip 5000 eurų mokesčių. Uždirbate 1000 eurų – sumokate apie 10 tūkst. 700 eurų. Uždirbate 300 – sumokate beveik 2600 eurų per metus (pasitikrinti galite mokumokescius.lt). Iš to finansuojamos pensijos, poliklinikos bei ligoninės, mokyklos, keliai, policija, gaisrinė ir t.t.

Mūsų valstybėje mėgs­­tama ginti visus, bet tik ne tuos, kurie ją išlaiko. Valdininkams per krizę reikėjo sumažinti atlyginimus, nes pritrūko pi­nigų. Dabar jiems atlyginimai bus kompensuoti. Iš kokio nors gausybės rago? Ne, iš mokesčių mokėtojų. O kas „kompensuos“ mokesčių mokėtojams už tai, jog per krizę jų atlyginimai irgi sumažėjo? Niekas.

Kas būna, kai mokesčių mokėtojas pavėluoja sumokėti mokesčius valstybei? Gra­si­nan­tys laiškai, sąskaitų areštai ir pan. Tačiau kas būna, kai mokesčių mokėtojui skolinga tampa valstybė, pavyzdžiui, val­diškos įstaigos neatsiskaito už prekes ar mokesčių inspekcija laiku negrąžina mokesčių permokos? Nieko.

Kas nutinka, jei kas nors pasiūlo sumažinti mokesčius, kad daugiau pinigų liktų mokesčių mokėtojų kišenėse? Valdžia puola rypuoti, jog nėra pinigų. Įsijungia pašaipus teisuolių choras, sakantis, kad „jei kažkur sumažiname, tai kažkur reikia padidinti“. O kas nutinka, kai mokesčiai yra padidinami, kai jų surenkama daugiau, nes mokesčių mokėtojai daugiau dirbo ir daugiau uždirbo? Nieko.

Beje, ar kada nors girdėjote, jog mokesčių mokėtojams kas nors būtų padėkojęs? Nors mažytį ačiū pasakęs? „Ačiū, kad pinigus, kuriuos sąžiningai uždirbote ir turite moralinę teisę skirti savo šeimai, skyrėte kitiems“. Ar gavote kada nors tokį atviruką iš Mokesčių inspekcijos? Negavote ir negausite. Turime gausybę atmintinų dienų – nuo teatro iki jūrų kiaulės dienos. Tačiau nė vienos mokesčių mokėtojo indėliui pagerbti. Todėl ačiū jums, mokesčių mokėtojai.

Žilvinas ŠILĖNAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas 

Į svečius pas karius

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Drugelių“ grupės ugdytiniai lankėsi Lietuvos kariuomenės Motorizuotoje pėstininkų brigadoje.

Vyresnysis seržantas Egidijus Danisevičius pravedė įdomią pamokėlę apie tarnybą, papasakojo, kaip galima tapti kariu, pademonstravo tarnyboje naudojamas priemones. Vaikai matavosi šalmą, apžiūrėjo didžiules karių kuprines. Taip pat pademonstravo šaunamuosius ginklus, kuriuos vaikai net galėjo palaikyti rankose. Garažuose apžiūrėjome karinę techniką, susipažinome su karių buitimi.

Išvyka pas karius pasitarnaus pilietiškumo, tarpusavio supratimo bei tolerancijos ugdymui.

Vilma JUZAITIENĖ,

Inga KAZLAUSKIENĖ

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Drugelių“ grupės auklėtojos

AUTORIŲ nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

Ekskursija po gimtinę

Laukuvos Norberto Vė­liaus gimnazijos priešmokyklinių grupių ugdytiniai aplankė Varnių regioninio parko direkcijoje įkurtą ekspoziciją, kopė į aukščiausią Žemaitijos kal­vą - Medvėgalį, klausėsi Par­še­žerio atsiradimo legendos.

Varnių regioninio parko vyriausiasis specialistas (kultūrologas) Linas Šedvilas pa­pasakojo apie parke stūksan­čius senovę menančius pi­lia­kalnius, upes, pelkes bei ežerus. Vaikai turėjo galimybę paklausyti paukščių balsų, apžiūrėti į Lūksto ežero pakrantę išmesto gintaro ekspoziciją, sustatyti Medvėgalio kalno nuotraukos dėlionę, pažaisti „Kūlgrindos“ žaidimą. Užkopę ant Medvėgalio kalno, grožėjosi nuostabiais apylinkių vaizdais.

Rima ŠALTMERIENĖ, Modesta GULBINAITĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos priešmokyklinių grupių pedagogės

AUTORIŲ nuotr.

Apkabinome viltį drauge

Uostamiestyje vyko devintasis „Vilties bėgimas 2016“, skirtas solidarizuotis su sergančiaisiais onkologi­nėmis ligomis bei paremti Klaipėdos šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklą. Jame dalyvavo ir gausus būrys Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinių bei tūkstančiai mėgėjų ir profesionalių bėgikų iš visos Lietuvos bei užsienio.

„Vilties bėgimas“ kiekvienais metais įgauna vis naujų spalvų, tampa patrauklesnis ir sulaukia didesnio dalyvių skaičiaus. Šių metų naujovė – pusės maratono, 21 km 98 m, trasa bėgikams profesionalams. Kiti, kaip ir kasmet, galėjo rinktis: bandyti įveikti 10 km nuo prekybos centro BIG, 5,6 km nuo „Akropolio“, 2,9 km nuo Atgimimo aikštės arba 600 m nuo „Studlendo“. Ko gero, gau­­siausias būrys bėgikų bei jų palaikytojų susirinko At­gi­­mimo aikštėje. Finišas visų lau­kė Vasaros estradoje. Ge­riau­­siems bėgikams įteikti spe­­cia­lūs apdovanojimai.

Jurgita RUMŠIENĖ, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė

AUTORĖS nuotr.

 

 

 

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą