„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Prezidento Aleksandro Stulginskio atminimo puoselėjimas

2019-ųjų gruodžio 20 d. sukako 20 metų, kai Kaltinėnų vidurinei mokyklai suteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio vardas.

Antrasis iš eilės tarpukario Lietuvos valstybės vadovas ir pirmasis, išrinktas pagal Konstituciją, gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutalių kaime, netoli Kaltinėnų. Šiame miestelyje mokėsi, dirbo raštininko padėjėju, Kal­tinėnuose palaidota jo motina Marijona.

1904-aisiais A. Stulginskis baigė keturias Liepojos gimnazijos klases, įstojo į Žemaičių kunigų seminariją, tačiau atsisakė įšventinimo į kunigus ir pasirinko agronomo profe­siją. Visa tolimesnė jo veik­la susijusi su Lietuva. Vienas reikšmingiausių darbų – 1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Lie­tuvos Nepriklausomybės Ak­tas. 1920-ųjų gegužės 15 d. pirmajame posėdyje išrinktas Steigiamojo Seimo pirmininku, o nuo 1920 m. birželio 19-osios ėjo Lietuvos Res­publikos Prezidento pareigas. 1922 m. Stei­gia­majam Sei­­mui priėmus Kons­tituciją, ta­po ir pirmuoju Kons­titu­ci­niu Lietuvos Res­pub­likos Pre­zi­den­tu. Šias pareigas ėjo iki 1926-ųjų. 

Per šešerius A. Stulginskio valdymo metus buvo įtvirtinta Lietuvos Nepriklausomybė, atgautas Klaipėdos kraštas, atkurta ekonomika, įvykdyta žemės reforma, įkurtas Lietuvos universitetas, pastatyta daug mokyklų, įvesta stipri to me­to valiuta – lietuviškas litas, priimta Lietuvos valstybės Kons­titucija, Jungtinės Tautos pripažino Lietuvos valstybę. 

Prezidento A. Stulginskio var­­du Lietuvoje pavadintos trys mokyklos: Kauno Alek­sand­­­ro Stulginskio mokyk­la-dau­gia­funkcis centras, Kre­tin­gos rajono Jokūbavo Alek­sand­­ro Stulginskio mokyk­la-dau­giafunkcis centras ir Kal­ti­nė­nų Alek­sandro Stul­gins­kio gim­nazija.

Mes, kaltinėniškiai, labai didžiuojamės savo krašto pat­rio­tu A. Stulginskiu, jo nuveiktais darbais ir Kaltinėnų vardo garsinimu visoje Lietuvoje. Gim­na­zijos bendruomenė sten­gia­si puoselėti Prezidento atminimą, organizuoja įvairias šventes, viktorinas, protmūšius, dailės plenerus, konferencijas, kiekvienais metais mini Prezidento gimtadienį. Ju­bi­lie­jinių gimimo metinių gar­bei vyko įvairūs renginiai, ku­riuose mokiniai vykdė ti­ria­muosius projektus, vaidino, at­kurdami A. Stul­ginskio gy­ve­nimo momentus, leido spe­cia­­lius laikraščius, dalyvavo bė­gimuose nuo Prezidento gim­tinės iki Kaltinėnų,  rungė­si žinių konkursuose. Sukurti jaunųjų prozininkų, poetų, dai­lininkų darbai įamžin­ti išleidžiant dvi knygas. 2018 m. kar­tu su Plun­gės rajono Al­sėdžių Sta­nis­lo­vo Na­ru­ta­vi­čiaus, Uk­­­mer­gės An­tano Sme­­­tonos, Vil­niaus My­­ko­lo Bir­žiš­kos bei Klai­­­pė­dos rajono Vei­vir­­žė­nų Jur­gio Šau­­lio gimnazi­jų ats­tovais vykdėme res­pub­likinį projektą „Sig­natarų takais 1918–2018“. 

Gražus bendradar­biavimas vyksta ne tik su Prezidento A. Stul­­gins­­kio vardą turinčiomis mokyklomis. Gruodžio pradžioje mūsų gimnazijos mokinių savivaldos atstovų ko­­man­da dalyvavo Pre­­­zi­den­to vardą tu­rinčių gimna­zi­jų su­si­ti­ki­me Uk­mer­gės An­­­ta­no Sme­­to­nos gim­nazijoje. Į susitikimą at­vyko atstovai iš Kau­no An­­ta­­no Smetonos, Kaz­lų Rū­dos Ka­ziaus Gri­niaus bei Kai­šia­do­rių Al­gir­­­do Brazausko gimnazijų. Mo­­kiniai dalijosi gimnazijose vyk­­doma veikla, pasako­jo apie įsitvirtinusias tradicijas, dalyvavo protmūšyje apie Pre­zidento instituciją Lie­­tu­voje, aplankė Prezidento A. Smetonos tėviškę Užu­lė­­nis ir jo dva­rą-mu­zie­jų Užugiryje bei gimtojo kai­­mo pradinę mo­kyklą. 

Tačiau labiausiai džiaugia­mės ir didžiuojasi tuo, kad 2019 m. rug­sėjo 27 d. Kalti­nė­nų Alek­sand­ro Stul­gins­kio gimnazijos kiemelyje buvo ati­dengtas pa­minklas mūsų Pre­­zidentui. Pa­minklo autorius – skulptorius Osvaldas Nė­­niš­kis.

A. Stulginskis – vie­na svarbiausių XX amžiaus asmenybių. Jo amži­nin­­kas ir bendražygis kun. Mykolas Kru­pa­vi­čius sakė: „Kiek­vienam lietuviui Stul­gins­kio šviesi asmenybė turi būti sektinu pavyzdžiu ir rodikliu, kuriuo keliu eiti ir kuria programa vadovautis. Tik stulginskinis kelias ir jo darbų bei gyvenimo pavyzdys lietuvį padarys savo vardo vertu ir savo pasirinktų idealų pilnutiniu įgyvendintoju bei vertingu savo tautos ir Tėvynės nariu“. Tuo ir vadovaujasi savo kasdienėje veik­loje Kaltinėnų stulginskiečiai.

Nomeda KASMAUSKAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Pinigų yra, bet eilės netrumpėja

Jeigu savivaldybės racionaliau naudotų socialiniams būstams pirkti skirtas lėšas, jo laukiančiųjų eilės būtų gerokai trumpesnės. Tuo neabe­joja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Valstybės kontro­lei įver­ti­nus socialinio būsto fondo plėtros efektyvumą, pa­aiš­kėjo, kad pinigų yra, tačiau jie laikomi sąskaitose, nors žmonės valdiškos pas­togės laukia dešimtmečius.

Prieš mėnesį SADM paskelbė, kad šiuo metu už parduotus savi­val­dybių būstus jos yra sukaupusios apie 13,2 mln. eurų. Pagal įstatymą, šios lėšos turi būti naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai – įsi­gyti naujų socialinių būstų, kurių visoje Lietuvoje laukia beveik 11 tūkst. šeimų ar asmenų. Sukaupusi lė­šų turi ir Šilalės savivaldybė – sociali­niams būstams pirk­ti nepanaudota 52 tūkst. Eur.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.98

Ką tik sutvarkė, bet jau reikia naujų investicijų

Nors Šilalės bendruomenių parkas atnaujintas vos prieš beveik metus, šilališkiai naująja infrastruktūra nepatenkinti – palijus, užuot ėjus atnaujintais takais, tenka klampoti per pievas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

SKAITYTOJO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.98

Aptarti draugijos veiklos rezultatai

Lietuvos ūkininkių draugijos (LŪD) Šilalės skyriaus narės paminėjo draugijos įkūrimo 80-metį. 1940 metais, sovietams okupavus Lietuvą, jos veikla buvo nutraukta ir atkurta tik 1992-aisiais.

Jadvyga ROMIENĖ

LŪD Šilalės skyriaus pirmininkė 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.98

Džiaugsmas dirbti ir užsidirbti

Konkurse „Metų ūkis 2019“ pirmąją vietą rajone šiemet pelnė ūkininkai Biruta ir Algirdas Grabauskai iš Kalniškių I kaimo. Už pažangų ūkininkavimą, aukštus gamybos efektyvumo bei ekologinės pusiausvyros rezultatus Grabauskai apdovanoti ir Lietuvos ūkininkų sąjungos respublikiniame renginyje Kaune bei rajono ūkininkų sąjungos surengtoje šventėje.

Šiais metais Grabauskai deklaravo apie 170 hektarų žemės, kurios didžioji dauguma – nuosava. Į tvartus suginta kone 170 galvijų, apie šimtas melžiamų karvių. Kasmet mėsos perdirbimo įmonėms parduodama ir mėsinių galvijų mišrūnų.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.98

Filmas „Šuniškas pokštas“ (dubliuotas)

Žanras: Animacija, šeimos.

Sukurta: Kanada, JAV.

Trukmė: 1h 27 min.

Cenzas: Įvairaus amžiaus žiūrovams.

Linksmo, nerūpestingo ir išlepinto šunelio Pokšto gyvenimas buvo tarsi pasaka. Gyvendamas didžiuliame name, jis buvo lepinamas dėmesiu ir meile. Deja, pasaka vieną dieną baigėsi: labai nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, Pokštas buvo išmestas į gatvę. O ten – visiškai kitokios taisyklės ir žiauri realybė. Nekilmingi ir galimai utėlių turintys šunys, daugybė pavojų, o svarbiausia – labai nemalonaus charakterio, į smurtą linkusios voverės. 

Vargšui Pokštui ima grėsti jei ne pražūtis, tai bent jau užtikrinta nervų liga. Visa laimė, kad jo gyvenime atsiranda geros širdies mergaitė, priglaudžianti šunelį sunkiausiu jo gyvenimo momentu. Pamažu vėl atgavęs savitvardą, Pokštas ima ieškoti būdų, kaip sugrįžti į numylėtus namus. Kartu su naujais draugais jis patirs daugybę nuotykių ir galų gale supras, kur yra jo tikrieji namai.

Filmas bus rodomas dubliuotas lietuviškai, be subtitrų.

Režisierius: Kevin Johnson.

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=yMBqFuUHBrU

 

 

 

Pagerbti Šilalės kraštui nusipelnę žmonės

Kasmet, artėjant didžiosioms metų šventėms, rengiama jau tradicija tapusi Šilalės rajono savivaldybės Padėkos diena, kurios metu įteikiami „Pagarbos lašai“. Gruodžio 12 d. vykusio renginio metu apdovanojimai įteikti devyniems Šilalės kraštui nusipelniusiems gyventojams. Pasidžiaugti kraštiečių pasiekimais bei pasiklausyti koncerto susirinko pilna salė šilališkių ir svečių.

Rūta JANAVIČIŪTĖ

Savivaldybės Komunikacijos ir informacinių technologijų skyriaus atstovė spaudai

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.97

Šilalės kalvomis bėga Žemaičių plentas

Šiemet minime Žemaičių plento nutiesimo 80-metį. Ką jis reiškė Lie­tuvai?

Nuo amžių keliai buvo gruntiniai, tik tarpuose taisomi atvežtiniu smėliu ar žvyru. Didėjant pervežimų skaičiui, susirūpinta tiesti geresnės kokybės plentus. Tai buvo platesni keliai su žvyro danga ir vandens nutekėjimui iškastais grioviais. Plentuose galėjo prasilenkti priešpriešais judėjusios transporto priemonės. 1918 metais atkurta Nepriklausoma Lietuva iš Rusijos imperijos paveldėjo apie 1200 kilometrų kelių, kurių daugiausiai buvo pietinėje šalies dalyje. Žemaitiją iš šiaurės į pietus kirto tik Joniškio–Pagėgių plentas.

1923 m. Lietuvai prisijungus Klaipė­dos kraštą, labai aktualus tapo susisiekimas su uostamiesčiu – Lietuvos vartais į Europą. 1927-aisiais buvo patvirtintas naujai tiesiamų kelių tinklas. Pirmasis plentas turėjo sujungti laikinąją sostinę Kauną su Klaipėda. Jis turėjo būti 5 metrų pločio, padengtas skaldos žieve. Naujasis plentas buvo suplanuotas taip, kad driektųsi šalia didesnių gyvenviečių, o ne jas kirstų. 

Žemaičių plento statyba pradėta 1928 m. trumpoje Raseinių–Viduklės atkarpoje. Tačiau kilusi pasaulinė ekonominė krizė darbus sustabdė. Jie atnaujinti tik 1934-aisiais. Šį kartą kelias tiestas nuosekliai, pradedant nuo Kauno. Sutvarkius 111 kilometrų Kau­no–Kryžkalnio plentą, 1937 m. prasidėjo antros Žemaičių plento dalies statybos nuo Kryžkalnio iki Klaipėdos – nutiesti dar 87 km. Taigi pirmosios Lietuvos magistralės ilgis yra 198 km. 

Žemaičių plentas per Šilalės rajoną tę­siasi apie 40 km, pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, tarp Ančios upės ir La­bardžių miško, ilgomis tiesiomis linijomis kertantis aukštumas, upių ir upelių slėnius. Plento statyba buvo suskirstyta atskiromis distancijomis. Pa­vyzdžiui, Kryž­kalnio–Gargždų ruožas buvo padalintas į keturias distancijas. Vienos iš jų techninės priežiūros buveinei pasirinktas Kaltinėnų miestelis.

Plento dalies nuo Kauno iki Kryž­kalnio žemės reljefas yra lygus, išskyrus kelių upių slėnius. Nuo Kryžkalnio jau pasitaiko įvairių aukščių kalnelių, slėnių ir durpynų. Šioje Žemaitijos dalyje buvo atlikta mažiau melioracijos darbų, todėl tai pareikalavo papildomų tyrinėjimų. Prieš prasidedant statyboms, buvo iškirsti miškai, krūmai, išrauti kelmai, nukelti ir trobesiai. Iškirsta daugiau nei 62 hektarai miško, kurio ilgis sudarė beveik 23 km. Plento sankasai žemė buvo vežama vienkinkiais vežimais, vadinamais „kalamaškomis“, kai kur ir vagonėliais. Vienas iš sudėtingesnių Žemaičių plento statybos darbų buvo Ančios slėnio iškasa ties Kaltinėnais. Senasis tiltas per Ančią rekonstruotas į gelžbetoninį 

35 m ilgio statinį, perkasta 26 tūkst. 581 kub. m žemių. Nemažai jėgų pareikalavo ir kelio nutiesimas per Lau­kuvos durpyną. 80 m ilgio durpyno atkarpoje supiltas vidutiniškai 2,85 m aukščio pylimas. Plento statybai reikalingų medžiagų – akmenų, smėlio ir žvyro – Lietuvoje netrūksta, tačiau Že­maičių plentui jų reikėjo ypatin­gai daug. Beje, didelis dėmesys buvo ski­riamas ir medžiagų kokybei. Buvo žiūrima, kad minkštesnių akmenų būtų kuo mažiau. Ties Kaltinėnais ir Laukuva akmenų rasta daug, bet statyboms jie beveik netiko, nes buvo per minkšti. Tad teko jų gabentis iš toliau.

Žemaičių plentas statytas žmogaus rankomis ir arklio jėga, išskyrus skaldos kietinimą, kuris jau buvo atliekamas plentvoliais. Dirbta grupėmis, naudojant po du–tris mechaninius ir vieną arklinį plentvolius. Per 10 valandų darbo dieną viena grupė sukietindavo 100–150 m dangos. Darbai vyko sparčiai, ir kiek daugiau nei per dvejus metus žemaičių svajonė turėti plentą virto realybe.

1939 m. liepos 9-ąją įvyko iškilmingas Žemaičių plento atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Gražus, saulėtas sekmadienis sutraukė milžiniškas žmonių minias. Prie kiekvieno miestelio vainikais ir tautinėmis vėliavomis išpuoštais vartais pakelės gyventojai pasitiko Prezidentą, Vyriausybės ir kariuomenės vadovybės narius. Žemaičių plentu nusidriekė įspūdinga tuo metu vilkstinė: apie 30 lengvųjų automobilių ir 3 autobusai. Ilgiausios organizacijų eilės pasitiko ties Kaltinėnais, iki širdies gelmių sujaudino originaliais vartais bei vėliavų mišku išpuoštas plentas ties Laukuva. Plento atidarymo kelionė ir iškilmės užsibaigė ant Dievyčio piliakalnio. Jau sutemus, čia buvo paruošti užkandžiai, Rietavo žemės ūkio mokyklos mokinės atliko meninę prog­ramą, dainavo Tauragės šaulių choras. 1939 m. liepos 10 d. „Lietuvos aidas“ rašė: „Kiekvienoje šios didžios kelionės Žemaičių plentu vietoje, kur tik buvo surengti susitikimai, žmonėse buvo sukeliamas toks skaidrus entuziazmas, kad giedant Tautos Himną, senesniems, svetimųjų valdžias pergyvenusiems žmo­nėms nejučiomis riedėjo ašaros...“

Žemaičių plentas valstybei atsiėjo apie 13,5 milijonų litų. Visu ruožu, kur eina plentas, žemės vertė pakilo 30–40 procentų ir sudarė apie 18 mln. litų, t.y. daugiau, nei kainavo plento statyba. Atsiradus Žemaičių plentui, kelias nuo Kauno iki pajūrio sutrumpėjo apie 20 km, nuo Kaltinėnų iki Laukuvos – apie keturis. Atsigavo ir paplentėje esančių miestelių, kaimų gyvenimas, augimas bei kultūra. Pradėtos statyti pieninės, plytinės, lentpjūvės. Pasidarė lengviau pasiekti paštus, bibliotekas. 

Važiuojant beveik pusę amžiaus buvusiu svarbiausiu Lietuvos keliu, Šilalės krašte galima aplankyti ne tik jam, bet ir visai Lietuvai vertingus kultūros ir gamtos objektus, kurie išsiskiria savo istorija, grožiu bei unikalumu. Vienas tokių – Dionizo Poškos Baublių muziejus Bijotuose – seniausias ir mažiausias Lietuvos muziejus. Jis įkurtas 1812 m. tūkstantmečio ąžuolo kamiene, todėl dėl savo unikalumo neturi analogų Europoje. Nuo Baublių prasidėjo Lietuvos muziejininkystės kelias.

Į kairę nuo plento, jam nusileidus į Akmenos slėnį, matyti sutvarkytas legendomis bei padavimais apipintas Pagrybio piliakalnis, vietinių vadinamas Skuburlės kalnu. 

Kaltinėnai žinomi nuo Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų, miestelis unikalus dėl ypatingos geografinės padėties, čia trykštančių šaltinių ir, žinoma, lankytinų vietų. Kaltinėnuose yra vienos seniausių Šilalės rajone kapinės, kuriose palaidotas pirmojo Lietuvos muziejaus įkūrėjas Dionizas Poška. Čia verta stabtelėti ir prie išlikusios medinės sinagogos, kurios languose dar išlikę Dovydo žvaigždės motyvai (būtent tuo ji išsiskiria iš kitų Lietuvos sinagogų).

Greta esantis Pilių piliakalnis, vadinamas Kepaluškalniu, mena seniausią Kaltinėnų istoriją. Piliakalnio dydis, gynybiniai įtvirtinimai leidžia teigti, jog čia stovėjusi stipri Žemaitijos pilis kovų su kryžiuočiais metu. Įspūdingas vaizdas atsiveria iš Kaltinėnų dvasingumo parko, kuriame stovi vienas aukščiausių kryžių Lietuvoje.

Netoli Žemaičių plento yra antrojo Lietuvos Prezidento Aleksandro Stul­ginskio gimtinė. Tuo metu jis buvo jauniausias šalies vadovas Europoje – vos 35-erių. Kutaliuose įkurtas jo atminimo parkas, pastatytas stogastulpis.

Žemaičių plentu šiandien pasiekiama ir Aukštagirės slidinėjimo trasa, nuo plento puikiai matosi laiptuotą piramidę primenantis Bilionių piliakalnis, ant kurio, kaip manoma, stovėjo garsioji Pilėnų pilis.

Greta Žemaičių plento, Gulbių kaime, įkurtas Norberto Vėliaus ir Lauryno Roko Ivinskio istorinis etnokultūrinis pažintinis šimtmečio kelias. Čia galima išvysti atminimo ženklus, skirtus iškilioms asmenybėms, kurios garsino Lietuvą ir Šilalės kraštą. 

Žemaičių plentu keliaujame ir „ten, kur laukas – Laukuva“. Ji žinoma dėl klimato reiškinių – tai lietingiausia šalies vieta, čia užfiksuojama daugiausiai rūko atvejų, ne kartą fiksuotos storiausios sniego dangos ir sausros rekordai. Dėl klimato unikalumo šalia Laukuvos 2010 m. pastatytas pirmasis Lietuvoje meteorologinis radiolokatorius.

O dvibokštė Laukuvos Šv. Kryžiaus At­radimo bažnyčia garsi tuo, kad jos kertinį akmenį pašventino vyskupas Mo­tie­jus Valančius. Be to, neseniai joje atrasta unikali Art Deco stiliaus tapy­ba – vienintelė tokia Lietuvoje ir reta pasaulyje.

Laukuvoje gausu ir daugiau lankytinų vietų, tarp kurių – tremtinės, gydytojos, rašytojos, atsiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorės Dalios Grinkevičiūtės namas-muziejus. Jos atsiminimai yra bene pirmasis viešai ištartas žodis apie tremties ir lagerių baisumus.

Senasis Žemaičių plentas šiandien yra modernizuotas, tačiau išlaikęs jo tiesimo metų dvasią. Pagrindinius trans­porto srautus atidavęs Vilniaus–Klai­pėdos automagistralei, jis yra nuos­ta­bus kelias tikrajai Žemaitijai pa­žinti. 

Jurgita VIRŠILIENĖ

Nuotr. iš archyvo ir Algimanto AMBROZOS

Verslininkų taupumas ar paslaugų teikėjų neatsakingumas?

Būtent tokį klausimą pastaruoju metu užduoda gyventojai, matantys netvarką prie naujo ir modernaus miesto restorano. Tačiau jo savininkai tikina, jog atsakomybę dėl besimėtančių šiukšlių jų valdose privalėtų prisiimti atliekų išvežimo paslaugas teikianti įmonė ir už tai atsakingas Tauragės atliekų tvarkymo centras (TRATC), nesugebantis tinkamai organizuoti darbo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Skaitytojo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.97

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą