Nuo dviejų ožkyčių – iki smagaus ūkio
Šią vasarą Lileikėnuose lankytojams duris atvėrusi „Linksmų uodegyčių pieva“ jau rengia smagias edukacijas moksleiviams. Šį kartą ūkyje apsilankė Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos trečiokai, kurie po susitikimo su ūkio augintiniais tryško gera nuotaika ir emocijomis.
Pirmiausia mokinukams buvo paaiškinta, kaip tinkamai ir atsakingai elgtis su ūkio gyvūnais, o tada edukatorė ir šio ūkio įkūrėja Agnė Riverė įtraukė trečiokus į aktyvumo, pastabumo bei mąstymo reikalaujančias veiklas.
Šią lankytojams atvirą erdvę Agnė kartu su vyru Gediminu sukūrė savo ūkyje. Pasak moters, didžiąją dalį infrastruktūros darbų atliko jie patys – Gediminas rūpinosi ūkiu, o jai teko atsakomybė už aplinkos įrengimą ir tvarkymą.
„Čia mūsų abiejų ūkis, bet Gedimino indėlis tikrai didesnis: jis čia viską statė, aš tik dažiau“, – juokiasi Agnė.
Trečiokų edukacijoje dalyvavo ir jų dukra Elena. Pasak mamos, ji yra nemenka pagalbininkė, stengiasi prisidėti prie ūkio – tvarko aptvarus, išrenka šieną, šeria gyvūnus.
A. Riverė neslepia, kad, persikėlus į kaimą, pasikeitė ir šeimos kasdienybė. Anksčiau ji sako mėgusi keliauti, tačiau dabar daugiau laiko skiria edukacijoms, gyvūnų priežiūrai, darbui bibliotekoje ir kūrybai – pasirodo, moteris piešia.
Maždaug septynerius metus Klaipėdoje gyvenusi ir ten dailininke dirbusi Agnė galiausiai nusprendė su vyru grįžti į kaimą.
„Visgi gamta ir žemė buvo svarbiau už visus tuos darbus, todėl su vyru patraukėme gyventi į kaimą“, – teigia ji.
Ūkio pradžia, pasak moters, buvo gana kukli, o viskas prasidėjo nuo dviejų mažų baltų ožkyčių, kurias Agnei gimtadienio proga padovanojo Gediminas.
„Tiesiog juokais pasakiau vyrui, jog norėčiau laikyti ožkytes, ir jis tą mano svajonę įgyvendino“, – prisimena edukatorė.
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokytojos, atlydėjusios į „Linksmų uodegyčių ūkį“ trečiokus, tikina, jog su vaikais į panašias veiklas vyksta ne pirmą kartą. Jų teigimu, galimybė mokytis ne klasėje suteikia kitokios patirties, plečia akiratį ir padeda geriau pažinti juos supantį pasaulį.
„Praplečia akiratį, žodyną, visapusišką suvokimą apie juos supantį pasaulį“, – įsitikinusi mokytoja Sigita.
Pedagogė džiaugiasi, jog tokia vieta atsirado visai šalia Pajūrio, vaikams yra patogiau joje apsilankyti. Be to, pedagogės pabrėžia, kad ypatingai svarbus dalykas yra ir tai, kaip prižiūrimi, kokiose sąlygose gyvena gyvūnai. Pasak jų, tinkamai organizuojamos veiklos vaikams gali būti naudingos ne tik pažintine prasme, bet ir emociškai – tokios išvykos padeda geriau suprasti gamtą, ugdo jautrumą, nuoširdumą, atsakomybę už kitą gyvą būtybę.
Mokinio padėjėja Sigita, Pajūryje dirbanti jau 20 metų, taip pat įsitikinusi, kad tokia patirtis vaikams vertingesnė nei vien teorinė pamoka klasėje.
„Naudingiau už pamoką klasėje, nes jie patys pamato, kaip gyvūnėliai gyvena, kuo jie maitinami. Tikra pasaulio pažinimo pamoka“, – sako ji.
Edukacijos pabaigoje trečiokai buvo apdovanoti diplomais. Vaikai neslėpė, kad norėtų į ūkį sugrįžti, mat jiems patiko susitikimas su ožkytėmis ir triušiukais bei kt.
A. Riverę labiausiai džiugina būtent tokia vaikų reakcija. Anot jos, noras į ūkį sugrįžti dar kartą leidžia pajusti, jog pastangos jį kurti yra prasmingos.
„Kai suaugusieji sako, jog vaikai net nenorėjo važiuoti namo, tikrai įkvepia ir tada supranti, kad ne veltui buvo padaryta viskas“, – sako ūkio įkūrėja.
A. Riverė ir jos vyras ateityje norėtų šią vietą dar labiau išplėsti. Jų svajonė – gal netgi sukurti zoologijos sodą, kuriame būtų gausu mylimų ir etiškai prižiūrimų gyvūnų.
Be to, anot Agnės, mintyse yra ir daugiau planų: ji teigia matanti ir platesnių šios vietos galimybių, tarkime, papildomu traukos tašku galėtų tapti sutvarkytas ir lankytojams pritaikytas netoliese esantis piliakalnis.
„Būtų dar vienas traukos objektas“, – svarsto A. Riverė.
Dovilė JAKAITĖ
Vilniaus universiteto žurnalistikos antro kurso studentė, „Šilalės artojo“ praktikantė
AUTORĖS nuotr.
