Muziejuje – įspūdinga skiautinių ekspozicija

Skiautinys – iš medžiagos gabalėlių sukurtas spalvingas rankdarbis. Specia­listai šių rankdarbių techniką įvardija geometrinių formų menu, o pats siuvimas – labai kruopštus darbas, reikalaujantis ir meninio suvokimo. Būtent rankų darbą vertina bei puoselėja mūsų kraštietė Gražina Digaitytė-Kriaunevičienė, kurios sukurtais skiautiniais galime pasigrožėti Šilalės Vlado Statkevičiaus mu­ziejuje.

Autorė šilališkiams pristato 20 darbų. Pasak jos pačios, tai – menka jos kūrybos dalis, o parodai gimtinėje ji atrinko būtent tuos skiautinius, kurie išsiskiria įvairove – norima žiūrovui atskleisti, kad skiautiniai gali būti siuvami naudojant įvairias technikas, pasitelkiant ir šiuolaikiškas technologijas. Tiesa, pasak autorės, šis kūrybos procesas teikia džiaugsmo, bet kartu reikalauja kantrybės ir kruopštumo. Nes susiūti gaminį iš įvairaus dydžio ir formų skiaučių nėra labai lengva. Be to, jis turi būti trijų sluoksnių: viršutinio (dekoratyvaus), vidurinio (šiltinamojo, minkštinamojo) ir apatinio (patvaraus pagrindo). 

Skiautinių parodos atidarymo me­tu autorė ne tik pristatė savo darbus, bet susidomėjusiems parodė ir dar neužbaigtų pusgaminių, pamokė, kaip subtiliai susidėlioti norimą ornamentą, suderinti spalvas ir kt. 

G. Digaitytė-Kriaunevičienė yra baigusi Telšių taikomosios dailės technikumą, Dailės akademijoje įgijusi tekstilės meninės apdailos ir modeliavimo specialybę. Būtent ji buvo viena pirmųjų menininkių, atgaivinusių skiautinius ir iš naujo pristačiusi visuomenei šią rankdarbių rūšį.

„Anuomet tai buvo labai paklausi specialybė, pamenu, įsto­jome tik viena iš dešimties, bet jeigu rinkčiausi dabar, norėčiau studijuoti interjero dizainą“, – prisipažino menininkė.

Skiautininkė yra dailininkė, akvarelistė, mokytoja-eksper­tė, taip pat ji priklauso dailininkų sąjungai, yra Vilniaus dai­liųjų amatų bei eko dizaino asociacijų narė. Pirmąją autorinę darbų parodą buvusi laukuviškė surengė 1986 m. Vilniuje. Per tuos ilgus kūrybos metus G. Digaitytės-Kriaunevičienės darbai eksponuoti daugybėje įvairių parodų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kai kurie jos skiautiniai puošia įmonių, kai kurie – privačius interjerus įvairiose pasaulio šalyse. 

„Galiu pasakyti, kad nuo jaunystės man džiaugsmą teikė tekstilė, jos gaminiai – aš ją tartum jaučiu, tad kurti man lengva. Nesakau, jog nepabosta – ypač didesni darbai, kai jau būni juos įpusėjęs. Bet skiautiniai teikia ypatingą džiaugsmą, tad nusprendžiau to amato išmokyti ir kitus. Tuo labiau, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, visko, ko tam reikia, aš jau turėjau. Taip gimė ir mano knygos – 2009-aisiais išleidau antrąją, gerokai papildytą skiautinių siuvimo ir kūrimo vadovėlį „Dėk skiautę prie skiautės“, – pristatydama savo veiklą sakė parodos autorė.

Ypatingu į Šilalę atvežtu kūriniu ji įvardijo didžiulę, vien tik iš vyriškų kaklaraiščių pagamintą skiautinių antklodę. Tai – specialiai užsakytas darbas, sukurtas iš užsakovės tėvo turėtų kaklaraiščių. Kitas ne mažiau žvilgsnį prikaustantis kūrinys – autorės anūkės port­retas, kurio įprasta akimi galima ir neįžvelgti, vaizdas pasirodo tik skiautinį nufotografavus. Taip pat ekspozicijoje matome ir vienus pirmųjų dailininkės kūrinių, kuriais ji tarsi sako žiūrovui: „Žiūrėk, ir man ne visada viskas gerai pavykdavo“. 

Ši įspūdinga ir išskirtinė paroda Šilalės Vlado Statkevičiaus pagrindinę salę puoš iki gegužės 9 d., šilališkiai ją apžiūrėti gali muziejaus darbo valandomis.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.