Vieni į Lenkiją, kiti - į Latviją

Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų kainos kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje – metinė infliacija pasiekė 3,5 proc. Ekonomistai teigia, kad viskas brangsta tokiais pat tempais, kaip ir prieš krizę, o daugiausiai, net 10-20 proc. per pusmetį, pakilo paslaugų kainos. Tokios tendencijos rodo, jog netrukus galime pasivyti Šiaurės Europos šalis. Mums tai ne į naudą: Europoje vidutinės valandos darbo sąnaudos siekia 25-30 eurų, tuo tarpu Lietuvoje – vos 7,5 Eur, o maisto produktų kainomis neatsiliekame nuo Europos vidurkio. Kainų pasiutpolkę spartina ir valdžia, šiemet užsimojusi dvigubai padidinti alkoholio akcizus.  

Į Bauskę – alaus, į Lenkiją – mėsos  

Pasvalyje ir Biržuose jau visi žino raudoną autobusiuką, net kelis kartus per dieną kursuojantį į Bauskę, kur alus, o ir nemažai stipresnių alkoholinių gėrimų yra perpus pigesni nei Lietuvoje. Šiaurės Lietuvos gyventojams siūlomos nemokamos kelionės ir net lankstinukas su alkoholinių gaminių kainomis, kad būtų aiškiau, ką pirkti labiausiai apsimoka. Verslininkai tai vadina rinkodara, žmo­nės – išsigelbėjimu nuo netoliaregiškos mūsų valdžios politikos. Atsiradus naujam apsipirkimo maršrutui, politikai suskato aiškinti, jog esą visi į Latviją neišvažiuos. Dėl vieno ar kelių butelių – tik­rai ne, tačiau prireikus didesnio kiekio alkoholio, lietuvių niekas nesustabdys.

Rytas Suvalkuose prasideda anksti: saulei tekant, prie mėsos ir pieno bazių išsirikiuoja sovietmetį primenančios eilės. Žmonės nusiteikę laukti po keletą valandų, kad galėtų nusipirkti pigesnių maisto produktų. Šeštadieniais toje eilėje visada gali sutikti daugybę pažįstamų – tai rodo, jog į Lenkiją traukiama masiškai.

„Pigi sprandinė“, - vos įėjus, pirmojoje prekyvietėje šypsosi lietuviškai neblogai pramokusi pardavėja. Verčiame į eurus. Tikrai - nekainuoja nė 3 Eur. Dar pigesnė kumpinė mėsa ir šoninė. Brangiausias karbonadas, bet irgi tik 3,3 Eur/kg. 

Lenkija tikriausiai yra vienintelė vieta, kur visi šypsosi. Šypsosi pardavėjai, ku­riems lietuviai didina apyvar­tą, šypsosi ir lietuviai, ma­ty­dami kar­tais net daugiau kaip perpus mažesnes mė­sos, daržovių, pieno produktų kainas.

Sakoma, kad Lenkijoje pigiau dėl to, jog skirtingoms prekių grupėms taikomas skir­tingas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Mėsa, pienas, vaisiai, daržovės, uogos apmokestinti 5 proc. PVM, dau­guma kitų prekių – 8 proc. PVM, o alkoholis, tabako gaminiai, saldainiai, arbata, ka­va, kitos ne maisto prekės – 23 proc. PVM.

Nors ne maisto prekių apmokestinimas Lenkijoje netgi didesnis nei Lietuvoje, daugelis buities reikmenų - nuo muilo, dantų pastos iki popierinių rankšluosčių, tua­letinio popieriaus, šampūno, kremų - ten gerokai pigesni. Keturių asmenų šeima už 150 Eur Lenkijoje įsigyja pro­duktų bei pigesnių buities prekių visam mėnesiui ir sutaupo bent 50 Eur. Ne­pa­lyginamai daugiau sutaupo perkantieji statybines medžiagas, baldus, vaistus.

Apie tai gerai žino ir valdžia - Premjeras Saulius Skver­ne­lis yra sakęs, jog anksčiau ir pats apsipirkdavo Lenkijoje. Ir nors kiekvienas ten važiuojantis palieka ne 10-20, o bent šimtą ar kelis šimtus eurų, politikai dažnai tvirtina, jog mūsų šalies ekonomikai tai esą nekenkia. Ir vis dar pasigirsta kaltinimų, kad lietuviai parsidavė lenkams už pigesnį mėsos gabalą.

Lenkai geresni ūkininkai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Kęs­tu­tis Glaveckas teigia, jog apsiperkamasis turizmas vyksta visoje Europoje. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių gyventojai važiuoja į Vokietiją, kur visos prekės gerokai pigesnės.

„Kainų skirtumas atsiranda dėl to, kad įvairiose šalyse yra skirtingas prekių apmokestinimas. Europos Sąjunga norėtų suvienodinti mokesčių sistemą, bet nemažai valstybių tam priešinasi. Mokesčiai priklauso nuo ekonomikos lygio: ten, kur žmonės daugiau uždirba, gali daugiau ir mokėti. Lyginant su Lenkija, mūsų valstybės padėtis nepatogi. Ten per metus mūsų šalies piliečiai išveža milijardą eurų. Latvija kol kas tokių didelių problemų nekelia – toje šalyje pigesnis tik alkoholis“, - sako ekonomistas.

Anot K. Glavecko, paaiškinti, kodėl Lenkijoje viskas pigiau, nesunku. Lenkija yra didelė šalis, turinti net 40 mln. gyventojų. Jos ekonomika stip­ri, todėl ji gali taikyti leng­vatinį apmokestinimą maisto produktams bei kitoms svarbesnėms prekių grupėms. Lie­­tuva maža, mūsų ekonomika, palyginus su kitomis šalimis, yra silpna, ir jei norime surinkti, pasak K. Gla­vecko, valstybės biudžete vienam šalies gyventojui bent panašią pinigų sumą, turime taikyti didesnius mokesčius.

„Lenkijoje maisto produktai pigesni pirmiausia dėl to, kad ten efektyvesnė žemės ūkio gamyba. Ypač sodininkystė, nes palankesnės klimato sąlygos. Ir tradicijos ten kitos. Lenkijoje net ir okupacijos laikotarpiu kaimo gyventojams skirdavo 5 ha žemės – jie seniai ūkininkauja, todėl pagamina daugiau ir pigiau nei mes“, - tvirtina K. Gla­veckas. 

Kitas dalykas, pasak ekonomisto, yra tai, jog Lenkija gali padėti savo ekonomikai, sumažindama ar padidindama zloto kursą. Dėl to ji vienintelė  2008-2009 m. ne tik nepajuto ekonomikos krizės, bet ir ją dar šiek tiek paaugino. 

„Tuo tarpu mes esame pastatyti į vieną gretą su turtin­giausiomis Europos šali­mis ir jaučiamės nuo jų pri­­klausomi. Kai kainos kyla Vo­­kie­tijoje, ten tiek pat kyla ir atlyginimai. Uždirbantiems 3000 Eur 10 proc. papildomai pri­deda 300 Eur. Mūsų viduti­nis atlyginimas prieš mokesčius dabar yra apie 800 Eur – taigi tiek pat padidinus, papil­do­mai gauname vos 80 Eur. Bū­­tent dėl to kainų augimą pa­juntame skaudžiau“, - skaičiuoja ekonomistas.

Paklodė visiems per maža 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas sako nuolat girdintis reikalavimus sumažinti PVM maisto produktams, tačiau netiki, kad lietuviams šis valdžios sprendimas taptų išsigelbėjimu. K. Glavecko teigimu, tai pakenktų valstybės biudžetui, o kainos veikiausiai nesumažėtų – tik padidėtų prekybininkų pelnai.

„Prisiminkime, kaip buvo žadama, įvedus eurą, nekelti kainų. Praėjo nedaug laiko, o Lietuva jau pirmauja pagal kainų augimą – šiemet jos šoktelėjo vidutiniškai 3,5 proc. Biudžetui tai gerai: didėja akcizai, kiti mokesčiai. Bet žmonės didžiąją dalį savo pajamų išleidžia maistui“, - pripažįsta K. Glaveckas.

Pasak Seimo nario, geriausia būtų daryti taip, kaip daro dauguma Europos šalių – socialiai remiamų grupių gyventojams išduoda kreditines korteles, suteikiančias teisę pigiau pirkti maisto produktus, tačiau neleidžiančias įsigyti alkoholio ir rūkalų.

„Paklodė maža, visų uždengti negalime, todėl reikėtų atskirti, kuriems turime padėti, nuo tų, kurie gali patys savimi pasirūpinti“, - įsitikinęs politikas.

Jo manymu, nėra priemonių, kuriomis galima būtų sulaikyti į Lenkiją ar į Latviją va­žiuojančius lietuvius: „Ne­bent tvorą pastatytume“.

Tokios pat nuomonės yra ir DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė.

„Nereikia stebėtis, kad mū­sų žmonės važiuoja ten, kur jiems pigiau – Lietuvoje, kaip ir visoje ES, galioja laisvas prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas“, - sako banko atstovė, neslepianti, jog lietuvių apsipirkimas kitur šalies ekonomiką vis dėlto veikia neigiamai. Mažėja prekių bei paslaugų paklausa, svarbi tiek gamintojams, tiek tiekėjams, tiek prekybos cent­rams. Tačiau kol kas, anot I. Ge­ny­tės – Pikčienės, tie mastai nėra tokie reikšmingi, kad keltų susirūpinimą ar verstų prekybininkus koreguoti kainas.

„Lietuvoje mažmeninės pre­kybos apyvarta auga: sausio- gegužės mėnesiais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ji padidėjo 6,5 proc. Augimas yra gana spartus, jo apimtys tenkina verslą, todėl apsipirkimai Lenkijoje poveikio nedaro. Ver­tinčiau juos tik kaip emocinį bandymą pasipriešinti kainų augimui. Sudėjus laiko sąnaudas ir kelionės išlaidas, kažin, ar verta gaišti laiką dėl kelių sutaupytų eurų. Tačiau tiems, kurie to laiko turi, moralinis pasitenkinimas, kad nusi­pirko pigiau, matyt, yra svar­bes­nis“, - svarsto DNB vy­riausioji analitikė.

I.Genytė – Pikčienė įsitikinusi, jog žmonės, ypač gyvenantys pasienio regione, visada važiavo į gretimą valstybę, jei kurios nors prekės ten yra pigesnės.

„Nepalaikau laisvos prekybos alkoholiu ir manau, kad kažkokių priemonių reikėjo imtis, tik jos turėjo būti nukreiptos į tuos žmones, kuriems alkoholio vartojimas tapo liga. Kai imamasi prekybą alkoholiu riboti, tarkime, Vilniaus centre veikiančiose kavinėse, nieko gero negali tikėtis – tai kenkia ne tik verslui, bet ir šalies įvaizdžiui. Kas čia blogo, jei turistai sostinėje nori pasimėgauti gero vyno taure ar bokalu alaus?“ - sako nesuprantanti valdžios sprendimų banko analitikė.

Pakito patriotizmo samprata 

Ir praėjusią liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Suvalkų turguje uodas nebūtų įkišęs nosies – jau įprasta, kad tautiečiai valstybines šventes iš­­naudoja apsipirkimui Len­ki­­joje. Tačiau ar tokią svarbią Lie­­tuvai dieną, pavyzdžiui, gražu važiuoti pirkti alaus į Baus­kę?

„Apie tai nėra reikalo kalbėti. Tapus ES dalimi, Lietuvoje XX a. būdingas patriotizmo supratimas faktiškai išnyko. Kalboje, kultūroje, tradicijose jis reikalingas ir turi būti saugomas, bet prekės, darbo užmokestis – ne patriotizmo sritis. Kas išvarė daugiausiai žmonių iš Lietuvos? Šimtai tūkstančių emigravo, nes už tą patį darbą svetur moka 5-6 kartus daugiau. O į Lenkiją žmonės važiuoja net ir dėl 20 proc. pigesnių prekių“, - teigia K. Glaveckas.

I.Genytė – Pikčienė įsitikinusi, jog vienintelis dalykas, ką gali padaryti valdžia, žadinant patriotiškus jausmus, tai kurti tokią terpę, kad žmonės norėtų gyventi ir dirbti Lietuvoje.

„Esame laisvi ir tai, kad galime pasirinkti, kur norime dirbti ir gyventi, kur apsipirkti, kur išleisti savo pinigus, yra nuostabu“, - sako DNB vyriausioji analitikė.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.