Rinkimai baigėsi, bet žmonėms rūpesčių po jų nesumažėjo

Į pirmąjį po Seimo rinkimų surengtą dar vienai kadencijai išrinkto parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pri­­ėmimą susirinko itin daug pagalbos ieškančių gy­ven­tojų. Didžioji dauguma laukė juridinės konsultacijos, o susitikę su Seimo nariu, skundėsi, jog atsimuša kaip į sieną - nei policijoje, nei prokuratūroje, nei kitose teisėsaugos institucijose be advokato reikalų nesutvar­kysi. O už jo sugaištą laiką bei patarimus, deja, reikia nemažai sumokėti. Todėl ir tenka ieškoti nemokamos Seimo nario konsultacijos.

Užgriuvo vyro skolos

„Kaip konsultavau visus nemokamai, taip ir toliau konsultuosiu bei padėsiu kiek galėsiu. Tačiau rei­kia pripažinti, jog ne visada įmanoma rasti teisybę, nes maždaug penktadalis žmonių ateina tuomet, kai jau nebegalima jiems padėti: būna pasibai­gę apskundimo terminai, kartais trukdo nepalankūs įstatymai bei pan. Sunku pagelbėti ir tuomet, kai prob­lemos sprendimas priklauso nuo savivaldybės dar­­buotojų geranoriškumo: pavyzdžiui, savivaldybei patikėta mokėti pašalpas, taisyti kelius“, - sakė Seimo narys, šiemet jau konsultavęs per 2 tūkst. gyventojų.

Šilališkę Justiną į Seimo nario priimamąjį atginė didžiulis rūpestis. Nors su savo sutuoktiniu ji jau daug metų negyvena, iki šiol delsė įforminti skyrybų dokumentus. Pasekmės liūdnos: vyras užstatė turtą ir pririnko tiek daug baudų, kad antstoliai skolas išieškoti pradėjo net iš moters neįgalumo pašalpos. 

Seimo narys šilališkei patarė paskolą išdavusioje kredito įstaigoje sužinoti, kokį turtą vyras užstatė, bei kuo greičiau įforminti skyrybas šalių susitarimu. Jei tikrai, kaip Justina tikina, jie su vyru negyvena dešimt metų, baudos ir skolos turėtų būti išskaičiuotos tik iš jos sutuoktinio turto dalies. Galimas ir kitas variantas: kad išvengtų turto dalybų, kurios brangiai kainuoja, moteris turėtų prisiimti įsipareigojimą sumokėti vyro skolas ir baudas, o šis atsisakyti jam priklausančio turto dalies. Bet vargu ar toks susitarimas šiuo konkrečiu atveju yra įmanomas.

Apgavikams pakvipo teismu

Dvi moterys atėjo skųstis paslaptinga ponia Stani­šaus­kiene. Tiesa, dabar jos pavardė jau gali būti kita, nes ji, pasak moterų, pavardes keičia taip dažnai, jog neįmanoma spėti sugaudyti. Tariamos Stanišauskienės pomėgis - piniginės apgavystės. Tačiau kvėdarniškė Genutė net suabejojo, ar tokie, pasak jos, aferistai, kaip jos krikšto dukra, neturi kokios nors neliečiamybės.

„Kur besikreipiu, visur atsimušu kaip į sieną“, - skundėsi svetimas skolas priversta mokėti moteris.

Genutės istorija - visiškai paprasta. Kažkada jos kaimynė, Kvėdarnoje dirbanti sesele, paprašė pabūti krikšto mama globotinei iš vaikų namų. Moteris sutiko, su savo krikštadukra bendravo, net žavėjosi jos gerumu bei lipšnumu.

„Mes kompiuterio neturime, tai paprašiau, kad Justi­nė­lė mano vyro vardu paimtų paskolą - tada vyras dirbo, gaudavo gerą algą. Ji tą ir padarė. Bet paskui, pasinaudodama vyro duomenimis, dar šešias ar septynias paskolas jo vardu pasiėmė“, - skundėsi kvėdarniškė.

Genutė tvirtino, jog apgautųjų esą yra ir daugiau, tik į policiją jie nesikreipė. O ji iškart nuėjo, vos tik gavo pranešimą, kad greitųjų kreditų bendrovei esanti skolinga 993 eurus. Kaupiasi delspinigiai bei palūkanos, todėl skola ne tik kad nemažėja, bet dar ir auga - dabar moteris jau yra įsiskolinusi gerokai virš 1300 Eur, nors iš jos sąskaitos nuskaitomos ir „Sod­ros“ išmokos, ir dalis atlyginimo.

Anot Genutės, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, bylą perdavė Tauragės policijos komisariatui. Liepos 1 d. buvo atvykęs tyrėjas, o paskui viskas nutilo.

„Kiek sykių skambinau, nieko nepavyko sužinoti - nepasako, nei kas tą bylą tiria, nei kada ji bus perduota teismui ir ar iš viso bus perduota. O man kiekviena diena brangi - juk atskaito pinigus, kurių mes su vyru dabar visiškai neturime. Jis serga, reikia vežioti pas daktarus į Kauną, į reabilitaciją Palangoje“, - vos neverkė moteris.

Netrukus ir Seimo narys įsitikino, jog sužinoti tokią elementarią informaciją, kaip bylą tiriančio pareigūno pavardę, sudėtinga net jam. Bet telefonu numerį, kuriuo galima prisiskambinti tyrėjui, rasti pavyko. Gal ir byla pa­galiau pajudės iš mirties taško?

Alimentus pažadėjo grąžinti

Ta pačia moteriške, įvardijama kaip Stanišauskienė, skundėsi ir buvusi jos anyta. Pasirodo, jos sūnus šios ponios dukrai suteikė savo pavardę, o skiriantis pažadėjo dar ir alimentus mokėti - po 58 Eur kiekvieną mėnesį.

„Ne jo ta mergaitė, tačiau iš geros širdies pasirašė. Žadėjo, kad grąžins, o dabar nė akių nerodo. Pasakykite, kaip iš jos atsiimti pinigus“, - klausė sūnui padėti norinti moteris. 

Keisčiausia, kad ji atsinešė ir buvusios marčios pasirašytą pasižadėjimą grąžinti tuos 58 Eur „grynais, iki kol vaikui sueis 18 metų“.

Perskaitęs tokį raštą, R. Žemaitaitis net šyptelėjo: taip gudriai pa­rašyta, kad jokių pretenzijų iki pat 18-ojo gim­tadienio negali reikšti.

„Akivaizdu, jog alimentai tai apsukruolei buvo reikalingi dėl valstybės paramos - neprisiteisus jų, negali gauti kompensacijos už šildymą, socialinių pašalpų, nemokamo maitinimo vaikams bei kitų socialinių leng­vatų. Tokio valstybės apgaudinėjimo būdo dar nesu matęs, manau, apie tai turėtu­mėte pranešti Valstybinei mo­kesčių inspekcijai. Šį reikalą būtina ištirti bei pareika­lauti, jog kaltininkė grąžintų visą gautą socialinę para­mą“, - aiškino parlamenta­ras.

„Kur ta Mokesčių inspekcija yra?“ - susidomėjo moteris ir pažadėjo iškart ten nueiti.

Aferistu, esą nenorinčiu atiduoti skolų, skundėsi ir Seimo nario konsultacijos prašęs vyriškis. Jis neva žino, kad skolininkas užsienyje suka verslą, perka bei siunčia savo ar­timiesiems į Lietuvą automobilius, šie juos pardavinėja, nemokėdami jokių mokes­čių.

„Pranešiau policijai, bet ši atsisako pradėti tyrimą, antstoliai atsisako išieškoti skolas, nes savo vardu jis neturi jokio turto. Kas belieka: teks daryti savo teismą“, - piktinosi skolos neatgaunantis žmogus.

Seimo narys R. Žemaitaitis pasiūlė jam galvoti ne apie kerštą, o visą žinomą informaciją apie nelegalų verslą suteikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Pareigūnams pakračius nesąžiningus automobilių prekeivius, gal paaiškės, jog skolos - ne patys didžiausi besislapstančio „verslininko“ nemalonumai.

Našta gali tapti ir palikimas

Bijotų seniūnijoje gyvenanti šeima su Seimo nariu atvyko pasikalbėti apie palikimą. Prieš trejus metu mirė mama, liko sena sodyba su 25 arais žemės. Anksčiau, tėvui mirus, mama dokumentų netvarkė, todėl po jos mirties sodyba tapo kaip ir niekieno - norint ją paveldėti, pirmiausia reikia nustatyti juridinį faktą. Tik ar verta tą daryti, kai dėl palikimo kyla konfliktas su artimiausiais giminaičiais?

„Mes iki mirties rūpinomės mama, bet seserys ir brolis reikalauja palikimo - nori, kad atiduotume jiems pini­gus už anksčiau tėvų mums perleistą žemę - 10 hektarų. Tėvų sodyba tiek neverta, namas jau ir nugriūti baigia, tik vieta yra graži, vaikai norėtų senelių žemėje statytis namą“, - pasakojo bijotiš­kiai.

R.Žemaitaitis patarė su seserimis ir broliais nesipykti. Galbūt vienas iš ginčo išsprendimo variantų būtų palikti jiems sodybą bei pasiūlyti patiems ją įsiteisinti. Sena sodyba Palaimos kaime neverta tiek, kiek 10 ha žemės, todėl artimieji turi suprasti, jog ir godumui yra ribos. Kas jų nežino, dažniausiai lieka tuščiomis rankomis.

Kad šiek tiek sugudravo, o dėl to ir nukentėjo, pripažino su Seimo nariu pasikonsultuoti atvykusi ekologinio ūkio savininkė, gyvenanti Šilalės pašonėje. Atliekant kadastrinius matavimus, ji susitarusi su kaimyne praplatinti sklypus laisvos žemės sąskaita, o vėliau pastebėjusi, jog neliko kelio į jos nuosavą mišką.

„Dabar jau žinau, kad ant jokių popierių negali rašytis“, - aiškino ūkininkė. 

Parlamentaras suskaičiavo, jog abi greta esančių sklypų savininkės gavo po maždaug 10 papildomų arų, todėl žemės keliui į mišką užtektų ir dar liktų. Žinoma, jei kaimynės sugebėtų susitarti. Deja, nė viena savo gero kitai atiduoti nenori.

Vis dėlto gudraudamas netoli nukeliausi, anksčiau ar vėliau teks pasirinkti, ko labiau reikia: žemės rėželio ar kelio. Ir nusileisti greičiausiai teks tai pusei, kuriai reikės važiuoti į mišką.

Kaip visada, Seimo nario priimamajame netrūko ir labai piktų lankytojų. Vyriškis iš Tūjainių ir ašaras braukė, ir kumščius spaudė, pasakodamas R. Žemaitaičiui, jog buvusi su­gyventinė jam atseit neleidžia matytis su vaikais vien dėl to, kad jis gyvena su kita moterimi.

„Išlaikymą moku, o susitikti negaliu“, - piktinosi vyras, tvirtinęs, jog geriausia būtų, jei vaikus į pasimatymus su tėvu atvestų seniūnijos socia­liniai darbuotojai. Bet ir jie esą nepadeda, nes yra suinteresuoti.

„Bijo, kad, jei apsigyvens pas tėvą, netaps netikėliais. Tada socialiniai darbuotojai neturės darbo“, - emocijas liejo susijaudinęs vy­ras.

Seimo narys paaiškino, jog niekas negali uždrausti matytis su vaikais, jeigu tėvas nesmurtauja ir nepiktnaudžiauja alkoholiu. todėl patarė atsinešti dokumentus, nustatančius vaikų gyvenamąją vietą,  bei pažadėjo padėti paruošti prašymą teismui dėl vaikų lankymo grafiko sudarymo.

Seimo rinkimai baigėsi, į šią instituciją kandidatavusių politikų emocijos nuslūgo, pažadai pasimiršo. O gyvenimas tęsiasi: žmonėms nemažėja nei bėdų, nei rūpesčių, nei konfliktų. Ir neretai tenka gerokai pavargti, ieškant teisybės. Todėl ir varsto jie Seimo nario kabineto duris.

Daiva BARTKIENĖ