Biudžeto pyragas suraikytas: sotūs bus tikrai ne visi

Paskutinę vasario dieną savivaldybės politikai priėmė svarbiausią šių metų sprendimą - patvirtino biudžeto pajamų ir išlaidų planą. Šiemet suplanuota surinkti per 21 mln. eurų. Nors skaičiai yra šiek tiek mažesni nei pernai, rajono vadovai tikina, kad šiųmetis biudžetas nėra prastas, ir visos 40 biudžetinių įstaigų gyvens geriau.

Didžiausias įnašas - gyventojų

Biudžeto išlaidų skirstymas panašus į būrimą iš kavos tirš­čių: politikai dalina tai, kas tėra šakėmis ant vandens parašyta. Pajamų surinkimo planą savivaldybėms nuleidžia Fi­nansų ministerija, todėl, ana­lizuojant skaičius, dažnai jie atrodo menkai tesusiję su realybe. Tačiau gyvenimas ro­do, kad tai nedidelė problema. Pavyzdžiui, pernai sprendimas dėl rajono biudžeto patvirtinimo buvo keičiamas net aštuonis kartus, ne mažiau permainų gali būti ir šiemet. Jau dabar aišku, jog sprendimo dalį dėl pajamų surinkimo papildys lėšos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, dėl to savivaldybės piniginė artimiausiu metu pasipildys dar mažiausiai milijonu eurų.

Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, į Šilalės rajono biudžetą šiais metais turėtų būti surinkta 21 mln. 048 tūkst. 175 Eur. Kaip ir pernai, asignavimai viršys pajamas - savivaldybė į biudžeto pajamas ne­įtraukė beveik 700 tūkst. Eur lėšų likučio. Didžiąją jų dalį - beveik 550 tūkst. Eur - sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų kompensacija už apmokėtus projektus, 48,9 tūkst. Eur - biudžetinių įstaigų pajamos, 48,2 tūkst. Eur - už parduotą žemę, 45,2 tūkst. Eur gauta už parduotus savivaldybės socialinius būstus. Taigi programoms finansuoti šiemet iš viso paskirstyta 21 mln. 744 tūkst. 809 Eur. 

Savivaldybė savarankiškai planuoja surinkti labai nedidelę dalį pajamų – 1 mln. 297 tūkst. 390 Eur.  Iš jų 410 tūkst. Eur tikimasi gauti už atliekų surinkimą bei išvežimą į sąvartyną, 269 tūkst. 531 Eur planuojama surinkti už iš­laikymą švietimo, socialinės apsaugos ir kitose įstaigose, 494 tūkst. 620 Eur -  už atsitiktines paslaugas.

Daugiausiai pajamų į rajono biudžetą - 46,8 proc. arba 10 mln. 6 tūkst. Eur - sumokės gyventojai nuo savo darbo užmokesčio. Kasmet ši dalis gerokai padidėja - pavyzdžiui, pernai buvo suplanuota surinkti 9,2 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio. Didėjant minimaliai mėnesio algai, didėja ir biudžeto pajamos, tačiau turtingesnėmis savivaldybės tampa tikrai ne dėl to. Tvirtindamas  valstybės biudžeto pagrindų įstatymą, Sei­mas savivaldybėms skiria vis didesnę gyventojų pajamų mo­kesčio dalį. Šiemet ji išaugo nuo 72,8 proc. iki 78,17 proc.  

Tačiau net ir visą gyventojų pajamų mokestį palikus savivaldybėms, be valstybės pagalbos jos neišgyventų. Šila­lė - ne išimtis. Valstybė šiais metais mūsų rajonui yra numačiusi skirti 8,7 mln. Eur dotacijų - beveik 41 proc. suplanuotų pajamų. Bet daugiau kaip pusė valstybės biudžeto dotacijos išdalyta mokykloms - mokinio krepšeliui finansuoti šiemet skirta 5 mln. 482 tūkst. 200 Eur.

Pasak savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Dan­guolės Vėlavičiutės, šiais metais pa­sikeitė biudžeto skirstymo tvarka, jis planuojamas pagal Savivaldybės strateginės veik­los planą: visos būsimos pajamos padalintos ne 34, kaip anksčiau, o 14 programų. Biudžetui išdalyti rajono meras Jonas Gudauskas sudarė darbo grupę, kurioje tarėsi visų taryboje dirbančių politinių jėgų atstovai, savivaldybės vadovai ir biudžetą rengę Finansų skyriaus darbuotojai.

Atsakomybė - įstaigų vadovams

Pristatydamas šių metų biu­džetą, rajono meras komi­tetų posėdžiuose akcentavo, kad šiemet įstaigos gavo pranešimus apie jų išlaikymui skiriamas lėšas, o išdalyti jas pagal poreikius buvo pasiūlyta įstaigų vadovams bei vyriausiesiems finansininkams. Savivaldybė nustatė tik proporcijas - pareikalavo, jog darbo užmokestis būtų suplanuotas 11,5 mėnesio, o „Sodros“ įmokos - 11 mėnesių.  Pernai biudžeto lėšų užteko tik 10 mėnesių.

Su didesniu finansavimu įstaigų vadovai, atrodo, gavo ir didesnę atsakomybės porciją. Meras pagrasino, kad, pritrūkus lėšų, pirmiausia bus peržiūrimi įsigyti pirkiniai bei turtas.

„Turės darbo auditas“, - neslėpė J. Gudauskas, užsiminęs, jog sudarytą biudžeto naudojimo planą įstaigų vadovai ar finansininkai turės patvirtinti elektroniniais laiškais su savo parašu. 

Tačiau dalink nedalinęs ir tvirtink netvirtinęs: jei pinigų mažai, jų vis tiek kam nors pritrūks. 

Bene daugiausiai dėmesio buvo skirta Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos prob­lemoms. Tadas Bartkus panoro sužinoti, kodėl šiai gimnazijai finansavimas yra gerokai mažesnis nei kitoms aplinkinėms mokykloms. Trims kaimo gimnazijoms savivaldybė šiemet atseikėjo po 280 tūkst. Eur, o Kvėdarnai – tik 184 tūkst. Eur.

Finansų ir biudžeto komiteto posėdyje dalyvavusi Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė taip pat neslėpė nuoskaudų. Pasak jos, sumažinus finansavimą, vaikai nebegalės išvažiuoti į varžybas bei renginius. Bent 2,8 tūkst. Eur verkiant reikia naujam kopijavimo aparatui įsigyti.

„Kai žiūriu į kitų mokyklų biudžetus ir matau, kad net Žadeikiai turės daugiau pinigų ryšių paslaugoms, atsiprašau, bet negaliu tylėti. Mes sumažinome, nes buvo pasakyta 25 tūkst. sumažinti išlaidas. Tačiau visi atstovaujame savo įstaigoms, o iš manęs, kaip naujo žmogaus, daugiau tikisi ir bendruomenė“, - sakė L. Pociuvienė.

Jai buvo paaiškinta, jog kitoms mokykloms skirta daugiau lėšų, nes jos turi skyrius, kuriuose reikia išlaikyti patalpas.

Šiųmetėmis perspektyvomis nesidžiaugė ir naujoji Šilalės kultūros centro direktorė Irmina Kėblienė. Jos teigimu, suplanuotų lėšų užteks miesto kultūros darbuotojų veiklai, tačiau kaimai palikti visiškai be finansavimo. O juk ir ten veikiantys kolektyvai nori išvykti koncertuoti, turi kilti ir jų lygis.

„Vargana situacija: prašėme 42 tūkst. Eur, gavome 6,1 tūkst. Eur. Labai trūksta pinigų renginiams, transportui. Rašome tarptautinį projektą, viena viltis - kad pasiseks“, - neslėpė I. Kėblienė.

Numato lėšų trūkumą

Nors rajono vadovai džiūgauja, kad šiemet biudžetas gal net gerokai daugiau nei pernai bus dosnesnis, panašu, jog problemų išvengti taip pat nepavyks, nes numatyti finansavimo viskam neįmanoma. Ankstesniais metais nuo netikėtumų gel­bėdavo ga­limybė pasiskolinti iš komercinių bankų. Tačiau šiemet skolinimasis gerokai sugriežtintas - savivaldybėms leidžiama sko­lintis tiek, kiek per metus gali sugrąžinti.

Anksčiau paimtoms paskoloms grąžinti savivaldybė yra numačiusi 528 tūkst. Eur, palūkanoms mokėti - 51 tūkst. Eur. Paskutinę praėjusių metų dieną bankams mūsų rajonas buvo skolingas 4 mln. 80,3 tūkst. Eur. Pernai savivaldybė refinansavo 3 mln. 369 tūkst. 246 Eur iš valstybės ir komercinių bankų paimtų paskolų - toks sprendimas priimtas, siekiant sumažinti palūkanų normą nuo 4 proc. iki 1,05 proc. Teigiama, jog per metus tai leis sutaupyti 69 tūkst. Eur.

Iš pernai liko ir 866,7 tūkst. Eur kreditorinis įsiskolini­mas - 126,7 tūkst. Eur dides­nis nei 2015 metais. 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, daugiausiai - net 205,8 tūkst. Eur – savivaldybė buvo įsi­skolinusi už prekes bei paslaugas, 163,9 tūkst. Eur nesumokėjusi už įsigytą turtą, 128,6 tūkst. skolinga dotacijų, 141,8 tūkst. laukė atliekų surinkėjai. Tas skolas reikės padengti šių metų biudžeto lėšomis, todėl jis savaime sumažės.

O yra dar ir tokių problemų, kurioms spręsti pinigų savivaldybė nenumatė. Pavyzdžiui, bene pusės milijono eurų gali prireikti miesto bei gyvenviečių apšvietimo linijoms rekonstruoti. „ESO“, valdanti elektros tiekimo linijas, šiemet Šilalės rajone numatė investuoti 2,5 mln. Eur - oro linijų rekonstrukcijos darbai suplanuoti net devyniose seniūnijose. Jei savivaldybė nesusirūpins kartu rekonstruoti ir apšvietimo linijų, miestas bei gyvenvietės paskęs tamsoje. Jau dabar aišku, kad vien miesto linijoms pakeisti savivaldybei reikės 127 tūkst. Eur. Rajono meras mano, jog už būtinus darbus galės sumokėti iš ateinančių metų biudžeto.

Neaišku, kiek pinigų savivaldybei prireiks ir daugybei parengtų projektų įgyvendinti: 2014-2020 m. ES parama vėluoja, daugelis ministerijų dar tik rengia projektų tinkamumo aprašus. Jei visi projektai savivaldybę užgrius vienu metu, skolinimosi limitų gali ir neužtekti.

Šiųmetinis rajono biudžetas už biudžetinių įstaigų poreikius yra mažesnis 7 mln. Eur. Pernai iki visiškos laimės biudžetininkams trū­ko 5 mln. Eur. Akivaizdu, jog valdžios poreikiai kasmet didėja, nors turėtų būti atvirkščiai: mažėjant rajone gyventojų, turėtų mažėti ir viešojo sektoriaus apetitas.

Daiva BARTKIENĖ