Nustatyti pažeidimai

Ūkio subjektas, pradėdamas ar vykdydamas ūkinę veiklą, pirmiausia turi susipažinti, kokie teisės aktai ją reglamentuoja. „Šilalės artojuje“ nuolat pateikiama informacija apie teisės aktų pasikeitimus, jų reikalavimus, deja, vis dar atsiranda tokių, kurie jų nesilaiko.

Vasario 16 d. bendruoju pa­­galbos telefonu 112 buvo pra­nešta, jog du ūkininkai (Palaivio ir Jonaičių kaimuose) draudžiamu laikotarpiu laisto srutas laukuose. Šilalės rajono aplinkos apsaugos agen­tūros pareigūnams nuvykus į minimas vietas, informacija pasitvirtino. Buvo nustatyti keturi mėšlo bei srutų tvarkymo aprašo reikalavimų pažeidimai.

To­dėl dar kartą primename, kad asmenys, vienoje vietoje laikantys nuo 10 iki 100 sąlyginių galvijų (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti rietuvėje prie tvarto, kurioje turi būti įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad iš jos srutos netekėtų į aplinką. Įrengiant tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto, gyvenamosiose vietovėse turi būti laikomasi mažiausių leistinų atstumų nuo gretimo sklypo statinių, taikomų mėšlidėms, kurie yra nustatyti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Mažiausias atstumas iki gyvenamojo namo - 15 metrų.

Laukuose rietuvės įrengiamos ten, kur bus tręšiama, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Rietuvei lauke vieta parenkama, siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų. Rietuvė įrengiama toje vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens, ji privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Jis tu­ri būti įrengtas taip, jog visą m­ėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Ruo­šiant vietą rietuvei lauke, pirmiausia ant dir­vos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų sluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti. Rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Atsakomybė už aplinkosau­gos reikalavimų nesilaiky­mą numatyta Lietuvos Respub­li­kos administracinių nusižengimų kodekso 315 straipsnyje: aplinkos apsaugos prie­monių neįgyvendinimas lai­ku arba jų įgyvendinimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų, pakartotinai nusižengus - nuo 140 iki 300 Eur.

Antanas LEŠČAUSKAS

Šilalės rajono agentūros vedėjas

AUTORIAUS nuotr.