Mugė ir vėl pagal valdžios užgaidas: tarybos valia – tik popieriuje

Trečius metus iš eilės, artėjant tradicinei Šilalės miesto šventei, smulkieji verslininkai kelia klausimą dėl mugės organizavimo tvarkos. Jie teigia, kad privačių mugių organizatorių taikomi komerciniai įkainiai daugeliui smulkiųjų prekybininkų yra per dideli, todėl dalyvauti mugėje tampa finansiškai sudėtinga. Verslininkai ne kartą kreipėsi į savivaldybę prašydami ieškoti sprendimų, tačiau, jų teigimu, į juos iki šiol nebuvo atsižvelgta.

Tiesa, reaguojant į šią problemą, praėjusių metų rudenį buvo pakeista mugių organizavimo tvarka. Joje numatyta, jog šventinę prekybą organizuoja savivaldybės administracija arba jos paskirta įstaiga. Tačiau liepos 14-ąją registraciją į šių metų Šilalės miesto šventės mugę ir vėl paskelbė UAB „Mugių centras“, todėl smulkieji verslininkai ir vėl svarsto, kodėl patvirtinta tvarka praktiškai nėra įgyvendinama.

Vietas pardavinėja „Mugių centras“

Nors UAB „Mugių centro“ interneto puslapyje rašoma, jog Šilalės miesto šventės mugę organizuoja miesto seniūnija, tačiau dėl dalyvavimo mugėje nurodoma kreiptis į UAB „Mugių centras“ direktorių Ernestą Badauską. Per pirmas dvi dienas UAB „Mugių centras“ pagrindinėje miesto Jono Basanavičiaus gatvėje pardavė keliolika prekybos vietų. Bet tarp norinčiųjų prekiauti kol kas nematyti užsiregistravus nė vieno tautodailininko ar amatininko. Vietas rezervavę verslininkai nurodo, kad pardavinės maisto prekes, rūbus, kosmetiką, aksesuarus, švaros priemones bei kitokias prekes. Paprasčiau sakant – tokias, kurios atsiperka. Ir tai suprantama: kai už vietą reikia sumokėti iki 89 eurų, mugės žemėlapyje nurodytos kainos neleidžia net svajoti apie rankų darbo gaminių pardavimą. Juo labiau, kad geriausios vietos buvo parduotos iškart, prasidėjus registracijai.  

UAB „Mugių centras“ nurodo, kad Šilalės rajono tautodailininkams, pateikus tai įrodančius dokumentus, dalyvavimas yra nemokamas, o vietiniams prekybininkams taikomos nuolaidos. Tačiau smulkieji verslininkai nerimauja, kad jie ir vėl bus nustumti į pakraščius.

„Gal ir mokėsime mažiau, jeigu kas nors suteiks tokią malonę, tik jei žmonės eis pro šalį, kokia nauda iš tokios prekybos“, – svarsto vienas iš praėjusių metų nuoskaudų neužmiršusių rajono verslininkų. 

Nepaisė tarybos išreikštos valios

Šilalės savivaldybės tarybos narys Ignas Gužauskis neslepia nusivylimo, kad rajono vadovai ne pirmą kartą tarybos sprendimą prilygina „tualetiniam popieriui“. 

Po to, kai dėl praėjusių metų šventinės mugės į rajono merą bei tarybos narius raštu kreipėsi  mugių organizavimo tvarka ir prekybos vietų kainomis nepatenkinti smulkieji verslininkai, būtent I. Gužauskio frakcija „Vieninga Šilalė“ inicijavo tarybos sprendimo pakeitimą. Pretekstu tokiai iniciatyvai tapo žinia, jog Šilalės savivaldybės administracija atrenka mugių organizatorių pagal tai, kokio dydžio paramą šventei įmonė suteikia – pavyzdžiui, pernai mugės organizatoriai šventei atseikėjo 5 tūkst. Eur paramą. Bet pinigai „labdarai“ nebuvo įmonės geranoriškumo išraišką, juos verslininkai surinko iš renginyje prekiavusių žmonių, tarp kurių buvo ir nemažai vietinių. 

Todėl 2025 m. spalio 30 d. tarybos priimtame sprendime buvo įrašytas punktas, nurodantis, jog miesto šventėse ir masiniuose renginiuose prekybą organizuoja Šilalės rajono savivaldybės administracija arba jai pavaldžios įstaigos savo galimybėmis ir ištekliais, o prekybos organizavimas kitoms institucijoms, juridiniams ar fiziniams asmenims neperduodamas ir konkursai jų organizavimui neskelbiami. Kartu tai reiškė, jog už prekybos vietą Šilalės miesto seniūnija ims 14 Eur rinkliavą – toks jos dydis už vienkartinį leidimą prekiauti ar teikti paslaugas masiniuose renginiuose vienai prekybos vietai nustatytas 2025 m. sausio 30 d. priimtame savivaldybės tarybos sprendime.  

Išgirdęs, kad tarybos sprendimo nesilaikoma, nes Šilalėje šventinę mugę ir vėl patikėta rengti komercinei įmonei, I. Gužauskis nesirinko žodžių.

„Nežinau, kaip tai vertinti. Galbūt tai noras parodyti, kad esama nebaudžiamų? O gal vadovai stengiasi pademonstruoti, jog tarybos valia tėra tualetinis popierius?“ – svarstė tarybos narys. 

Paslaugos pirkti neuždraudė?

Trejus metus vicemeru dirbęs I. Gužauskis įsitikinęs, kad savivaliauja ir tarybos nariams  viršenybę norintis pademonstruoti savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jančauskas. 

 „Puikiai žinau, kurių rajono vadovų kabinetuose yra priiminėjami sprendimai. Nesuprantu, kas turėjo  atsitikti jų galvoms, kad šitaip nekenčia smulkiojo verslo – žmonių, kurie tiesiog nori sąžiningai užsidirbti keletą eurų? Nejau savivaldybė iš jų ir vėl reikalaus neva „paramos" renginiui?” – svarsto buvęs vicemeras. 

Politiko įsitikinimu, parama miesto šventei turi būti savanoriška, o ne primesta ar priverstinė. Pasamdydama įmonę savivaldybė suteikdavo galimybę jai ne tik surinkti pinigus šventės paramai iš smulkiųjų verslininkų, bet ir užsidirbti jų sąskaita. 

Šilalės savivaldybės administracijos direktorius A. Jančauskas aiškina, kad sprendimas šventinę prekybą patikėti organizuoti profesionalams esąs perimtas iš kitų savivaldybių „gerosios praktikos“. Pasak jo, miesto seniūnija neturi nei elektroninės prekybininkų registracijos sistemos, nei pakankamų žmogiškųjų išteklių šventės dieną administruoti gausų mugės dalyvių skaičių, todėl ir vėl nuspręsta įsigyti mugės organizavimo paslaugą. Administracijos vadovas tvirtina, jog toks sprendimas neprieštarauja tarybos patvirtintai tvarkai, nes formaliai mugės organizatore išlieka seniūnija, o privati įmonė tik teikia organizavimo paslaugą.

Kitaip tariant, nors taryba buvo nustačiusi, kad šventinę prekybą turi organizuoti savivaldybės administracija arba jos paskirta įstaiga, praktiškai organizavimo funkcijos ir vėl perduotos privačiai bendrovei, pasinaudojant galimybe „apeiti“ savivaldybės tarybos sprendimą, kuris tiesmukai  nedraudžia organizuoti pirkimo.

„Ankstesnis sprendimas uždraudė savivaldybės administracijai skelbti konkursą mugei organizuoti ir perleisti šį darbą kitai įmonei, tačiau neuždraudė seniūnijai nupirkti dalį organizacinių funkcijų. Paslauga nupirkta lygiai taip pat, kaip perkame statybų paslaugas, nes patys negalime nieko statyti“, – dėsto A. Jančauskas.  

Susuko „Monkės biznį“?

Kiek kainuos prekybos vieta mugėje, direktorius tvirtino nesidomėjęs, bet primygtinai įrodinėjo, kad jo paties nustatytose sąlygose yra reikalavimas taikyti lengvatas vietiniams prekiautojams, nemokamai į mugę priimti prekiauti tautodailininkus. 

„Bet ir tie mūsų vietiniai prekiautojai, dėl kurių keliamas toks triukšmas, taip pat yra verslininkai“, –  sako A. Jančauskas. 

Jis įsitikinęs, jog pernai smulkieji verslininkai neva be reikalo skundėsi, kad buvo nugrūsti į pašalį – anot valdininko, į mugę žmonės ateina visomis miesto gatvėmis, o jei praeina pro prekiaujančius nesustodami ir nieko neperka, tai ne pirkėjų, o pardavėjų problema. Be to, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, nereikia klaidinti žmonių, kad pernai vietos mugėje buvo per brangios, nes jeigu tai būtų tiesa, mugė nebūtų sulaukusi rekordinio prekiautojų skaičiaus. 

Taigi vietos politikų priimtas sprendimas pavesti šventines muges organizuoti savivaldybės administracijai ar jos paskirtoms įstaigoms realių pokyčių neatnešė. Kaip ir ankstesniais metais, mugę Šilalėje ir šiemet rengia pelno siekianti įmonė, todėl prekybos vietų įkainiai smulkiesiems verslininkams nesumažėjo. Skirtumas tik tas, kad šiais metais už šios paslaugos įsigijimą savivaldybė dar ir sumokės – administracijos direktoriaus teigimu, apie 600 Eur. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar toks modelis iš tiesų atitinka tarybos sprendimo esmę ir ar viešosios lėšos šiuo atveju naudojamos racionaliai. Situacija atrodo paradoksali – tarybai mėginant pakeisti mugių organizavimo tvarką, savivaldybės vadovai nemato problemos dar ir susimokėti organizatoriams už paslaugą. 

Žmonės tokius sandorius, kai vietoj naudos atsiranda papildomos išlaidos, paprastai vadina „Monkės bizniu“... 

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.