Ligoninės veikla priklauso ir nuo savivaldybės sprendimų

Šilalės savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariai su vicemere Jolanta Skrodeniene praėjusią savaitę vyko į Raseinius pasisemti gerosios patirties, susipažinti su ligoninės veikla ir ten taikomomis naujovėmis. Sužavėti gerokai daugiau paslaugų teikiančia ir kur kas modernesne gydymo įstaiga, tarybos nariai pripažino, kad raseiniškiams pavyko pritraukti nemažai gydytojų iš Kauno, o tai jų manymu, įrodo, jog aiški vizija ir investicijos į darbo sąlygas duoda apčiuopiamų rezultatų. Pasak politikų, viena iš priežasčių, kodėl Šilalė negali pasigirti panašiais pasiekimais, gali būti ir permainų trūkumas, kurias paprastai inicijuoja vadovas. 

Gydymo apimtis sunku lyginti

Mintis pasižvalgyti kaimyninių savivaldybių ligoninėse ir pabendrauti su ten dirbančiais medikais gimė dar kadencijos pradžioje, ir nors buvo svarstoma galimybė pirmiausia apsilankyti Tauragėje, bene prieš mėnesį komiteto pirmininkas Egidijus Gečas paragino vykti ne į regioninę, o į bet kurią kitą panašaus lygio rajono ligoninę. Pasirinkti Raseiniai – tokio pat lygio, kaip ir Šilalės ligoninė, tik teikianti gerokai daugiau paslaugų. 2010 m., kai Šilalės ligoninė neteko chirurgijos ir reanimacijos, o moterys gimdyti ir gydytis buvo išsiųstos į Tauragę ar Klaipėdą, Raseinių ligoninė permainų beveik nepajuto, o Akušerijos – ginekologijos skyrius šioje ligoninėje buvo uždarytas tik 2022 m.  

Raseinių ligoninės veiklos ir finansinių ataskaitų duomenimis, 2025 m. pajamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sudarė daugiau nei 12,8 mln. eurų, tuo tarpu Šilalės savivaldybės sveikatos centro pajamos už sveikatos priežiūros paslaugas buvo perpus mažesnės – 6,4 mln. Eur.

Raseinių ligoninės stacionare pernai gydėsi 4166 pacientai, Šilalės sveikatos centro aktyvaus gydymo stacionare – vos 1053 pacientai. Raseinių ligoninėje atlikta per 1000 didžiųjų operacijų, iš jų beveik 400 – sąnarių endoprotezavimo. Dienos chirurgijos paslauga suteikta 1245 pacientams, o dienos stacionare pernai gydyta per 13 tūkst. pacientų. Šilalėje dienos ir ambulatorinės chirurgijos paslaugų suteikta 490, o dienos stacionaro – 814 pacientų.

Raseinių ligoninėje 2025 m. pabaigoje dirbo 99 gydytojai ir 139 slaugos specialistai, Šilalės sveikatos centre – 59 gydytojai, 84 sveikatos priežiūros specialistai. 

Savivaldybės parama kasmet didėja

Įdomūs skirtumai išryškėja ir lyginant atlyginimus: Šilalėje kur kas daugiau uždirba gydytojai, o Raseiniuose – slaugytojos. Šilalės sveikatos centre vidutinis vieno etato gydytojo darbo užmokestis 2025 m. buvo 7463 Eur per mėnesį, Raseinių ligoninėje gydytojai vidutiniškai uždirbo 836 Eur mažiau. Tačiau Raseiniuose daugiau nei Šilalėje uždirba slaugytojos: 2025 m. jų vidutinis atlyginimas už etatą siekė 2569 Eur, Šilalėje – tik 1790 Eur. Visos sumos nurodomos neatskaičius mokesčių.

Raseinių ligoninė pajėgesnė ne tik dėl to, jog teikia daugiau paslaugų. Šio rajono savivaldybė išsiskiria ir itin dideliu dosnumu savo ligoninei, o parama kasmet auga. 2024 m. Raseinių savivaldybė šiai gydymo įstaigai skyrė daugiau nei 722 tūkst. Eur: beveik 392 tūkst. Eur investuota į Reanimacijos skyriaus medicinos įrangos atnaujinimą, dar 330 tūkst. Eur pervesta kaip tiesioginės finansavimo pajamos iš savivaldybės biudžeto. 

2025 m. bendra savivaldybės skiriama suma pasiekė beveik 837 tūkst. Eur. Iš jų 460 tūkst. Eur buvo tiesioginė investicija į materialinę bazę, t.y. savivaldybė padengė pusę 435 tūkst. Eur kainavusio moderniausio 128 pjūvių kompiuterinio tomografo kainos, skyrė lėšų maisto gaminimo patalpoms įrengti, visiškai finansavo Vaikų ligų skyriaus veiklą (200 tūkst. Eur) ir padengė medikų kelionės į darbą išlaidas.

Tuo tarpu 2024 m. Šilalės savivaldybė Sveikatos centrui skyrė apie 50 tūkst. Eur, pernai – šiek tiek per 100 tūkst. Eur. 

Konkursų peripetijos: pažeistas įstatymas ar ne?

Raseinių ligoninei vadovauja perspektyvus ir jaunas gydytojas Gintaras Pikūnas, tuo tarpu Šilalėje ir ligoninės darbuotojai, ir politikai svarsto, ar dabartinis vadovas Osvaldas Šarmavičius dar tęs savo karjerą – šių metų spalio 29 d. baigiasi penkerius metus trukusi jo kadencija. Pastaruosius dvejus metus taryba nepatvirtino Šilalės savivaldybės sveikatos centro veiklos ataskaitos, O. Šarmavičiui buvo priekaištaujama dėl gydytojų trūkumo, pernelyg mažų slaugytojų atlyginimų ir dėl be konkurso įdarbintos pavaduotojos medicinai. Tiesa, liepos pradžioje konkursas šiai pareigybei užimti buvo paskelbtas – tą pastebėję, politikai pradėjo svarstyti, kad O. Šarmavičius galbūt panoro iki šiol laikinai dirbusią Inną Viršilienę įdarbinti kaip laimėjusią konkursą, nes anksčiau ji negalėjo užimti pareigų dėl teistumo. 2021 m. Klaipėdos apygardos teismas I. Viršilienę pripažino kalta dėl didelės vertės sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir panaudojimo. 

Prabilus apie Šilalės sveikatos centro konkursą pavaduotojo medicinos reikalams, prisiminta ir Sveikatos priežiūros įstatymo nuostata, jog konkursas ligoninės direktoriaus vietai užimti turi būti skelbiamas likus pusei metų iki šias pareigas užimančio asmens kadencijos pabaigos. Jeigu tai yra pirmoji 5 metų kadencija, savivaldybės meras gali priimti sprendimą skirti vadovą antrai kadencijai be konkurso. Šis sprendimas taip pat turėjo būti priimtas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki kadencijos pabaigos, tai yra iki balandžio 29 d.

Šilalės ligoninės direktorius O. Šarmavičius tikina neprašęs mero pratęsti kadencijos ir esą to daryti neketina. Tuo labiau, jog meras viename iš tarybos posėdžių yra prasitaręs, kad kadencijos dabartiniam direktorius nepratęs.

„Galiu užtikrinti – jei bus skelbiamas konkursas, aš jame tikrai nedalyvausiu“, – tvirtina spalį 71-ąjį gimtadienį minėsiantis O. Šarmavičius. 

Paklaustas apie konkursą pavaduotojo medicinai pareigybei užimti, O. Šarmavičius paaiškino, kad jis skelbiamas jau ne pirmą kartą, nes neva neatsiranda norinčiųjų jame dalyvauti. Problema, pasak ligoninės vadovo, nebūtų tokia didelė, jei šiai pareigybei nereikėtų gydytojo išsilavinimo. Direktorius tikina pats asmeniškai apklausęs visus ligoninėje dirbančius gydytojus, tačiau nė vienas nesutikęs dirbti administracinio darbo. 

„Konkursas skelbiamas jau trečią kartą, nes įstaigai labai sunkiai sekasi rasti gydytoją, kuris norėtų dirbti biurokratinį darbą. Į šias pareigas laikinai buvo priimta medicinos psichologė, tačiau laikinai galima dirbti ne ilgiau nei vienerius metus – pasibaigus šiam terminui, įstaiga privalo skelbti konkursą”, – tvirtina O. Šarmavičius. 

Pasak jo, galima būtų keisti pareigybės reikalavimus, bet to daryti jis nesiryžta, nes bent vienas iš sveikatos priežiūros įstaigos vadovų turi išmanyti gydymo reikalus. 

Šilalės rajono meras Tadas Bartkus teigia, jog, svarstant įstaigos veiklos ataskaitą, informavo tarybą, kad O. Šarmavičiaus kadencijos pratęsti nežada. Tačiau jis sako manantis, jog O. Šarmavičius nėra blogas vadovas. 

„Yra ir pliusų, ir minusų. Kaip ir visur, tam tikrose srityse galėtų būti geriau, tačiau bendra situacija nėra bloga. Žvelgiant į Lietuvos kontekstą, džiugina, kad mūsų įstaiga dirba nenuostolingai ar net su nedideliu pelnu, tuo tarpu didžioji dalis kitų šalies gydymo įstaigų patiria didelių nuostolių. Visgi dar yra netenkinančių dalykų, pavyzdžiui, slaugytojų atlyginimai ir kiti klausimai, apie kuriuos jau esame diskutavę“, – „Šilalės artojui“ tvirtina meras. 

Bet T. Bartkus įsitikinęs, kad iki šiol nepaskelbęs Sveikatos centro direktoriaus konkurso, įstatymo nepažeidė, nes iki O. Šarmavičiaus kadencijos pabaigos dar liko trys mėnesiai. 

Stebina didžiuliai atlyginimai

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodoma, kad gydymo įstaigos vadovo pastovioji alga priklauso nuo įstaigos dydžio: gydytojų ir slaugytojų vieno etato darbo užmokesčio svertinio vidurkio, užimtų etatų skaičiaus bei iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gaunamų pajamų sumos. Papildomai vadovams skiriama kintamoji atlygio dalis (iki 20 proc. pastoviosios dalies), kuri priklauso nuo veiklos rezultatų.

Kiek uždirba O. Šarmavičius, niekas nesako, jo atlyginimo dydis nėra nurodomas ir įstaigos veiklos ataskaitoje, neskelbiamas jis ir kituose viešai prieinamuose šaltiniuose. Nors kitų rajonų ligoninių direktoriai nėra tokie paslaptingi. Tiesa, O. Šarmavičius neneigia tik tiek, jog „uždirba daug“. 

Daugelyje savivaldybių ligoninių direktoriaus atlyginimas svyruoja tarp 8200 Eur ir 10 tūkst. 300 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau geriau finansuojamose ir didesnėse ligoninėse, pridėjus priedus už veiklos rezultatus, vadovų algos išauga ir net viršija 10–11 tūkst. Eur. Pavyzdžiui, Raseinių ligoninės direktoriaus atlyginimo vidurkis pernai buvo 9,3 tūkst. Eur, iš viso per metus jam išmokėta 112,2 tūkst. Eur. Viešai prieinamais duomenimis, Jurbarko ligoninės vyriausiosios gydytojos vidutinis darbo užmokestis šiemet padidėjo iki 8,4 tūkst. Eur, panašiai tiek pat uždirba ir Šilutės ligoninės vadovas. 

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.