Tauragės regionui lyderystę užtikrino savivaldybių bendradarbiavimas
Tauragės regiono forumas „Regionas, kuriame liksime: Dirbti. Mokytis. Džiaugtis gyvenimu“ Jurbarke subūrė visų keturių regiono savivaldybių vadovus, ministerijų, verslo atstovus ir bendruomenių lyderius aptarti, kaip regionas augs ateinančiu 2028–2034 m. finansavimo laikotarpiu.

Patirtį perkelia į kitus regionus
Renginį atidaręs forumo šeimininkas, Tauragės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas ir Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius akcentavo esminį regiono stiprybės šaltinį – keturių savivaldybių vienybę ir bendrystę. Jis pabrėžė, kad visuomenėje dažnai Tauragės savivaldybė klaidingai tapatinama su visu regionu, nors iš tiesų tai yra lygiavertė Jurbarko, Pagėgių, Šilalės ir Tauragės sąjunga, kurioje kiekvienas žmogus yra vienodai svarbus.
„Konkurencijos laikai pasibaigė, nes pavieniui esame per maži. Kiekvieno sėkmė yra mūsų bendra sėkmė. Ateityje kito varianto nebus – tik bendri projektai, nes jie duoda lėšų sinergiją ir leidžia rezultatu pasinaudoti visiems regiono gyventojams“, – pradėdamas forumą ir diskusijas akcentavo S. Mockevičius.
Renginyje dalyvavusi finansų viceministrė Rūta Carik negailėjo pagyrų Tauragės regionui ir išsamiai pristatė jo pasiekimus 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų periode.
Viceministrės teigimu, Tauragės regionas šiuo metu yra absoliutus lyderis visoje Lietuvoje pagal vienam gyventojui tenkančių ES investicijų kiekį – ši suma čia siekia 1288 eurus, kai kituose šalies regionuose ji prasideda nuo 370 Eur.
Be to, R. Carik išskyrė nepriekaištingą regiono savivaldybių darbo kultūrą ir skaidrumą. Per dvylika metų Centrinėje projektų valdymo agentūroje šiame regione nė vienoje savivaldybėje nebuvo užfiksuotas nė vienas pažeidimas.
„Tai rodo, kad investicijos čia yra itin intensyvios, kad daug vietos problemų sprendžiate,
daug statote ir tvarkotės. Būtent iš Tauragės regiono mes imame savivaldybių
bendradarbiavimo bei projektų regioniškumo patirtį ir stengiamės ją perkelti kitiems
šalies regionams“, – forumo dalyviams sakė finansų viceministrė.
Kasdienybę keis naujos galimybės

R. Carik išsamiai apžvelgė, kaip šios investicijos jau dabar tiesiogiai keičia regionų gyventojų kasdienybę ir kokių naujų galimybių netrukus atsivers savivaldybėms bei vietos verslui.
Viceministrė pabrėžė, kad šiuo metu itin daug dėmesio skiriama socialinei infrastruktūrai, kur sėkmingai trumpinamos socialinio būsto eilės ir kuriamas fondas, prieinamas gausioms šeimoms bei asmenims su negalia. Kartu įgyvendinama institucinės globos pertvarka – steigiami grupinio gyvenimo ir apsaugoti būstai – ne tik suteikia reikalingą pagalbą paslaugų gavėjams, bet ir keičia pačios visuomenės požiūrį, padėdama atsikratyti išankstinių nuostatų.
Ne mažiau svarbios investicijos nukreiptos į švietimą, eismo saugumą bei geresnį prisijungimą prie nuotekų surinkimo sistemų. Planuojama, jog regionuose nauju transportu bus pavežama daugiau nei pusantro tūkstančio mokinių, o pačios mokyklos pritaikomos pagal universalaus dizaino principus, kurie vienodai patogūs tiek negalią turintiems vaikams, tiek senjorams ar mamoms su vežimėliais.
Be to, viceministrė pasidalijo džiugia žinia savivaldybėms, ilgai laukusioms geltonųjų autobusiukų programos sugrįžimo – jau 2027 m. pirmąjį pusmetį iš Socialinio klimato fondo bus paskelbtas kvietimas įsigyti naujus elektrinius mokyklinius autobusiukus.
R. Carik atkreipė dėmesį, kad šalia savivaldybių projektų plačios galimybės atsiveria ir vietos verslininkams: iki pat 2026 m. pabaigos visoje šalyje verslui numatyta paskelbti subsidijų, lengvatinių paskolų bei garantijų per ILTE už daugiau nei 2 mlrd. Eur, o Finansų ministerijos durys visada lieka atviros kiekvienam verslininkui ar savivaldybei, norinčiai pasikonsultuoti dėl šių priemonių.
Ateities planas: daugiau laisvės, mažiau biurokratijos

Kalbėdama apie 2028–2034 m. finansavimo laikotarpį, viceministrė pabrėžė Finansų ministerijos pastangas suteikti regionams daugiau savarankiškumo ir sprendimų laisvės. Ateinančiam periodui Lietuvai numatoma skirti 14,2 mlrd. Eur vien ES lėšų, o su nacionaliniu įnašu investicijų suma viršys 17 mlrd. Eur.
Ministerija siekia iš esmės sutrumpinti projektų derinimo kelią: visų regionų finansavimo lėšų koordinavimas bus sukoncentruotas Vidaus reikalų ministerijoje, o regionų plėtros taryboms bus perduota kur kas daugiau teisių pačioms pasirinkti prioritetus ir rodiklius. Kartu pereinama prie visiškai rezultatais grįsto modelio, todėl kiekviena investicija turės būti griežtai pagrįsta realiais statistiniais duomenimis.
Forumo metu finansų viceministrė R. Carik taip pat sureagavo į Jurbarko rajono mero S. Mockevičiaus iškeltą regionų atsparumo problemą. Atstovaudamas Lietuvai ir šalies savivaldybėms ES investicinių fondų stebėsenos komitete, S. Mockevičius atkreipė dėmesį, kad ten jau kalbama apie maždaug 20 proc. lėšų skyrimą regionų atsparumui didinti. Jurbarko meras pabrėžė, jog būtina pasimokyti atkaklumo iš Lenkijos, siekiant savo tikslų Briuselyje, ir kartu su jais užsitikrinti, jog šis finansavimas atsirastų ne „vietoj“ kitų sričių, o kaip papildomas priedas „prie“ jau numatytų investicijų.
Viceministrė patvirtino, jog Lietuva šiuo metu aktyviai derasi Briuselyje dėl papildomo finansavimo (vadinamojo top-up) visai šaliai kaip pasienio regionui, nes mūsų šalis tvirtai laikosi pozicijos, jog turime gauti papildomą paramą dėl kaimynystės su agresoriumi keliamų iššūkių – patiriamų hibridinių atakų, prarandamų investuotojų bei milžiniškų išlaidų gynybai (5 proc. BVP). Kad Europos Komisija tai išgirstų, prieš porą savaičių Lietuvoje viešėjęs ES komisaras Raffaele Fitto buvo specialiai nuvežtas tiesiai prie Baltarusijos sienos Lavoriškėse – ten jis savo akimis pamatė pasienio realybę, kur vietiniai gyventojai neteko susisiekimo traukiniais, dėl baltarusiškų bokštų trukdžių negauna lietuviško telefono ryšio bei radijo ir gyvena svetimos propagandos burbule.
Infrastruktūra – galimybė atlyginimams augti
Finansų viceministrė R. Carik teigė, kad didžiausią regiono ateities potencialą mato dvejose pagrindinėse kryptyse – paruoštoje pramoninėje zonoje ir upių keliuose. Viceministrės teigimu, jau dabar paruoštą pramoninę zoną ateityje būtina maksimaliai įveiklinti, nes būtent tai tiesiogiai sukurtų naujų darbo vietų ir pritrauktų investuotojų. Kitas jos itin palankiai vertinamas projektas – vandens keliai. R. Carik įsitikinusi, jog protingai išnaudojus laivybos Nemunu infrastruktūrą, tai taptų itin perspektyvia ir atsiperkančia investicija visam kraštui.
Nors parama vienam Tauragės regiono gyventojui yra didžiausia šalyje – 1288 Eur, prognozuojama akumuliuota grąža iki 2040 m. siekia 5,14 Eur už kiekvieną investuotą eurą ir statistinėse lentelėse yra viena mažiausių. Šį rodiklį lemia Tauragės regiono demografinė padėtis bei mažesnis nei kituose regionuose vidutinis darbo užmokestis. Tačiau tam ir investuojama, kad savivaldybės turėtų galimybių sukurti verslui patrauklią investicinę aplinką.
„Verslas negali kurtis ten, kur nėra infrastruktūros ir darbuotojų, o darbuotojai nesikrausto ten,
kur nėra darbo vietų. Todėl investuodami į puikiai paruoštas pramonines zonas, profesinį rengimą,
prieinamą būstą ir patogią aplinką šeimoms, mes sukuriame pagrindą, kuris pritraukia
investuotojus, o kartu augina ir gyventojų atlyginimus“, – interviu „Šilalės artojui“ pabrėžė finansų viceministrė R. Carik.
Regiono ateitį kuria bendri projektai

Forumo merų diskusijoje dalyvavęs Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus teigė, jog kartu su investicijomis keičiasi ir savivaldybių požiūris. Jei praėjusią kadenciją rajonų tarybos reikalavo, kad kiekvienas projektas ar bendros Tauragės regiono įstaigos „Žaliasis regionas“ etatas būtinai būtų „jų kieme“, šiandien prioritetas teikiamas profesionalumui, rezultatams ir ekonominei naudai.
Kaip geriausią šios brandos pavyzdį T. Bartkus išskyrė bendrą keturių savivaldybių nuotekų dumblo tvarkymo projektą, įgyvendinamą Tauragėje. Šilalėje šis dumblas buvo kaupiamas ir netvarkomas 30 metų, o bendras regioninis sprendimas leis problemą išspręsti gyventojams pigiausiu būdu.
Kalbėdamas apie konkrečius Šilalės rajono planus, meras išskyrė socialinio daugiabučio statybą bei buvusios Bijotų mokyklos pritaikymą senelių globos namams.
Šilalės rajono meras T. Bartkus pabrėžė būtinybę skirti ypatingą dėmesį mokyklų tinklui ir profesiniam rengimui, kad ateinančiam verslui netrūktų kvalifikuotų specialistų. Mokytojo profesija privalo tapti prestižine, nes būtent nuo gero mokytojo prasideda visų kitų – nuo gerų vadovų iki merų – ugdymas. Kalbėdamas apie susisiekimą, T. Bartkus priminė bendrą „Tauragė+“ funkcinės zonos ambiciją sujungti savivaldybes dviračių takais. Nors šiuo metu darbus stabdo pertekliniai reikalavimai – pavyzdžiui, privalomas 2,5 metro tako plotis, kokio nėra net dviračių šalimi vadinamuose Nyderlanduose – ir išaugusios statybų kainos, Šilalės meras išreiškė tvirtą tikėjimą, jog per artimiausius penkerius metus Šilalė ir Tauragė susijungs dviračių taku per Pagramantį.
Forumas Jurbarke parodė, kad valstybei pasitikint regionais ir mažinant suvaržymus, savivaldybės nebijo ambicingų bendrų sprendimų, o europinės paramos lėšos tampa realia investicija į kiekvieno krašto gyventojo ateitį.
Daiva BARTKIENĖ
Forumo organizatorių nuotr.
