Putinas siautėja. O mes ar vienijamės?
Penktaisiais Rusijos karo prieš Ukrainą metais Vakarų žvalgybos ekspertai ir įvairūs šaltiniai vis dažniau kalba apie augančią Maskvos grėsmę Baltijos jūros regionui. Amerikos pasiuntiniai su slaptomis misijomis lankydamiesi pas Putiną jį tik padrąsina tolesnei agresijai. Istorikai tvirtina, jog kartojasi Antrojo pasaulinio karo aplinkybės.
O štai ką kalba pats Putinas: „Bet juk nėra jokios grėsmės ir niekada nebuvo. Mes negrasiname, net nesiruošiame grasinti Europos šalims, kodėl tai turime daryti? Niekas net nesvarsto, kad mes turime kažkokį pagrindą konfliktui su Europa. Visi klausimai išspręsti pagal Antrojo pasaulinio karo rezultatus.“
Pasak jo, būtent Europa nori pakeisti tvarką, susiklosčiusią po SSRS žlugimo, todėl perspėja, jog „galimas kitų šalių karinių pajėgų įvedimas į Ukrainą reikš karą su Rusija“.
Šių metų pradžioje buvo svarstoma įvesti Europos kontingentą į Ukrainą. Tuomet Ukraina, Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė ketinimų deklaraciją, tačiau joje buvo kalbama apie taikdarių dislokavimą, atkūrus taiką tarp Maskvos bei Kyjivo. Vėliau, kai taikos derybos nutrūko, tokios diskusijos išblėso.
Sunku suprasti, ką turėjo galvoje Kremliaus šeimininkas. Bet jo perspėjimas rimtas ir grėsmingas, o garantijų dėl nepuolimo nėra jokių. Atvirkščiai: buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė per TV sakė, kad yra paskaičiavusi, jog Rusija, nuo seniausių laikų net 16 kartų žadėjusi nekelti agresijos, vidutiniškai po keleto mėnesių ją pradėdavo. Paskutinis pavyzdys – plataus masto Ukrainos teritorijos puolimas 2022 m. vasarį. O juk dar išvakarėse Putinas tvirtino, jog prie kaimynės sienų šimtatūkstantinė kariuomenė telkiama pratybų tikslais ir esą nieko neketina pulti...
Todėl Latvija, Estija, Lietuva, Lenkija ir Suomija rimtai susirūpino kolektyvine gynyba. Portalas Meduza.io primena, kad ir prieš kokį 100 metų Baltijos valstybės stengėsi susivienyti prieš bendrą „dvigubą“ priešą, tačiau joms nepavyko: planus išardė klastingos 1939-ųjų SSRS ir Vokietijos sutartys. Vien tik 1919 – 1925 m. šalys surengė 15 konferencijų, o pati svarbiausia vyko 1920 m. vasarą Latvijos Buldurių kurorte. Tačiau sudaryti aljanso penkioms šalims nepavyko: Lietuva susitarimą pasirašyti atsisakė, prieštaravusi, kad prisijungtų Ukraina, o Lenkija ir Suomija vėliau jo neratifikavo. Gi tuometį spalį lenkų generolas Lucjanas Żeligowskis užėmė Vilnių ir visą rytinę Lietuvos dalį. Kitos Baltijos kaimynės visa tai abejingai stebėjo. Štai kuo baigėsi vienybės paieškos.
Visgi 1922 m. kovą Varšuvoje buvo pasirašytas bendras komunikatas, kurį istorikai vertina kaip kur kas vėliau priimto NATO įstatų 5-ojo straipsnio atitikmenį: jei prieš bet kurią iš tų šalių vykdoma agresija, likusios privalo koordinuoti savo veiksmus užkertant tam kelią, nors tiesioginio karinio atkirčio imtis nebuvo numatyta. Vėliau taip pat buvo mėginta imtis vienijimosi veiksmų, tačiau, kaip portale rašo istorikas Aleksėjus Uvarovas, labiau stengėsi Suomija ir Estija, apsaugant Suomių įlanką nuo bolševikų, o Lietuva, dairydamasi tai į bolševikinę Sovietų sąjungą, tai į nacistinę Vokietiją, stengėsi likti nuošalyje. Galų gale tas pastangas užbaigė 1939 ieji...
Naujausiais laikais taip pat buvo mėginimų Baltijos šalis sujungti į vieną kumštį. Popieriuose teliko Baltbato – bendros Baltijos šalių kariuomenės idėja, nes esą NATO įstatai neleidžia kurti vidinių karinių struktūrų. Gražiu prisiminimu tėra ir prieškariu puoselėta Baltijos Antantė. Beliko formalus, nebent šampano kilnojimui skirtas sumanymas – rugsėjo 22-ąją pažymėti Baltų vienybės dieną, prisimenant 1236 m. įvykusį Saulės mūšį.
2012-ųjų vasarą, turėdamas galvoje naujas grėsmes Baltijos šalims, jas skausmingai įvertino tuometis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis, pareiškęs, kad „jei per artimiausius 10 metų nerasime būdų suartėti, šios šalys neegzistuos! Jei norime išgyventi pasaulyje, turime suvienyti savo jėgas“.
Tuo metu Putinas kaip reikiant įsisiautėjo. Jo ideologinis buldogas (taip Kremliaus veikėją vadina politologai), Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas grasina, jog „Lietuva išnyks iš pasaulio žemėlapio“, jeigu jos teritorijoje bus dislokuota bet kokia ginkluotė, įskaitant branduolinę, o NATO neva negins Lietuvos, nepadės ir jo 5-asis straipsnis.
Gali būti, kad tai tėra tušti grasinimai, kaip ir Putino užuomina, jog Rusija privalo išsaugoti visus Antrojo pasaulinio karo „rezultatus“, t.y. didžiąją sovietinę imperiją. Tai jis kartojo 2000-aisiais, perimdamas iš Boriso Jelcino prezidentinį postą, skelbdamas savo programinį pažadą atkurti SSRS galybę. Tai rusiškasis variantas Donaldo Trumpo šūkio „America great again!“ („Amerika vėl bus didi!“).
Tačiau šių grasinimų nevalia ir nepaisyti. Putinas skuba. Netrukus jam sukaks 74-eri. Ateinantį savaitgalį – rinkimai į Dūmą. Kremliaus „vanagai“ nepatenkinti neefektyviu karu prieš Ukrainą. Siekdama pakelti rusų kovinę ir socialinę dvasią, Putino komanda skelbia vis drąsesnius reikalavimus. Vakarai, kuriuose vis aktyviau reiškiasi radikalios jėgos, susigūžę laukia... Kol pasikartos 1939-ieji?
Česlovas IŠKAUSKAS