Iš kartos į kartą: kaip keičiasi požiūris į taupymą?

Šalies gyventojų santaupos reikšmingai didėja – Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. lapkritį lietuviai bankų sąskaitose laikė daugiau nei 27 mlrd. eurų – beveik 3 mlrd. Eur daugiau nei ankstesniais metais. Vis dėlto didžioji šių lėšų dalis nebuvo įdarbintos, tad, laikui bėgant, gali nuvertėti. Kol kas pavyzdį taupymo ir investavimo srityse rodo jaunesnė  karta: 18–29 m. jaunuoliai dažniau nei jų tėvai turi santaupų ir supranta skirtingas investicines priemones.

Jaunoji karta taupo nuosekliau nei jų tėvai. Ankstyvas susipažinimas su finansų valdymo įrankiais, patogiomis programėlėmis, įvairios švietimo iniciatyvos padėjo užtikrinti, kad šiuolaikiniai jaunuoliai taupymą suvoktų kaip vieną pagrindinių uždavinių siekiant finansinės laisvės. 2025 m. atliktas SEB banko tyrimas parodė, jog 18–29 m. gyventojai santaupų turi dažniau nei vyresni šalies gyventojai – tai nurodė apie 77 proc. apklaustųjų. Panašias tendencijas pastebime ir bendraudami – tokio amžiaus žmonės geriau išmano skirtingas investicines priemones, dažniau yra pabandę investuoti skaitmeninių įrankių pagalba ir ketina tai tęsti ateityje.

Galima sakyti, kad jaunuoliai išties yra finansiškai raštingesni nei ankstesnės lietuvių kartos. Prie to reikšmingai prisideda ir šiuolaikiniai tėvai. SEB banko tyrimas atskleidė, kad apie trečdalis (36 proc.) tėvų pirmą kartą mokėjimo kortelę įteikia 7–10 m. amžiaus vaikams, o daugiau negu pusė (54 proc.) su skaitmeniniais finansų valdymo įrankiais supažindina 11–14 m. atžalas. Taigi, šeimos vis anksčiau supažindina vaikus su pinigų reikšme ir leidžia jiems patiems pabandyti valdyti kišenpinigius.

Kita vertus, nors santaupų apimtys Lietuvoje auga, palyginti su Vakarų Europos šalimis, vis dar turime nemažą neišnaudotą potencialą. Vokietijoje, Prancūzijoje ar Švedijoje gyventojai tradiciškai sukaupia didesnius finansinių aktyvų portfelius, o turto perdavimas šeimose yra sistemingai planuojamas visą gyvenimą. Svarbi šių šalių sėkmės dalis – nuoseklus požiūris į jaunimo finansinį auklėjimą: yra įprasta su vaikais daug kalbėti apie pinigus ir šeimos biudžetą, drauge planuoti ilgalaikius tikslus, leisti vaikams patiems spręsti dėl nedidelių pirkinių, suklysti tai darant ir vėliau drauge aptarti išmoktas pamokas.

Dar vienas ženklas, kad lietuviai tampa turtingesni – apie turto perdavimą atžaloms galvoja vis daugiau gyventojų. SEB banko privačios bankininkystės klientų apklausa rodo, jog daugiau negu pusė jų (57 proc.) jau yra mąstę, kaip paveldėtojai galėtų perimti jų turto valdymą. Praeities tyrimų duomenys rodo, kad prieš 10 metų šis klausimas gyventojams rūpėjo mažiau. Planuojant paveldėjimo klausimus svarbu prisiminti, jog svarbu perduoti ne tik patį turtą, bet ir tinkamą požiūrį į pinigus bei įgūdžius juos valdyti. Tačiau tam, jog Lietuvos šeimos išties pasivytų vokiečių ar prancūzų finansinio raštingumo ir finansų valdymo tradicijas, reikėtų daugiau kalbėtis apie pinigus. Šiuolaikiniai jaunuoliai tėvus gali supažindinti su išmaniais finansų valdymo įrankiais, padėti atrasti informacijos apie sritis, o tėvai gali padėti vaikams ugdyti tinkamas finansines vertybes ir kuo anksčiau savarankiškai prisiimti atsakomybę už savo pinigus ir finansinius sprendimus.

Sigita STROCKYTĖ-VARNĖ

SEB banko asmeninių finansų ekspertė