Žibuoklės
Pražydo žibuoklės pašlaitėj,
Sušildytos saulės skaisčios,
Sučiulbo paukšteliai padangėj,
Linkėdami meilės gražios.
Miškai ir upeliai atgijo
Po miego žiemužės ilgos,
Pavasario džiaugsmas sugrįžo
Gimtinėj manos Lietuvos.
Plačiai aš atvėriau krūtinę
Pavasario džiaugsmui vaiskiam
Ir gėriau, vis gėriau be galo
Atgimusią meilę viskam!
Težydi žibuoklės, težydi
Gimtinėj manos Lietuvos,
Gyvenimą gražų telydi
Neskintos žibuoklės miškuos.
Juozas STASINAS
