„Pri klietelis“ glaudėsi išsiilgę teatro ir gyvenimo vaiskumo

Lembo kaime, kalbininko kun. Kazimiero Jauniaus sodyboje, klegėjo klojimo teatrų festivalio „Pri klietelis“ dalyvių balsai. Festivalio programoje tilpo ne tik vaidybiniai pa­sta­tymai, dainos, šokiai, bet ir kūrybiniai užsiėmimai, paroda, užteko erdvės pokalbiui ir ilgesingai akimirkai – pakelti žvilgsnį į dangų, atsisveikinti su paskutiniais vasaros sau­lės spinduliais. 

Šiemet simboliškai Lembe, išskirtinėje vietoje kalbiniu požiūriu (pietų žemaičių, varniškių arba kitaip dūnininkų patarmės paribyje), prie lietuvių tarmes sisteminusio kalbininko K. Jauniaus klėtelės sklido net trijų et­no­gra­finių regionų šnek­tos. Že­maitiškai sa­vo spek­tak­lius rodė pajū­ra­liš­­kių mėgėjų teat­ras „Lik­­tar­na“, vaidinęs „Tris my­li­mas“, Kai­mų bendruome­nės „Sau­lie­tekis“ teat­ras „Pa­ple­pys“, kvietęs žiūrėti liaudies ko­mediją „Dak­ta­ras padės“. Aukš­­taitijos regionui atstovavo Ku­piškio rajono No­riū­nų mėgėjų teat­ras „Dva­rėlis“, parodęs intermedijas „Babulės ir sofa“ bei „Ko­rona“, o prog­ramą vainikavo iš Dzū­kijos atvykęs teatras „La­bas“ su spektakliu „Kas apsakys tas dzūkų links­my­bes“. 

Besikeičiant pasirodymų dekoracijoms, daina­vo moterų an­samb­liai „Ža­­rija“, „Allegro“ ir „Vo­­­lun­gė“, šoko „Ka­da­gys“, pa­sakojimus porino bilioniškiai, o links­momis improviza­ci­jomis ašaras nuo skruostų brauk­ti vertė iš Judrėnų užkly­du­­sios „Basi i Zuosi“. Su­si­rin­ku­sieji galėjo ne tik žiūrėti, bet ir sa­vo rankomis kurti vaikams bei suaugusiems skirtose dirbtuvėse: tapy­ti, komponuoti gėles, dekoruoti polimeriniu moliu, rišti apyrankes.

Klojimo teatras, susiformavęs praeito amžiaus pradžioje, iki šiol traukia mūsų dėmesį per juoką, ironiją ar sarkazmą kaimo buities siužetuose, užburia savo paprastumu ir sukurtu kaimo gyvenimo vaiskumu.

Viktoras URBIS

VšĮ „Kraštomanija“ vadovas 

VILI MEDIA nuotr.