Bijotiškiams įteikta Mažosios kultūros sostinės vėliava
Bijotai – antroji seniūnija Šilalės rajone, kuriai atiteko šis garbingas vardas. Seniūnas Ignas Gužauskis sako, jog Bijotai Mažųjų kultūros sostinių sąraše yra savotiška išimtis, mat dalyvauti programoje nusprendė vietos bendruomenė. Būtent ji dabar kuria planus, kaip išnaudoti ateinančius metus dar didesniam Bijotų vardo garsinimui.
2022-aisiais Lietuvoje turėsime devynias Mažąsias kultūros sostines. Visų jų atstovai spalio 26 d. buvo pakviesti į Tiltagalius (Panevėžio r.), šiųmetę Mažąją kultūros sostinę, kur įteiktos garbingą ir atsakingą misiją ženklinančios vėliavos.
„Jaučiamės pakylėtai, o tuo pačiu pečius užgulė ir didžiulė atsakomybė. Mūsų darbus remia Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės savivaldybė, įsipareigojusi kitų metų biudžete šiam tikslui skirti 20 tūkst. Eur. Beje, esame tam tikra prasme laimės kūdikiai – gausime daugiau lėšų, nes šiemet yra mažiau kultūros sostinių, nei ankstesniais metais. O nuo kitų metų bus renkamos tik penkios (nuo kiekvieno regiono po vieną). Iš viso Mažosiomis kultūros sostinėmis planuojama paskelbti tik 100 gyvenviečių, su mūsų etapo paskelbtosiomis jau yra 70, tad suspėjome“, – sako I. Gužauskis.
Pasak jo, bijotiškiai patys buvo iniciatoriai gauti šį vardą, (kitose savivaldybėse tai daro savivaldybių administracijos arba Kultūros centai).
Bijotų bendruomenės pirmininkė Laura Pundinienė neslepia, kad mintį dalyvauti šioje programoje turėjo jau seniau.
„Viską vainikuoja Baubliai – pirmasis Lietuvos muziejus, kuriam ateinančiais metais sukanka 210 metų. Pirmiausia norėjome išleisti ir visuomenei pristatyti antrąją knygą apie Bijotus. Jeigu pavyks įgyvendinti, kas suplanuota, ją pristatysime birželio mėnesį. Ta proga Baubliuose organizuosime ir mokslinę konferenciją „Bijotai: žmonės, darbai“. Norime ne tik skleisti žinią aplinkiniams, bet ir suaktyvinti vietos bendruomenės veiklą. Juk Bijotai – nuostabus miestelis, įsikūręs itin patrauklioje vietoje. Deja, gyvenimas pas mus beveik miręs – nebeliko mokyklos, vaikų dienos centro, imta kalbėti ir apie seniūnijos panaikinimą“, – apsisprendimą teikti paraišką grindžia L. Pundinienė.
Jos pavaduotoja Ligita Mockienė džiaugiasi, jog, nepaisant kai kurių nesklandumų, bendruomenė pildosi naujais nariais – seniūnijoje kuriasi naujakuriai, nekilnojamojo turto įsigyja jaunos šeimos su mokyklinio amžiaus vaikais ir pan.
„Šiemet nupirktos bene penkios sodybos. Tad yra viltis, kad Bijotai atkovos savo vietą, ir mes pelnytai stojame ginti savo miestelio vardo. Turime daug įvairių planų ateinantiems metams, organizuosime veiklas vaikams, jaunimui, kuriame keturis pažintinius takus, planuojame kaimo kapelų festivalį, kviesime į žygį baikerius, jau yra pakviesti dailininkai, kurie ant akmens įamžins nykstančius ar jau išnykusius seniūnijos kaimus, vietos menininkai sutiko surengti parodas, edukacijas makrame, keramikos ir fotografijos tema“, – vardija jau suplanuotas veiklas bendruomenės pirmininkės pavaduotoja.
Ji tikina, jog įvairiausių renginių bus dar daugiau, ir pripažsta, kad už paraiškos pateikimą bijotiškiai turi būti dėkingi jos autorei, bendruomenės narei Agnei Vitartaitei.
Visi prie šio projekto prisidedantieji tikisi ne tik dvasinio, bet ir ekonominio poveikio – galbūt Bijotai, Baublių muziejus taps dar labiau lankomi. Be to, prie šio krašto garsinimo intensyviai prisideda ir iš Bijotų kilęs kraštietis Valdas Latoža, jau kelintą kartą surengęs vis labiau garsėjantį Bijotų dvaro festivalį.
„Esame labiausiai nuo rajono centro nutolusi seniūnija, todėl gyventojai neturi galimybės lankytis įvairiuose renginiuos. Norime tai pakeisti, siekiame, kad kultūra, renginiais galėtų mėgautis tiek vyresnio amžiaus gyventojai, tiek jaunimas“, – sako Bijotų bendruomenės entuziastai.
Jie viliasi, kad pavyks užmegzti glaudesnius ryšius su kaimynine Mažąja kultūros sostine 2022 – Nemakščiais (Raseinių r.). Juk bendras darbas ir glaudūs bendradarbiavimo saitai gali padėti surengti daugiau bendrų įsimintinų renginių.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Bijotų seniūnijos archyvo nuotr.
