Praėjusi savaitė paženklinta svarbiais meno įvykiais

Pastarosiomis dienomis, atrodo, pagaliau bu­vo sudėlioti taškai ant keliolikos ilgai spręstų ir neišspręstų „i“. Pradėti reikėtų nuo svarbiausios, o galbūt „garsiausios“ naujienos – lapkričio 19-ąją Vilniuje nebeliko daugybę dis­ku­sijų, vertinimų, tyrimų ir visuomenės ko­men­tarų su­laukusio paminklo rašytojui Petrui Cvir­kai. Sos­tinės centre 62 metus stovėjęs paminklas nukeltas dėl rašytojo kolaboravimo su so­vietų valdžia. 

Dar vienas į kultūros istorijos kalendorių įeisiantis įvykis – už 150 tūkst. eurų privačiam kolekcininkui parduotas fluoroforto technika 1906 m. sukurtas 

M. K. Čiurlionio kūrinys „Apsnigtas kaimas“. Kūrinys pasirašytas paties menininko ranka. Šis įvykis Lietuvai svarbus dėl dviejų priežasčių – pirma, po mirties beveik visi M. K. Čiurlionio darbai buvo perimti muziejų, todėl vieno iškiliausių Lietuvos menininko darbų meno rinkoje beveik nėra – „Apsnigtas kaimas“ taip įgyja dar didesnę piniginę bei istorinę vertę. Antra, kaip teigia vienos iš meno kūrinių pardavimus koordinuojančios galerijos vadovas, šiuo sandėriu pakelta Lietuvos meno kūrinių pardavimo kartelė, nes kaimyninėse šalyse ir Vakaruose panašūs kūriniai nuolat pardavinėjami už milijonus eurų. Beje, čia pat galima paminėti, kad jubiliejinis LXX Vilniaus aukcionas vyks gruodžio 10 d., o jame bus parduodami ne tik ilgamečių kūrėjų, bet ir jaunų talentų iš Lietuvos bei užsienio darbai, keramika, skulptūra, tapyba, grafika – daugybė meno kūrinių nuo klasikos iki šiuolaikinio meno, kuriuos bus galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.

Svarbi savaitė Neringai – visus metus Kultūros sostinės titulu besididžiavęs miestas estafetę – gintarinį medelį – perdavė Alytui. Šeštadienį vykęs baigiamasis koncertas buvo skirtas maestro Vytauto Kernagio 70-ajam jubiliejui, kurio, deja, jis nesulaukė... Pasak organizatorių, koncerto naratyvas pasakojo visą V. Ker­nagio kūrybinio gyvenimo kelią, jame atskleisti dainuojamosios poezijos, kabareto „Tarp girnų“, „Dainos teatro“, Tautos šauklio bei kiti maestro gyvenimo etapai. V. Kernagio gyvenimo istorija buvo pasakojama jo paties dainų tekstais, kuriuos perteikė tokie gerai žinomi atlikėjai kaip Andrius Mamontovas, Raminta Naujanytė-Bjelle, Tadas Motiečius ir kiti. 

2022-ųjų Kultūros sostine tapsiantis Alytus renginius, edukacijas bei susitikimus pradeda rengti nuo ateinančių metų sausio mėnesio.

Įdomiems renginiams praėjusią savaitę startą davė ir didieji Lietuvos miestai. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, nuo savaitgalio veikia unikali tarptautinė paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“. Pasak organizatorių, dėmesio J. Meko kūrybai dar skiriame per mažai, tad ši paroda – puiki proga kiekvienam pasitempti ir su JAV avangardo krikštatėviu vadinamo menininko kūryba susipažinti iš arčiau. Parodoje pristatomi J. Meko filmai, jo intelektinis ir organizacinis darbas, menininko bendraminčių darbai. Šia paroda duotas startas  J. Meko 100-mečiui skirtiems renginiams.

Prasidėjo 13-oji Kauno bianalė. Viename lankomiausių šiuolaikinio meno festivalių Baltijos šalyse šiemet – menininkų darbuose atsispindinčios temos apie žmonijos išlikimą, ats­parumą, viltį. Pagrindinės paro­dos erd­vės – Krepšinio namai, Tado Iva­naus­ko zo­ologijos sodas, Velnių muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto meno galerija „101“ ir kt. Jose – daugiau kaip 20 Lietuvos ir užsienio menininkų darbų, taip pat skiriama dėmesio J. Mekui – ant Krepšinio namų langų išdėliotos net 768 nuotraukos iš jo filmų. Kauno bianalė tęsis iki vasario, tad lankytojai kviečiami apžiūrėti vis naujas parodas bei instaliacijas. O sausio mėnesį laukia ir speciali filmų programa.

Klaipėda puoselėja Mažosios Lietuvos tradicijas. Lap­kričio 24 d. atsidarysianti paroda „Mažosios Lie­tu­vos pirštinės. Gyvoji tradicija“ kvies apžiūrėti mezginius, atspindinčius būtent šio regiono piršti­nių mezgimo manierą. Parodos atidaryme paskaitą apie Ma­žosios Lie­tuvos pirštinių mezgimo ištakas bei raidą skaitys muziejininkė Dalia Ber­no­taitė-Be­liaus­kie­nė. Pirštinėms dėmesys skiriamas ne be reikalo – Ma­žosios Lie­tuvos regiono papročiuose jos svarbios ne tik kaip aprangos detalė, bet ir kaip dovanojimo, atsidėkojimo, dėmesio parodymo išraiška.

Su kvietimu atvykti į parodą, Klai­pė­dos etnokultūros centras kviečia ir į praktinius užsiėmimus – mezgimo meistriškumo paslaptimis bus dalijamasi kiek­vieną gruodžio trečiadienį. Daugiau informacijos – etnocentras.lt.

Kotryna PETRAITYTĖ