Kariu savanoriu gali būti tik šiai profesijai pasišventę žmonės
Lietuvos kariuomenės struktūra apima ne tik siaurą sausumos, oro ir jūros pajėgų sąvoką. Didžiausią kariuomenės dalį sudarančiose sausumos pajėgose tarnauja ir Krašto apsaugos savanoriškoms pajėgoms (KASP) priklausantys vyrai bei moterys. Tokių Šilalės rajone yra apie šimtą, o juos vienija Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308-oji kuopa.
Profesinės šventės proga kalbamės su kuopininku, kuopos štabo seržantu Egidijumi Danisevičiumi. Jis neslepia – nors kuopa įsikūrusi pačiame Šilalės centre, apie jos veiklą vis dar žinoma mažai. Ir, ko gero, keisčiausia yra tai, jog kuopos pagrindą sudaro ne miesto, o rajono gyventojai.
„Iš šimto karių turime vos penkiolika, kurie yra miesto gyventojai. Nežinia, kodėl, bet mūsų rajono gyvenvietėse, kaimuose gyvenančių žmonių pilietiškumas, siekis tarnauti Tėvynei yra gerokai didesnis ir aiškesnis. Galime džiaugtis ir tuo, jog į pratybas grįžta net tie kariai, kurie gyvena užsienyje, jau nekalbant apie tuos, kurie tarnybą derina su studijomis – studentų pas mus yra nemažai, savaitgaliais į mokymus jie parskuba iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ar Klaipėdos. Tarp karių yra aštuonios moterys, dvi iš jų – medikės. Mėginant apibendrinti, kas renkasi šią sritį, būtų galima daryti išvadą, jog dažniausiai kariais savanoriais tampa policininkai ir ūkininkai“, – apie kuopos sudėtį pasakoja štabo seržantas E. Danisevičius.
Jis primena, kad savanoriškosios pajėgos yra įsikūrusios kiekviename rajone, tad jose tarnauja tik vietos gyventojai. Kodėl? Karys paaiškina, kad šių pajėgų sandaros principas paremtas panašia taktika, kaip veikė partizanų būriai – tik vietos gyventojas geriausiai orientuojasi teritorijoje, žino vietovę. Būtent todėl KASP karinės pratybos dažnai vyksta Šilalėje ir jo prieigose. Žinoma, vien tik tokiomis pratybomis karių veikla neapsiriboja.
„Tarnyba KASP gretose yra alternatyva privalomajai nuolatinei tarnybai (kuri trunka 9 mėnesius kariniuose vienetuose). Būtent dėl to mūsų gretose yra daug studentų. Tuo labiau, jog pagrindinė kuopos veikla persikelia į savaitgalius, nereikia mesti studijų. Tiesa, tarnyba išsitęsia trejus metus, kariams privaloma baigti bazinį kario savanorio įgūdžių kursą, kuris trunka 3 savaites. Kariai savanoriai tarnybos metu laiko karinius fizinio parengtumo, granatos metimo, ginklų valdymo bei žygio testus. Mūsų kariai dažnai yra tie patys buvę studentai, tik jau užaugę, sukūrę šeimas. Kai jų klausi, koks grįžimo į tarnybą motyvas, dažniausias atsakymas – trūksta bendravimo, veiklos“, – atskleidžia pašnekovas.
Visos pratybos, pasak puskarininkio, yra labai įtemptos. Tarkime, išvyksta kariai ankstų rytą į šaudyklą Tauragės arba Klaipėdos rajone, šaudymas dubliuojamas su kitomis kovinėmis veiklomis, kad vienu metu visi kariai būtų užimti. Po 12-14 val. tokio krūvio vadas dažniausiai paskelbia kovinį įsakymą vykti į nakties žygį su taktinėmis užduotimis. Kai užduotis įvykdoma, vadas sprendžia, ar duoti kariams laiko porą valandų pailsėti iškart, ar grįžus leisti miegoti netoli šaudyklos, nes išaušus sekmadieniui, šaudymo pratybos tęsiasi. Beje, ilsėtis reiškia miegoti lauke, o pratybos vyksta bet kokiu oru, visais metų laikais. Ir nesvarbu, koks krūvis bebūtų, joms pasibaigus kariai grįžta į Šilalę, o iš čia dažnas skuba į studijas kitame mieste. Reikia sutikti, jog tokia įtampa pakeliama ne visiems, todėl neretai būtent ji ir nulemia tai, jog karys savanoris atsisako savo veiklos.
Pasak E. Danisevičiaus, savanoriškosios tarnybos dažnai neištveria ir atlikusieji privalomąją nuolatinę tarnybą batalionuose. Užtat ypač didžiuojamasi tais, kurie ryžtasi jai, norėdami prasmingai praleisti laiką, „perkrauti“ mintis, atrasti savo fizinių ir psichologinių galimybių ribą. Užuot leidus savaitgalį ant sofos ar nieko neveikiant, tokie jaunuoliai renkasi išbandymus.
Štabo seržantas primena, kad visas socialines garantijas KASP kariai turi tik tarnybos dienomis, kitu laiku jie tiesiog yra Lietuvos kariuomenės kariai ir jeigu padaro, tarkime, administracinį nusižengimą, vadovybė nedelsiant apie tai informuojama.
„Turiu vilties, jog kada nors mūsų šalyje situacija keisis – visi valstybės tarnautojai privalės būti ir KASP nariai. Mano galva, tik taip ir turėtų būti. Štai dėl to kita mūsų veiklos sritis yra edukacija mokyklose. Dažnai rengiame susitikimus
su mokiniais, supažindiname juos su kario profesija, jos kasdienybe. Tai daryti yra būtina, mat pastebime, jog dažnas lietuvis nelabai įsivaizduoja, kas tai yra, klaidingą įspūdį paaugliai ar net suaugusieji susidaro žiūrėdami kino filmus. Todėl visus susidomėjusius tarnyba mūsų gretose pirmiausia kviečiamės pokalbiui. Kita vertus, yra ir tikrai strategiškai svarbių klausimų, kuriuos būtina aptarti. Juk toli gražu ne kiekvienas žino apie kibernetines atakas ar taikos meto užduotis. Ir mes šiuo metu nekariaujame, bet misiją vis tiek atliekame: padedame visuomenei tvarkytis su pandemija (mūsų kuopai yra tekę budėti pasienyje, patikros postuose), dalyvaujame dingusių asmenų paieškose, prisijungiame gesinant didelius gaisrus ir pan.“, – apie būtinybę plėsti visuomenės supratimą apie kariuomenę kalba E. Danisevičius.
Paklaustas, į ką pirmiausia reikėtų kreiptis tiems, kurie norėtų išbandyti jėgas KASP veikloje, puskarininkis atsako, kad prieš ateinant į pokalbį, kiekvienas turėtų įvertinti, ar tikrai nori būti kariu, ar yra pasiryžęs tarnauti Tėvynei ir būti tam pasirengęs bet kada, 24 valandas per parą. Jeigu atsakymas teigiamas, dar reikia žinoti, jog KASP tarnyboje laukiami tik fiziškai sveiki, geros reputacijos (neteisti) asmenys. Jeigu ir pokalbio metu noras nedingsta, pretendentas yra siunčiamas medicininei apžiūrai ir, gavus tinkamą tarnybai įvertinimą, būsimasis karys išvyksta į bazinius kursus Rukloje. Šilalės 308-ojoje kuopoje visada laukiama ateinant ne po vieną, o po 2–3 ar daugiau draugų, bendraminčių.
„Kai ateina vienas žmogus, kyla klausimas, kur jo draugai. Reikia atsiminti, jog tarnybos metu teks susidurti su daugybe iššūkių, kuriuos įveikti ir įgyvendinti bus lengviau, jeigu greta bus tokie pat bendraminčiai. Todėl turime gražių pavyzdžių, kai tam pasiryžta abu sutuoktiniai. Nors būna, jog ateina draugai, kurie vėliau tampa šeima – dar nebuvo atvejo, kad merginos nesusirastų poros tarp tarnybos kolegų“, – juokiasi karys.
Pasak jo, smagu, kad per metus galima padaryti ir karjerą – paprastai „užauga“ po vieną kitą būrio ar net kuopos vadą, kurie papildo profesionalių karių gretas.
„Todėl esu tikras, jog mūsų kuopoje tarnauja tik tie, kuriems tarnyba yra šiek tiek daugiau nei paprastas darbas, o pinigai nėra pagrindinė paskata. Ir, kaip mėgstu sakyti, norint būti KASP kariu, reikia būti šiek tiek kitokiu žmogumi nei visi“, – tarnybą savanoriškose pajėgose apibūdina Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308-osios kuopos štabo seržantas E. Danisevičius.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Kuopos archyvo nuotr.
