Norime didesnio valdžios dėmesio
„Šilalės artojo“ redakcija sulaukia nemažai skambučių ar laiškų, kuriuose skaitytojai kelia aktualias problemas. Šįkart pateikiame sodų bendrijos „Dobilas“gyventojos mintis apie negeroves, kurias patiria nuolatiniai (ir ne tik) sodų gyventojai. Apie šias problemas „Šilalės artojas“ rašė jau ne kartą. Deja, padėtis nesikeičia...
Gerbiama redakcija, nenoriu, kad skelbtumėte mano pavardę. Nesu supykusi ant viso pasaulio, tiesiog yra niekaip neišsprendžiamų klausimų, kuriais noriu pasidalinti.
Būtų gerai, jei padėtumėte išsiaiškinti, kas ir iš kokių lėšų turi tvarkyti suvargusią Ramunės gatvę sodininkų bendrijoje „Dobilas“. Dalis šios gatvės yra likusi neasfaltuota, ji yra duobėta, negreideriuojama. Apmaudu: sodininkų mokestį visi moka vienodą, tačiau infrastruktūra labai skiriasi.
Prasidėjo mokslo metai. Vaikai yra vežami, tačiau laukti autobuso prie vartų jiems nėra labai saugu, nes automobilių eismas yra gana nemažas - žmonės važinėja į darbą. Netrūksta ir vaikštančiųjų pėsčiomis, o ir vaikai grįžta iš mokyklos, tad norėtume konkrečiai sužinoti, kada bus pradėtas tvarkyti kelias į sodus. Juk rajono valdžia pažadėjo, kad bus nutiestas naujas asfaltuotas dviračių takas.
Dar viena metų metais neišsprendžiama problema - kas turi rūpintis ir kokiomis priemonėmis galima išreikalauti iš sodininkų nusišienauti savo sklypus, kurie apaugę ne tik žole, bet ir krūmais, medžiais. Tokie šabakštynai platina piktžolių sėklas, šiukšlina gretimus sklypus, juose veisiasi erkės, sraigės ir kitokie nepageidaujami gyviai. Vietomis žolė - sulig žmogaus ūgiu.
Žemės sklypo, statinių dokumentuose nurodyta, jog vietovė (Struikų k.) priklauso Šilalės kaimiškajai seniūnijai. Tad ar seniūnui (o dar geriau būtų, jeigu tuo pasidomėtų kas nors iš rajono vadovų) neturėtų rūpėti, jog sklypų savininkai prižiūrėtų savo nekilnojamąjį turtą? Juk kaimuose ir miesteliuose jie paragina tokius apsileidėlius susitvarkyti. Negi sodininkų bendrijoje viskas leidžiama ir už tai net nebaudžia? Galima nešienauti sklypų, nekarpyti krūmų, eglių ar gyvatvorių, kurių šakos virsta ant siaurų gatvių ir trukdo važiuoti automobiliams, užveisti neįžengiamus brūzgynus, kasti tvenkinius kur patinka (taip pažeidžiamas drenažas, sutrikdomas vandens nutekėjimas, ir palijus visi aplink skęsta), galima važiuoti gatvėmis dideliu greičiu mašina ar keturračiu, nors ir stovi kelio ženklas, ribojantis greitį iki 30 km/val. Ir nieko - nei baudos, nei jokių įspėjimų...
Bet juk turi būti tvarka! Manau, rajono vadovai privalo pirmiausia įsisąmoninti, jog sodų bendrija (juo labiau, kad joje apsigyvena vis daugiau žmonių) prilygsta kaimui ir būtina į tai atkreipti dėmesį.
Todėl tikimės išsamaus atitinkamų įstaigų paaiškinimo šiais klausimais
Sodininkė (Redakcijai autorė žinoma)
Autorės ir Algimanto AMBROZOS nuotr.