Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų ša­lyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gy­ven­tojų mirčių yra nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. šią ligą lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), pikt­nau­džiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas, neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą. 

Didina riziką

Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia grėsme susirgti mažiausiai septynių rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, kepenų, storžarnės (gaubtinės ir tiesiosios), krūties. Bet kokio kiekio alkoholio vartojimas didina vėžio riziką – kuo daugiau geriama, tuo rizika yra didesnė. 

Be to, alkoholio vartojimas turi įtakos ir įvairių kitų ligų išsivystymui. Jis gali būti kepenų cirozės ar kasos uždegimo priežastis, paskatinti insultą, širdies nepakankamumą, psichikos bei elgsenos sutrikimus, įskaitant dep­resiją, agresyvumą, atminties susilpnėjimą, psichines ligas, alkoholines kepenų ligas, o vaikams, kurių motinos nėštumo metu gėrė, – leukemiją. 

Serga ir jauni žmonės

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys, kalbėdamas apie riziką susirgti onkologinėmis ligomis, taip pat pabrėžė, jog moksliniais tyrimais pagrįsta, kad ją didina žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar kiti. 

„Nors viešojoje erdvėje daž­niausiai girdime tik apie rūkymo ir plaučių vėžio sąsają, iš tiesų žalingas gyvenimo būdas turi įtakos ir daugeliui kitų onkologinių susirgimų“, – sakė pašnekovas. 

Įdomu tai, kad nors vėžys vis dar laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, jau kurį laiką stebima tendencija, kai onkologiniai susirgimai diag­nozuojami vis jaunesniems. Manoma, jog tam įtakos turi ir šiuolaikinė mityba, tiksliau tai, kad su kasdieniu maistu gauname ir visą puokštę pridėtinių medžiagų, tokių kaip įvairūs skonio stiprikliai, kvapikliai, dažikliai bei kt. 

„Taigi, siekiant sumažinti šią riziką, reikėtų atidžiau skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis kuo natūralesnį maistą. Taip pat vadovautis visavertės ir subalansuotos mitybos principais“, – patarė asociacijos viceprezidentas.

Svarbu laiku diagnozuoti

Specialistų teigimu, vėžys yra klastinga liga, kuri labai dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, kol nebūna tiek pažengusi, jog ima trikdyti kitų organų funkcijas. Kita vertus, šiuolaikinis mokslas bei diagnostikos ir gydymo metodai yra labai pažangūs. 

„Šiandien jau turime galimybę ne tik aptikti vėžinius susirgimus labai ankstyvose stadijose, bet ir pažangius gydymo metodus, leidžiančius visiškai išgydyti kai kurių organų vėžinius susirgimus, o kai kuriais atvejais ir užkirsti kelią jų atsiradimui, laiku pastebėjus tam tikrus pakitimus“, – pasidžiaugė G. Žižys. 

Vykdomos prevencinės programos

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja: šiuo metu Lietuvoje vykdomos net keturios vėžio prevencinės prog­ramos – nemokamai gali pasitikrinti gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir atitinkantys tikslinį amžių. Gimdos kaklelio vėžio prevencinėje prog­ramoje gali dalyvauti 25–60 metų moterys kartą per trejus metus. Kartą per dvejus metus 50–70 m. moterys gali nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. 50–70 m. vyrai periodiškai gali dalyvauti prostatos vėžio prevencinėje programoje, taip pat ir vyrai nuo 45-erių, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Be to, 50–75 m. amžiaus tiek vyrai, tiek moterys kartą per dvejus metus gali pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Norint išsitirti pagal prevencines programas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programomis ir paskirs reikiamus tyrimus. 

VLK duomenimis, praėjusiais metais pagal gimdos kak­lelio vėžio prevencinę prog­ramą pasitikrino 119 tūkst., pagal krūties vėžio – 106 tūkst., pagal prostatos vėžio – 96 tūkst., pagal storosios žarnos vėžio – 230 tūkst. žmonių. Už gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos gydymą ligoninėse ligonių kasos apmokėjo daugiau nei 8,6 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už kompensuojamuosius priešnavikinius vais­tus sumokėta beveik 70 mln. Eur. 

Pataria ieškoti pagalbos

Susidūrus su vėžio diagnoze, žmogus linkęs užsidaryti savyje, nesidalyti išgyvenimais ir baimėmis su kitais. Specialistai pastebi: tai nepadeda sveikti, o tik apsunkina sergančiojo psichologinę būklę, vedančią į dep­resiją ir nusivylimą. Tokiu momentu labai svarbi psichologinė pagalba ir palaikymas iš šalies, sergančiųjų bendravimas psichologinės savipagalbos grupėse. Neretai psichologų pagalbos prireikia ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems. Pasitaiko atvejų, kai būtent šeimos nariai puola į paniką, taip keldami dar daugiau papildomo streso.

POLA šiuo metu vienija 26 nevyriausybines organi­zacijas, veikiančias pagalbos onkologiniams ligoniams srityje, joje dalyvauja ir fiziniai asmenys. Ši asociacija teikia pagalbą sergantiesiems bei jų artimiesiems, užsiima švietėjiška veikla, organizuoja įvairius seminarus, konferencijas, renginius ir kt. 

POLA kviečia burtis į panašaus likimo žmonių bend­ruomenes bei kartu įveikti onkologinę ligą. Patarimus, konsultacijas sergantiesiems bei jų artimiesiems teikia ir Nacionalinio vėžio instituto Vėžio informacijos centras bei Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje veikiantis Vė­žio informacijos cent­ras. Nemokama pagalba teikiama Alytuje įsikūrusiame Vėžio informacijos bei paramos centre „Tėviškės namai“, profesionali psicholo­ginė pagalba – Onkopsicho­lo­gijos ir komunikacijos cent­­re Vilniuje, dvasinė pagal­ba – Šv. Pranciškaus onkologijos centre Klaipėdoje. 

Medikų patarimai 

Medikai teigia, jog maždaug 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti, jeigu:

– nerūkytume;

– ribotume alkoholio vartojimą;

– skirtume daugiau laiko pasivaikščiojimui ir mankštai;

– sveikai maitintumėmės;

– vengtume ultravioletinių spindulių;

– saugotumėmės vėžį sukeliančių infekcijų.

Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.