Antibiotikai: atsisakyti negalima, pamilti draudžiama

Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, tėvai neretai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vaiko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini, o galbūt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kompetentingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna visiškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti visas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais nepiktnaudžiauti.
Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pasakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė.
Auga taip pat, tačiau imunitetai – skirtingi
Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, bet dažniausiai jos suaktyvėja, pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.
Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai lengvai, o kitam gali prireikti stipresnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskienės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės Mėta ir Ula.
Anot mamos, kai augo berniukai, būdami tokio amžiaus kaip mergaitės, jie sirgdavo labai dažnai, o dukros, palyginti su broliais, beveik visai neserga.
„Visus vaikus auginame vienodai, tačiau berniukų imunitetas tikrai prastesnis nei mergaičių. Prie berniukų greitai prikimba įvairūs peršalimai, roto virusas ar kitos ligos, o mergaitės bent jau kol kas yra atsparesnės“, – pasakoja I. Arnauskienė.
Neprieštarauja, kai gydytojas paskiria antibiotikų
Vos tik atsiradus pirmiesiems ligos simptomams – dažniausiai peršalimo (sloga, kosulys, gerklės perštėjimas ar nedidelis karščiavimas), I. Arnauskienė iš pradžių stengiasi gydyti vaikus naminiais metodais: duoda daug įvairių žolelių arbatų bei kitų skysčių, kokybiško maisto, papildomų vitaminų, jei prireikia – ir nereceptinių vaistų.
Kaip bebūtų, dėl pačių įvairiausių dvejonių Ieva konsultuojasi su gydytojais nuo pat vaikų gimimo, nes pasitiki jų žiniomis bei kompetencija. Tačiau kiekvieną kartą stengiasi sąmoningai vertinti situaciją ir pati.
„Jei gydytojas sako, jog antibiotikų tam tikru ligos atveju vertėtų gerti, aš tikrai neprieštarauju ir nesakau ne, o sąžiningai ir atsakingai duodu jų vaikams. Juk negalime vaiko palikti likimo valiai ir galvoti, kad išgysime tomis žolelėmis, nors matome, kad jos jau tikrai nebepadeda, o liga toliau progresuoja, silpnindama vaiko organizmą“, – teigia I. Arnauskienė.
Griežtai laikosi rekomendacijų
Moteris prisipažįsta nemėgstanti improvizacijų, juolab, kai kalbama apie vaikų sveikatą, todėl itin griežtai laikosi gydytojų nurodymų: kaip, kiek ir kada duoti paskirtų antibiotikų, žino, kad reikia baigti visą jų kursą, papildomai vartoti daug skysčių, nepamiršti gerti gerųjų bakterijų.
„Jeigu būna kažkas neaišku, visuomet klausiu gydytojos – tikrai nenumoju ranka. Juk per ilgą laiką su gydytojomis, kurios rūpinasi tavo vaikų sveikata nuo pat mažens, susidraugauji. Be to, jos pačios dažniausiai irgi yra mamos, todėl visus iškylančius klausimus kuo puikiausiai supranta“, – neabejoja I. Arnauskienė.
Tiesa, ji atvirauja, jog kartą su vyru buvo labai sunerimę, kai atsikėlę rytą pamatė sūnaus Džiugo išbertą kūną. Tačiau tėvai, pasikonsultavę su gydytojais, suprato, kad visa tai yra tik šalutinis antibiotikų poveikis, todėl gerai, jog jis pasireiškė paskutinę antibiotikų vartojimo dieną, o bėrimai praėjo savaime.
Kaip bebūtų, pasak specialistų, pastebėjus nepageidaujamą reakciją į antibiotikus ar kitus vaistus, būtina kuo skubiau pranešti savo gydytojui, kuris paaiškins, kaip teisingai pasielgti. Gydytojas informaciją apie šalutinį vaisto poveikį suveda į sistemą, kuria naudojasi ir kiti sveikatos priežiūros specialistai. Todėl pranešdami apie šalutinį vaisto poveikį, padedame ir kitiems medikams skirti savo pacientams tinkamesnius vaistus bei įvertinti galimą papildomą jų poveikį.
„Vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis“
Pasak visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, tėvai stipriai prisideda prie vaikų imuniteto ir gali paveikti didžiąją dalį jį silpninančių veiksnių, tokių, kaip neteisinga mityba, skatinanti mažą naudingųjų medžiagų įsisavinimo kiekį bei vitaminų trūkumą, netinkama šeimos atmosfera, stimuliuojanti įvairias psichologines traumas, ir panašiai.
I. Arnauskienė stengiasi grūdinti vaikų imunitetą, naudodamasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis.
„Esu už tai, kad vaikai visuomet pabūtų gryname ore, ir vadovaujuosi taisykle, jog blogo oro nėra – yra tik netinkama apranga. Stengiuosi, kad viskas vyktų sąmoningai, todėl, pavyzdžiui, jei vaikas perbėgo per balą ar pargriuvo ant žemės ir šiek tiek sušlapo, tikrai nepuolu iškart perrengti“, – pasakoja mama.
Taip pat kiekvieną dieną ji duoda vaikams žuvų taukų ir vitamino C, prižiūri, kad jie gertų pakankamai skysčių. O kai senelių darže jau atsiranda šviežių uogų ar vaisių, skuba į kaimą pasinaudoti šia vitaminų gausa.
„Savo vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis, bet kartu ir besąlygiškai rūpinamės jų imunitetu bei sveikata, o užklupus ligoms, konsultuojamės su savo gydytojais ir atsakingai laikomės jų nurodymų bei rekomendacijų. Jeigu kompetentingas specialistas ir savo srities profesionalas paskiria antibiotikų ar kitokių vaistų, vadinasi, jis žino, ką daro“, – tvirtai įsitikinusi I. Arnauskienė.