Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?

Gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje pamažu leidžia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau klaidinga manyti, kad jau galime gyventi laisvai bei nevaržomai, nes pandemijos grėsmei ir karantino ribojimų atnaujini­mui užkirsti kelią galime tik masine vakcinacija. 

Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kaip jiems pavyko įveikti koronavirusą, kodėl tiki medicinos moks­lu ir kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien. 

„Man pasisekė, kad persirgau lengva forma“

Panevėžietė Norvilė sako, jog tikėtina, kad koronavi­ru­su ji užsikrėtė darbe. Dirb­dama ligoninėje tuomet, kai viskas „degė“, moteris labai aiškiai suprato, jog šis virusas nuo paprasto gripo skiriasi tuo, kad infekcija plinta žaibišku greičiu – dėl to, kai vienas žmogus užkrėsdavo visą skyrių, ligoninėse susidarydavo didžiuliai židiniai. 

„Man pasisekė, jog persirgau tikrai lengva forma – netekau skonio ir kvapo, kelias dienas laikėsi neaukšta temperatūra, laužė sąnarius, jaučiau bendrą organizmo silp­numą, tačiau jokių didesnių bėdų nebuvo“, – pasakoja Norvilė. 

Moteris, dirbanti psichologe, per sausio mėnesį priėmė tris klientus, netekusius artimųjų dėl koronaviruso. 

„Vienas vyras mirė itin jaunas, o kiti du buvo vidutinio amžiaus, taigi niekas nepriklausė rizikos grupei. Visos šios netikėtos mirtys mane sukrėtė ir iš tiesų išgąsdino, juolab, kai pati mačiau, kaip sunkiai sirgo kai kurios mano jaunos kolegės. Mes juk niekada nežinome, kaip sirgsime, o vakcina ir yra ta galimybė bei savisauga, kad sirgtume lengviau ir išvengtume tokių skaudžių padarinių“, – teigia Norvilė. 

„Tik specialistai gali pasakyti argumentuotai“

Fotografas Mindaugas iš Rad­viliškio sako, kad šiandien jo mintys ir nuotaikos yra pakilios. Arba teisingiau būtų sakyti – atsigaunančios, nes jam džiugu matyti, kaip žmonės sugrįžta į buvusį gyvenimą ir atsiranda vis daugiau laisvių, kaip mažėja apribojimų. 

„Kiek nejauku būdavo matyti baimes, kurios gyveno kiek­viename iš mūsų. Natūraliai pradėjome vienas kito bijoti, specialiai vengti arba elgtis taip, kaip būdavo neįprasta. Kita vertus, turėjome gerą galimybę išmokti kiek kitokio gyvenimo būdo. Tačiau tokie rimti ir staigūs pokyčiai turi kainą, kurią mokėsime ateityje: žmonių polinkis į asocia­lumą, išaugusios psichologinės ligos bei pan.“, – pastebi Mindaugas. 

Jis pripažįsta neturintis jokių abejonių dėl vakcinavimosi, nes tiki mokslu ir medicina. Tiesa, praėjus kelioms savaitėms po pirmojo skiepo, vyras užsikrėtė koronavirusu, bet nejautė visiškai jokių ligos simptomų. 

„Norėjau vakcinuotis, pirmą­jį skiepą pavyko gauti gana anksti. Džiaugiuosi šiais moks­lo pasiekimais, kad jie yra naudingi ir mano kūnui. O mitų bus visada, bet kurioje situacijoje. Bet paprastai jie bliūkšta, jei mitų skleidėjas tiesiogiai pats susiduria su pasekmėmis. Tuomet didžioji dauguma pakeičia nuomonę. 

Tikiu, kad švietimas galėtų pakeisti situaciją, tačiau akivaizdu, jog niekaip neišvengsime ir visada bus tokių, kurie tiki savo teorijomis, gyvena savoje realybėje ir mėgsta pasakoti, kad jie viską ži­no. Todėl mano raginimas bū­tų vienintelis – švietimas. Klau­sy­ti ir suprasti nuomones tų, ku­rie išmano, ką sako. Aš neinu klausti mechaniko, ką man daryti su padidėjusiu širdies rit­mu, kaip ir neinu pas kirpėją, kad gaučiau geriausią namo projektą. Visi turime savo nuomones, bet tik specialistai gali pasakyti argumentuotai ir žinodami, o ne spėliodami. 

Kitas dalykas, jei žmogus yra pasirengęs sumokėti savo svei­katos kainą už skepticizmą ir abejingumą – tada jis gali nesiskiepyti, turi tokią teisę. Bet tuomet jis negali nieko kito kaltinti, tik save, kad jam kažkas nutiks būtent dėl to, jog nepasiskiepijo“, – savo min­tis išsako vyras. 

Kokie COVID-19 simptomai ir gydymas?

Siekiant apsaugoti ne tik sa­vo sveikatą, bet ir aplinkinius nuo užsikrėtimo koronavirusu, pajutus peršalimo simptomus, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Koronavirusui būdinga: karš­čiavimas, kosulys, pa­sun­kė­jęs kvėpavimas, staigus uos­lės, skonio praradimas ar su­silp­nėjimas. Papildomi ma­žiau spe­cifiški simptomai ga­li būti galvos ir raumenų skaus­mas, šaltkrėtis, nuo­var­gis, vė­mi­mas, viduriavimas. Pa­ju­tus šiuos simptomus, reikia re­gist­ruo­­tis tyri­mui mobiliaja­me punkte. Tai ga­li­ma pada­ry­ti paskambinus Karš­­to­sios linijos numeriu 1808 ar­ba už­pildžius regist­ra­ci­jos an­ketą interneto tink­la­la­pyje 1808.lt.

Tikslus inkubacinis laikas nėra nustatytas, nes kiekvieno žmogaus organizmas rea­guoja skirtingai. Tačiau yra laikoma, kad jei per dvi savaites (14 dienų) nuo galimo užsikrėtimo momento ligos simptomai nepasireiškė, vadinasi, žmogus yra sveikas.

Specifinio gydymo nuo COVID-19 ligos nėra, taiko­mas tik simptominis. Susir­gusieji gali visiškai pasveikti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada gydymas pradedamas taikyti. 

Taip pat svarbu žinoti, jog sergantis asmuo laikomas pa­sveikusiu nuo COVID-19 ligos ir gali nutraukti izoliaciją tik gydančio gydytojo spren­dimu. 

Nuotr. iš asmeninių archyvų