Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuo­tinį imunitetą.

Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. 

Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone

Justina iš Vijūkų pripažįsta, jog karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. 

„Sąžiningai izoliavomės ir ban­dėme išvengti visų įma­no­mų rizikų. Per pirmąjį ka­rantiną aš pastojau, o per ant­rąjį – pagimdžiau. Taip pat iš­­ėjusi motinystės atostogų sėk­mingai pra­dėjau savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gy­venimo pokyčius pasakoja mo­teris. 

Kauno rajone gyvenanti Jus­tina sako, kad jos pa­čio­je ar­timiausioje aplinkoje užsi­krė­tusiųjų koronavirusu nebuvo, o tokių, kurie abejotų vakcinacijos nauda, taip pat nėra. 

„Aš žinau, kas yra skiepai ir kodėl jie buvo sukurti. Kal­bėjausi bei konsultavausi su sa­vo srities specialistais, kuriais pasitikiu, taip pat – su savo mama, kuri yra medikė ir kurios nuomonę aš vertinu. Kadangi šioje srityje nesu specialistė, remiuosi profesionalų nuomo­ne. Tiesą sakant, aš labai džiau­giuosi, jog pasiskiepijau, ir dėl to jaučiuosi ramiau“, – tikina mo­teris.

Džiaugiasi suteikta galimybe keliauti

Automechanikas Žydrūnas, gy­venantis Šaukliškių kaime, Ku­piškio rajone, sako, kad pas­taruoju metu klientų padau­gė­jo: „Daugelis per karantiną dirbo nuotoliniu būdu ir savo automobilių nenaudodavo, to­dėl po ilgo laiko juos užvedant, „išlenda“ įvairių problemų arba kiti išvis net neužvedami. Tokiais atvejais reikalinga auto­mechanikų pagalba“. 

Žydrūnas teigia, kad nei jo žmona, nei jis nesirgo koronavirusu arba apie tai nežino, nes galima sirgti ir be jokių simptomų.

Anot jo, klausimų dėl skiepų naudos niekada nekilo, o ša­lu­tiniai poveikiai negąsdino. 

„Kaip turime skiepą nuo kiau­lytės ar kitų ligų, taip ir nuo šios. Skiepai padeda mums leng­viau persirgti. Teko girdėti ir įvairių teorijų, pavyzdžiui, jog su skiepu įleidžiama mikroschema, bet tuo tikrai netikiu“, – sako vyras, pridurdamas, kad pats kokių nors didesnių nepa­geidaujamų reakcijų po vakcinacijos nepajautė. Tiesa, po pirmojo skiepo jo žmonai buvo pakilusi temperatūra, jautėsi nuovargis, tačiau po kelių die­nų viskas praėjo.

Be to, Žydrūnas pasakoja, jog su šeima jau spėjo papramo­gauti užsienyje: „Iš elekt­roni­nės sveikatos sistemos išsi­ėmė­me ES skaitmeninį COVID pažy­mė­jimą ir per ilgąjį savaitgalį buvome išvykę į Latviją. Užpil­dę internetinę formą, iškart gavome atsakymą, kad mums grįžus karantinuotis nereikės. Vien dėl to, kad esame pasi­skie­piję. Smagu, jog jau ga­lime laisviau judėti ir keliauti“.

Šalutiniai poveikiai – normalus imuninės sistemos atsakas

Nacionalinio visuomenės svei­katos centro prie Sveikatos ap­­saugos ministerijos Užkre­čia­­mųjų ligų valdymo skyriaus vy­riausioji specialistė Dai­va Raz­muvienė teigia, kad kiek­vieno žmogaus organizmo imuninė sistema į vakciną reaguoja pra­dėdama gaminti kovotojus – antikūnus, dėl to žmogus gali jausti tam tikrus pojūčius, ku­rie dažniausiai pasireiškia vieti­nėmis reakcijomis – dūrio vieto­je gali būti patinimas, paraudimas ar jaučiamas skausmas.

„Svarbu šios vietos nešal­dy­ti, nešildyti, nedėti jokių kompre­sų ir geriausia – išvis nelies­ti“, – informuoja specialistė. 

Nuo COVID-19 vakcinų žmo­nės neretai jaučia nuovargį, šaltkrėtį, galvos, raumenų ar sąnarių skausmus, retais atvejais būna viduriavimas, pakyla temperatūra. 

„Svarbu žinoti, kad tos reakcijos yra visiškai normalios. Bet jei jaučiatės itin prastai ir jus vargina aukšta temperatū­ra – per 38°C, tuomet reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir būtinai jam pasakyti, kada buvote paskiepytas. Paprastai šie simptomai trunka apie 72 valandas, o trečią parą silps­ta“, – teigia D. Razmuvienė.

Be to, po vakcinacijos gali pa­didėti pažastyje ar po rakti­kauliu esantys limfmazgiai, skau­dėti ne tik dūrio vietą, bet visą ranką, taip pat kankinti ne­­­miga ar tokios alerginės reakcijos kaip bėrimas ar įky­rus nie­žėjimas, tačiau, kad nepatektų infekcija, svarbu tų vietų nesi­ka­syti. 

Labai reti šalutiniai povei­kiai, pasitaikantys vienam iš tūks­­tančio vakcinuotų asme­nų, gali būti veido vienos pusės parezė, stipresnė alerginė re­ak­cija (dilgėlinė), gali patinti vei­das. Pasireiškus tokiems simp­tomams, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar skambinti į grei­tąją medicinos pagalbą. 

Net ir pasireiškus lengvai vie­tinei reakcijai po vakcina­cijos, piliečiai raginami užpil­dyti nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolą. Tai gali atlikti gydytojas, vaistininkas ar pats pacientas, už­pildydamas elektroninę Vals­tybinės vaistų kontrolės tarnybos pranešimo for­mą internetu, prisijungus https://vap­ris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv. Taip pat formą galima siųsti el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; paštu ad­resu: Valstybinė vaistų kont­rolės tar­nyba, Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius; nemokamu faksu (8-800) 2-01-31 arba pranešti apie tai nemokamu telefonu (8-800) 7-35-68 (pacientams). 

Daugiau in­for­ma­cijos gali­ma rasti inter­ne­ti­nėje svetai­nėje https://vvkt.lt.

Nuotr. iš asmeninių archyvų