Logo
Spausdinti šį puslapį

Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

Ukmergiškė Vijolė supran­ta, kad vakcinacija – būtinas žingsnis Nuotr. iš asmeninio archyvo Ukmergiškė Vijolė supran­ta, kad vakcinacija – būtinas žingsnis Nuotr. iš asmeninio archyvo

Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą bei už­tikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasi­skiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.  

Pateikiame LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentarą apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir vienos iš pasi­skiepijusių mintis apie vakcinaciją.

Vaikai skiepijosi savo noru

Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, jog, daugėjant susirgimų, savivaldybės vėl būtų uždarytos. 

„Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti į mišką, tęsime pavasarį ir vasarą pradėtus darbus“, – teigia ukmergiškė, kuri pati, jos vyras, trys vaikai bei kiti artimiausi šeimos nariai yra pasiskiepiję nuo koronaviruso. 

Moteris prisipažįsta, jog iš pradžių, prasidėjus vyresnių žmo­nių vakcinavimui, buvo kiek sumišusi, nes dėl viduti­nio sun­kumo astmos ji priklauso rizikos grupei. Tačiau daug domėjosi, konsultavosi su gydytojais ir nusprendė vakcinuotis, nes suprato, kad tai yra būtina. 

„Tiek aš, tiek mano mama pensininkė jau buvome pasiskiepijusios ir mums nekilo jokių sveikatos sutrikimų, todėl vaikų vakcinacijai taip pat nė kiek nesipriešinau. Mano vyresnioji dukra, norėdama laikyti egzaminus, turėjo rinktis tarp testų darymo bei vakcinacijos, ir ji pati nusprendė pasiskiepyti. Kai tik buvo patvirtinta, kad galima skiepyti vaikus nuo 15 metų, mano septyniolikmetė dukra irgi žengė šį žingsnį, o kai tai buvo galima daryti ir nuo 12-os,  pasiskiepijo keturiolikmetis sūnus“, – pasakoja ukmergiškė.

Saugumo reikalavimai ugdymo įstaigoms

Siekiant saugiai grįžti į kontaktinį ugdymą šalies mokyk­lose, jau pasiskiepijo daugiau nei 80 proc. švietimo sektoriaus darbuotojų visoje Lie­tu­vo­je ir 25 proc. 12–15 m. moki­nių. 

Kontaktinis mokymas visose švietimo įstaigose bus vykdomas užtikrinant maksimaliai saugias sąlygas ir laikantis reikalavimų. 

Visi švietimo įstaigų darbuotojai ir mokiniai nuo 5 klasės uždarose patalpose privalo dėvėti kaukes. 

Ugdymo procese dalyvaujan­čių grupių, klasių vaikų ir mokinių srautai atskiriami, o prieš pamokas bei kiekvienos pert­raukos metu privalu vėdinti pa­talpas.  

Pradinio, pagrindinio, viduri­nio ugdymo programas bei pirminį profesinį mokymą vykdančios ugdymo įstaigos pasi­renka vieną iš šių testavimo metodų: nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių PGR tyrimus (kas 4–7 d.) arba savikont­rolę greitaisiais SARS-CoV-2 an­tigeno testais (kas 3–5 d.).

Imunitetą turintiems mokiniams – pasiskiepijusiems ar persirgusiems testuotis nereikia.

Karantino žala vaikams – didžiulė

LSMU Kauno klinikų Vaikų li­gų klinikos vadovas prof. R. Kė­valas pabrėžia, jog šiemet, rugpjūčio 22 d., Amerikos pediat­rų akademija, Kanados pediat­rų draugija, Europos Sąjungos pediatrų akademija ir Europos pirminio pediatrinio gydymo konfederacija pateikė aiškią nuomonę dėl vaikų nuo 12 m. bei vyresnių vakcinavimo nuo COVID-19. Vieningai patvirtinta, kad vaikams skiepijimas yra saugus ir veiksmingas. 

„Remiantis paskelbtais duomenimis, visame pasaulyje koronavirusu sirgo apie 212 mln. suaugusiųjų, o mirė apie 4,5 mln. Nors vaikų mirčių atvejai yra pavieniai ir jų serga apie 5 proc., tiek UNICEF, tiek Pa­saulio sveikatos organizacija labai aiškiai pareiškė, jog dėl pandemijos ir dėl karantino pasaulyje nukentėjo 1,5 mlrd. vaikų“, – tvirtina prof. R. Kėvalas, pridurdamas, kad didžiausią žalą vaikams kelia nuotolinis mokymasis, drastiškas psichinės sveika­tos bei žymus fizinės sveikatos pablogėjimas, didžiuliai mitybos sutrikimai, šešėlinė smurto epidemija ir planinių sveikatos pas­laugų bei profilaktinių tikrinimų uždelsimas. 

„Tai yra pagrindinės sritys, ku­rios bumerangu smogė ne tik viso pasaulio, bet ir Lie­tu­vos vaikams“, – teigia jis. 

\Persirgus lengva forma – džiaugtis anksti

Profesorius R. Kėvalas perspėja, jog negalime pamiršti koronaviruso šalutinių poveikių, kurie gali būti labai rimti, nors vaikas ir sirgo lengva COVID-19 forma. 

„Vienos iš galimų sunkių komplikacijų yra širdies raumens uždegimas, multisisteminis uždegiminis sindromas. Taip pat kuo toliau, tuo labiau visas pasaulis mato pokovidinį sindromą, kai, persirgus net ir lengva koronaviruso forma, mažiausiai pusmečiui išsivysto įvairios sveikatos problemos, pavyzdžiui, nemiga, sąnarių skausmas, silpnumas ar vangumas“, – įspėja R. Kėvalas, kuris yra diagnozavęs ne vieną COVID-19 ligą vaikui, o jauniausiam jo pacientui buvo tik 3 mėn. 

Anot profesoriaus, norėda­mi grąžinti vaikus į mokyklas, privalome imtis atitinkamų prie­monių, o vakcinacija – vienas efektyviausių ginklų prieš pandemiją.  

„Mes juk esame krikščionys katalikai, o mūsų popiežiaus ir bažnyčios pozicija yra labai aiški“, – sako R. Kėvalas. 

Popiežiškoji gyvenimo akade­mija kartu su Italijos vyskupų konferencija ir Italijos katalikų gydytojų asociacija bend­rai priimtame dokumente vak­ci­nacijos klausimais pabrė­žia: „Vak­cinos yra viltis visiems, o gyventojų nesiskiepiji­mas rodo didžiulį pavojų. Skie­pi­ji­mo mo­ralė priklauso ne tik nuo pa­reigos saugoti savo svei­katą, bet ir nuo pareigos siek­ti bendro gėrio“.

2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos