Užkrečiamosios ligos suvaldomos tik skiepijantis

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pasida­li­­jo vaikų skiepijimo pagal profilaktinių skiepų kalen­do­­rių sta­tistika – ji rodo per pastarąjį dešimtmetį vis ma­­žė­­jan­čias vak­cinavimo apimtis. Tai įvertinę medi­kai įspėja vi­­suomenę – atsisakymas ar atidėjimas pro­fi­lak­tiškai skie­pyti vai­kus gali grąžinti sunkius už­kre­čia­mųjų ligų atve­jus, lem­ti su­dė­tingas kompli­kacijas ir pačius skau­džiau­­sius pa­da­ri­nius. Vil­­niaus universiteto (VU) Gyvybės moks­lų centro pro­fe­sorė Aurelija Žvirblienė sako, jog da­bar daugelis ne­ge­ba įvertinti realios užkrečiamųjų ligų grės­mės, nes aplink nebemato sunkių atvejų ir mano, kad rizikos ne­bėra. Ta­čiau svarbu suprasti, jog, mažėjant skie­pi­ji­mo­si rodik­liams, pavojingų ligų grėsmė ir tikimybė joms vėl išplisti tik didėja. 

Vakcina padeda išvengti užsikrėtimo

Anot A. Žvirblienės, pagrindinis skiepijimo privalumas yra tai, kad paskiepytas asmuo daugeliu atvejų infekcine liga net nesuserga. 

Ji sako, jog kai kurios infekci­nės ligos yra itin grėsmingos ir pavojingos, nes vystosi žai­bišku greičiu: „Pavyzdžiui, me­nin­gokokinė infekcija yra su­­kel­ta bakterijos ir atrodytų, kad nuo bakterinių ligų mes jau tu­­ri­me ginklą – antibiotikus. Ta­čiau bėda yra ta, jog, kai prasideda sunki meningokokinės infekcijos forma, gydytojai tiesiog nebespėja išgelbėti ligonių. O jei žmogus yra paskiepytas, jis ne­turi rizikos ja susirgti“. 

Taip pat šiais laikais antibio­tikais gali būti gydoma difterija, bet šios bakterijos sukėlėjas išskiria toksinus, kurie itin staigiai paveikia žmogaus organizmą ir gali sukelti didelę grėsmę gyvybei. 

„Nors bakterinės infekcijos ga­li būti valdomos antibiotikais, jei pavyksta sukurti skiepą, jis užkerta kelią, kad liga net nepradėtų vystytis“, – teigia VU profesorė, pridurdama, kad vakcinos yra sukurtos tiek nuo virusinių, tiek nuo bakterinių ligų. 

„Nuo daugelio virusinių ligų efektyvių vaistų nėra, todėl skiepai lieka vienintele alternatyva“, – teigia specialistė. 

Grėsmingos ligos nedingo 

Imunologė A. Žvirblienė akcentuoja užkrečiamųjų ligų pavojų tiek suaugusiojo, tiek vaiko sveikatai: „Klaidinga manyti, kad pavojingos infekcinės ligos dingo vien dėl medicinos pažangos, nes aplink nebematome konkrečių ligų protrūkių. Jų grėsmė sumažėjo dėl to, jog didelė visuomenės dalis paskiepyta. Jei visuomenė masiškai nepripažintų skiepų, galime vėl turėti tokių baisių atvejų, kurių buvo anksčiau“. 

Itin užkrečiama virusinė ty­mų infekcija buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių, lyginant su kitomis vakcinomis kontroliuojamomis ligomis. Profesorė įspėja – žmonėms, kurie suserga tymais, o ypač vaikams, kyla grėsmė gyvybei, liga gali būti itin sunkios formos, o vakcinos nuo to apsaugo labai efektyviai. 

Kita itin grėsminga infekcija yra raudonukė. Didžiausią riziką ji kelia nėščioms moterims: raudonuke susirgus nėščiajai, kyla didelis apsigimimų pavojus. Tam, kad šia virusine infekcija neužsikrėstų moterys nėštumo metu, nuo raudonukės yra vakcinuojami vaikai, o imunitetas šiai ligai išlieka visam gyvenimui. 

Nors daugelį metų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, nebematyti poliomielito atvejų, iki pat XX a. vidurio šią ligą visi žinojo kaip vieną baisiausių. 

„Šis virusas sukelia nervų galūnių pažeidimus, dėl kurių žmonės lieka neįgalūs“, – polio­mielito padarinius sveikatai įvardija A. Žvirblienė. 

Taip pat imunologė pasakoja, jog, pasitelkiant vakcinas, buvo likviduota pavojinga virusinė liga – raupai. Natūralūs raupų židiniai išnyko dėl pasaulinės vakcinacijos, kuri buvo atliekama iki pat 1980-ųjų. 

„Dabar turime beždžionių raupus, kurie yra giminingi žmonių raupams. Tačiau paskiepy­tieji nuo įprastų raupų turi tam tikrą imunitetą ir beždžionių raupams. Be to, pastarieji ne tokie pavojingi“, – teigia A. Žvirb­lienė. 

Raupai kėlė didelę grėsmę, mirštamumas nuo jų siekė apie 30 procentų. Dažniausia šios ligos pasekmė – randai, ku­rie gali būti ant viso kūno, ta­čiau giliausi – veido srityje. Ki­tos komplikacijos: encefalitas, os­teo­mielitas, persileidimai, vy­rų nevaisingumas, aklumas. Rau­pų išnaikinimas skiepais laikomas didžiausiu medicinos laimėjimu. 

Svarbu suprasti, kad protrūkių rizika išlieka 

Jei visuomenėje atsirastų dar daugiau asmenų, atsisakančių skiepytis, tikimybė grįžti užkrečiamosioms ligoms, kurios jau yra pamirštos, taptų vis didesnė. 

Kaip teigia A. Žvirblienė, nors poliomielito viruso pas mus nėra, jis vis dar cirkuliuoja tokiose pasaulio šalyse kaip Af­ganistanas ar kai kuriose Af­rikos šalyse 

„Į šias šalis iš kitų pasaulio kraštų važiuoja kariškiai, taip pat dalis žmonių ten keliauja kaip turistai. Todėl, įvertinant tai, rizika užsikrėsti ir parsigabenti virusą pas mus visada buvo, yra ir bus“, – sako imunologė. 

Profesorė teigia, kad dabar su užkrečiamųjų ligų pavieniais atvejais daugiausiai susiduria medikai, o visuomenė to nemato, todėl atsiranda puiki terpė skleisti prieš vakcinas nukreiptas spekuliacijas, nepasitikėjimą mokslu. 

„Reikia prisiminti, jog kai tik sukūrė vakciną nuo poliomielito, žmonės laukdavo eilėse, kad tik ją gautų, nes ypač vaikai sirgdavo sunkiai ir likdavo neįgalūs. Taip pat mes pamiršome sunkius raupų, tymų, difterijos ar to paties kokliušo atvejus, kai vaikai tiesiog nuo šių ligų dusdavo, todėl dalis žmonių nebeįvertina grėsmės. Nebežinome, kaip atrodo ligos, nuo kurių galime apsisaugoti pasiskiepiję. Ir pamiršome tai, kad liga nieko nesirinkdavo – nesvarbu, ar tu esi turtingas, ar ne – apsaugos neturėjo niekas ir visi to bijojo“, – teigia profesorė. 

Nepageidaujami pojūčiai – normalu 

Nors suaugusiųjų ir vaikų savijauta po vakcinos kartais bū­na bloga, tokia organizmo reak­cija į skiepą yra visiškai normali. 

Kai kurie vakcinaciją pakelia lengvai, kiti kovoja su gana aukšta temperatūra, jaučia skausmą dūrio vietoje. Tokie pojūčiai, pasak imunologės, yra visiškai normali organizmo reakcija į skiepą: „Įvairūs simp­tomai, kuriuos jaučiame po skiepo, yra organizmo imuninis atsakas į vakciną. Net sergant infekcine liga, nebūtinai mūsų savijautą veikia pats ligos sukėlėjas – tai neretai būna organizmo imuninio atsako reakcija, kurią mes jaučiame kaip pakilusią temperatūrą, bendrą silpnumą, galvos skausmą bei kitus simptomus“. 

Imuninio atsako metu susidaro daug įvairių aktyviųjų ląstelių ir medžiagų, kurios veikia visą mūsų organizmą. Bet visa tai – labai individualu: vienas asmuo gali nepajusti net paties menkiausio skausmo dūrio vietoje, o kitam gali tekti kovoti su aukšta temperatūra ar kitais nemaloniais pojūčiais. 

VU profesorė įspėja – po vakcinos pasirodę simptomai praeina per 2–3 dienas, o sergant pačia infekcija, organizmas su ja kovoja ilgiau ir skausmingiau. Dėl to simptomai po skiepo yra nesulyginami su ta rizika, kurią gali sukelti infekcinė liga. 

Ragina apsaugoti savo vaikus

A. Žvirblienė tvirtina, kad vakcina yra vienintelis efektyvus būdas apsaugoti savo vaiką nuo ligos, kuri gali būti labai sunki ir sukelti itin skaudžias komplikacijas ar net baigtis mirtimi. 

„Net šiuolaikinė medicina yra bejėgė prieš tokias klastingas infekcines ligas, kaip difterija, stabligė ar invazinė meningokokinė ligi. Manau, jog kiekvienam tėvui yra svarbi vaiko sveikata, todėl tokiu medicinos laimėjimu vertėtų pasinaudoti“, – sako ji. 

Lietuvoje Pri­valomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis vaikai yra nemokamai skiepijami nuo 14-os užkrečia­mųjų ligų pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, hepatito B, pneumokokinės, meningokoki­nės, haemophilus influenzae B tipo infekcijų, nuo tymų, epide­minio parotito, raudonukės, žmo­gaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos.

Jei dėl tam tikrų priežasčių vaiką pavėlavote paskiepyti, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir vaikas bus skiepijamas pagal individualų skiepijimų kalendorių.