Autizmo spektro sutrikimas – ne nuosprendis

Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje bu­vo 4082 autistiški žmonės. Tai reiškia, kad vienam iš 135 vaikų Lietuvoje nustatyta viena iš autizmo spektro diagnozių. 

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil atkreipė dėmesį, jog per aštuonerius metus – nuo 2013 iki 2021-ųjų – autizmo atvejų padaugėjo beveik 400 proc. 

Kitoks pasaulio suvokimas

Remiantis medicininiais šal­tiniais, autizmo spektro sutrikimai yra raidos sutrikimai, kurie prasideda vaikystėje ir trunka visą gyvenimą. 

„Autistiški žmonės dažnai pa­tiria sunkumų dėl socialinio konteksto suvokimo, yra linkę laikytis rutinos ir gali turėti jutiminių sistemų ypatumų“, – sakė „Lietaus vaikai“ atstovė K. Košel-Patil, pabrėždama, jog kiekvienam autistiškam žmogui šis sutrikimas pasireiškia savaip. 

Jos nuomone, autizmas yra ki­toks mus supančio pasaulio suvokimas: „Tokie žmonės kitaip patiria ir suvokia ap­linką. Man atrodo, kad reikia suprasti šį dalyką ir visada prisiminti tai bend­raujant ar dirbant su autistiškais žmonėmis. Jie nepasirenka kitaip mąstyti ar jausti – tai yra duotybė“.

Pirmus autizmo požymius tėvai dažniausiai pastebi, kai vaikui sueina 18–20 mėn. „Raudonų vėliavėlių“ gali būti įvairių – nuo mažylio nežiūrėjimo į akis, nereagavimo į savo vardą iki lėto kalbos įgūdžių vystymosi. 

„Jei dėl kažko neramu vaiko raidoje, galima internete surasti „M-CHAT“ testą – tėvų klausimyną. Surinkus aukštus balus, siūlyčiau tėvams nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją prašant siuntimo pas raidos pediatrą“, – rekomendavo K. Košel-Patil. 

Autistiški mokiniai – įvairūs 

„Lietaus vaikų“ valdybos pirmininkės teigimu, daugiau nei 90 proc. mokinių, kuriems nustatyti specialieji ugdymo poreikiai, lanko bendrojo ugdymo mokyklas ir tai yra vienas iš aukščiausių skaičių Europos Sąjungoje. 

„Tačiau, jei pažiūrėsime, koks procentas vaikų su negalia yra integruoti, tai vaizdas visai kitoks – dabar 57 proc. tokių mokinių lanko specialiąsias mokyklas. Manau, tėvai tiki, jog tokioje mokykloje vaikas gaus daugiau bei kokybiškesnės pagalbos, bus ugdomas mažoje klasėje ir prižiūrimas visą dieną bei atostogų metu. Be to, dažnai tėvai renkasi specialųjį ugdymą po patirtų patyčių, psichologinio smurto ir nesėk­mių bendrojo ugdymo įstaigoje“, – teigė K. Košel-Patil. 

Tačiau ji pabrėžė, kad autistiški mokiniai yra labai įvairūs. Daliai labai gerai sekasi bendrojo ugdymo mokyklose, dalis gerai jaučiasi bendrose klasėse, kai gauna reikalingą bei kompetentingą pagalbą, o kiti dėl įvairių priežasčių renkasi specialiąsias klases ir mokyklas. 

„Nėra universalaus sprendimo ir mes pasisakome už galimybę šeimai pasirinkti tarp kokybiškų variantų“, – tikino spe­cialistė ir kaip vieną pagrin­dinių šiandienos išbandymų įvardijo visuomenės bei švietimo bend­ruomenės supratimo apie autizmą stoką.

Jos nuomone, trūksta specia­listų ir mokytojų, kurie būtų paruošti darbui su autistiškais mokiniais: „Mokyklos stokoja resursų, kompetencijos, o kartais – ir noro atliepti autistiško vaiko poreikius“, – sakė specia­listė.

Ji akcentavo kad LASUC Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus atsiradimas – geras žingsnis pirmyn: „Tai vie­ta, kur ruošiamos autistiškų mokinių ugdymo metodinės medžiagos, skirtos mokyk­loms, organizuojami mokymai bei kiti renginiai“. 

Daug kartų išgirdo „ne“ 

„Vilniaus lietaus vaikų“ vadovė Beata Veselienė augina aštuonerių metų sūnų Benediktą, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas. 

Nors gimdymas buvo sklandus ir kūdikis buvo įvertintas aukščiausiais balais, įtarimų, jog kažkas yra ne taip, kilo vaikui pradėjus lankyti darželį. 

„Būdamas dvejų, Benediktas dar nekalbėjo. Dėl to lankė­mės pas įvairius specialistus, kol galiausiai išgirdome diagnozę – autizmas. Tuomet atrodė, kad žemė slysta iš po kojų. Bandžiau „suremontuoti“ sa­vo vaiką, nežinojau, ką daryti, į kokius specialistus kreip­tis, kad sūnus kuo greičiau gautų kompetentingą pagalbą ir nereikėtų laukti kelis mėnesius“, – pasakojo B. Veselienė, prisimindama, ką išgyveno išgirdę šią diagno­zę.

Pasak mamos, sūnus yra jautrus kvapams, garsams, itin išrankus maistui, turi daug sensorinių sunkumų. Kol buvo mažas, visas savo emocijas ir norus išreikšdavo garsiu rėkimu, tačiau dabar jau gali įvardyti, ko no­ri. 

B. Veselienės teigimu, išrink­ti mokyklą Benediktui buvo sunku – daug kartų ji išgirdo „ne“. Bet po ilgų ieškojimų ji galiausiai rado tokią bend­rojo ugdymo įstaigą, kurioje berniukas jaučiasi gerai. Šiemet Benediktas sėkmingai bai­gė antrą klasę. Viena iš jo stip­rybių – anglų kalba.

„Mums nereikia gailesčio, nes mano vaikas nėra ligoniukas. Manau, jog kai kurie bijo autistiškų žmonių, nes jų nepažįsta. Tačiau privalome suprasti, kad visi esame skirtingi ir savaip nuostabūs“, – akcentavo B. Veselienė. 

Daugiau informacijos apie autizmo spektro sutrikimą galima rasti interneto svetainėse www.asociacija.lietausvaikai.lt, www.pagalbasau.lt.