Traumų gali išvengti visi – svarbiausia laikytis pagrindinių taisyklių

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, jog kritimai yra antra pagrindinė netyčinių sužalojimų ir mirčių priežastis. Remiantis statistika, nuo 15 iki 25 proc. visų pasaulio gyventojų patiriamų traumų sudaro būtent vy­resnio amžiaus pacientų sužalojimai. Ortopedas-trauma­tologas Jaroslav Vyšumirski dėsto pagrindines savisau­gos taisykles senjorams ir pasakoja apie įžvelgiamą trau­mų dėsningumą.

Daugiausiai traumų yra žiemą, bet nestinga ir vasarą 

Savisaugos instinktas žmogaus organizme suveikia tuo­met, kai žmogus krinta. Krin­tant sužalojamos galūnės, nes organizmas siekia apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, galvos smegenis.

J. Vyšumirski teigimu, savaime suprantama, jog dažniausiai traumos įvyksta šaltuoju metų laiku, esant slidžiai kelio dangai, kai krintant remiamasi galūnėmis ir lūžta riešo ar peties kaulai.

„Vasarą kaulų lūžių pasitaiko kiek mažiau, tačiau slankstelių, dubens bei šlaunikaulio lūžių gal netgi padaugėja. Tai natūralu, kadangi, atšilus orams, žmonės daugiau juda, dau­giau laiko praleidžia gryname ore, dažniau išeina pasivaikščioti“, – sakė ekspertas.

Kritimai iš stovimo ar mažesnio aukščio, vadinamosios minimalios kinetinės energijos traumos, yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių traumos mechanizmas. Anot spe­cialisto, dažniausiai sužalojamos vietos yra pečių sritis, riešas, stuburo slanksteliai, dubuo ir šlaunikaulis.

Svarbūs ne tik pagrindiniai sveikos gyvensenos principai

Kiekvienas medicinos specia­listas galėtų pritarti teiginiui, jog visavertiška mityba, koky­biškas poilsis, stabili ne­uro­loginė būklė ir lėtinių ligų kont­rolė – tai itin svarbūs veiksniai bendriems sveiko organizmo procesams. Ta­čiau kalbėdamas apie vyresnius žmones ortopedas-traumatologas siūlė pažvelgti plačiau: „Norėdami atsakyti į klau­simą, kaip išvengti traumų, tu­rėtume nustatyti priežastį, kodėl nukritus iš neaukštai lūžta kaulas. Mažos kinetinės energijos riešo kaulų, žastikaulio, slankstelių ar šlaunikaulio proksimalinės dalies lūžiai pri­lyginami osteoporozės diag­nozei – kaulų retėjimui. Tad norint išvengti minėtų lūžių, visų pirma reikėtų išsitirti kaulų tankį ir, esant osteoporozei, gydytis medikamentais. Yra daug anatominių bei fiziologinių pokyčių, susijusių su normaliu senėjimu, kuriuos reikia suprasti, kad apsisaugotume“, – dėstė jis.

Pasaulinė problema

PSO teigimu, per pastaruosius keletą dešimtmečių su kritimu susijusių mirčių skaičius, lyginant su kitais sužeidimais, padidėjo keliskart. Tai didelė pasaulinė visuomenės sveikatos problema, kasmet nusinešanti daugiau nei 680 tūkst. žmonių gyvybių, dar 172 mln. žmonių dėl kritimo tampa neįgalūs. 

Ortopedas-traumatologas dalijosi savo patirtimi ir pasakojo, jog moterys yra labiau linkusios kristi nei vyrai, o osteoporoziniai lūžiai joms gali sukelti panašiai tokio dydžio mirties riziką kaip krūties vėžio, kiaušidžių vėžio ir gimdos vėžio kartu sudėjus.

„Pavyzdžiui, po šlaunikaulio dalies lūžio iki buvusio aktyvumo lygio pooperacinio ir reabilitacinio gydymo grįžta apie 40 proc. pacientų. Retkarčiais literatūroje kritimas yra įvardijamas kaip „lėtasis žudikas“, todėl labai svarbu laiku kreiptis pagalbos ir gydyti lūžius, ypač ilgųjų kaulų. 

Statistiškai apie 10 proc. žmo­nių, perkopusių 70 metų, patyrę šlaunikaulio lūžius, miršta per pirmą mėnesį, apie 30 proc. – per 12 mėn. Žinoma, dauguma mirčių yra susijusios su lydinčiomis ligomis bei jų kiekiu, tad būtina stebėti savo sveikatos būklę“, – kalbėjo J. Vy­šumirski.

Medicinos ekspertas džiaugėsi didėjančiu vyresnio amžiaus žmonių sąmoningumu bei rūpinimusi savo sveikata. Jo nuomone, esant daugiau informacijos apie tokias ligas kaip osteoporozė, galimybė ją diagnozuoti gana paprastu neinvaziniu metodu sumažina ne tik kritimų, bet ir jų metu patiriamų sužalojimų sunkumą. 

Pataria, kaip apsisaugoti

J. Vyšumirski įvardijo pagrindines savisaugos taisykles, kurias pravartu žinoti ne tik vyresniems žmonėms, bet ir jaunesniems.

Pirmiausia patariama išlikti fiziškai aktyviems, rytą pradėti nuo mankštos, kad raumenys palaikytų tonusą ir būtų stipresni. Rekomenduojama įsivertinti namų aplinką bei pasirūpinti naktiniu apšvietimu – neretai traumos įvyksta naktį ar paryčiais, kai žmonės eina į vonią ar tualetą tamsoje.

„Ne mažiau svarbu pasitik­rinti regą ir klausą, nes net ir nedideli regėjimo bei klau­sos pokyčiai yra susiję su pa­didėjusia kritimų rizika. Nesku­bėkite atsistoti, per greitai atsikėlus gali sumažėti kraujospūdis, todėl galite nukristi. Jeigu turite judėjimo ar pusiausvyros sutrikimų, naudokite pagalbines priemones, pavyzdžiui, lazdelę ar vaikštynę. Išlikite budrūs ir atsižvelkite į oro sąlygas – esant plik­ledžiui, lyjant ar sningant likite namie“, – kalbėjo ortopedas-traumatologas.

Patyrę traumą įvertinkite, ar galūnės būklė išlieka tokia pat kaip iki traumos. Jeigu jaučiate, kad sutriko funkcija, pastebite deformaciją, tinimą, poodinę kraujosruvą, stiprų skausmą judesių metu, nedelsiant kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.