Svajonės pildosi – svarbu jų turėti

Nuosavo verslo kūrimas mažame miestelyje yra iš­šū­kis kiekvienam žmogui, todėl ne visiems tai pavyksta. Tačiau Karolinai Brazauskienei pomėgis fotografuoti lei­­do susikurti sau darbo vietą ir turėti viziją, jog atei­tyje turės ga­limybę plėstis. Tik gimus dukrai atsakin­gai į fotografiją pa­žiūrėjusi Karolina šiandien yra viena populiariausių fo­tografių Šilalės rajone, o vestuves fotografuoja visoje Lie­tuvoje, nuo Nidos iki Varėnos.

– Kaip tapote fotografe?

– Mūsų namuose visada būdavo fotoaparatų, nes vyras užsiima filmavimu ir juos naudoja kaip videokameras, o aš dažniausiai savaitgaliais važiuodavau jam asistuoti, tad pagrindus išmokau iš jo. Mano asmeniniam naudojimui užtekdavo telefone esančios kameros. Tačiau gimus dukrai dėl laiko stokos vyras nespėdavo jos fotografuoti, o man norėjosi turėti kokybiškų nuotraukų, tad teko imti profesionalią kamerą į rankas. Daug eksperimentavau, dariau taip, kaip man atrodė geriausiai. O tai, kaip dariau, patiko mano aplinkiniams. Pradėjau fotografuoti pažįstamų portretus, vaikus. Vienas per kitą sužinoję, žmonės ėmė kviesti į asmenines šventes. Kartu su vyru nufotografavau pirmąsias vestuves, vėliau vestuves ėmiau fotografuoti viena. Tada supratau, kad mėgaujuosi tuo, ką darau, ir nusprendžiau, kad reikia atsiduoti šiai veiklai visomis savo jėgomis, kad ši veikla iš pomėgio tampa aistra, kasdienybe ir pragyvenimo šaltiniu. Nuotolinių mokymų nebepakako, todėl važiavau mokytis pas geriausius Lietuvos vestuvių fotografus. Labai padėjo verslo skatinimo parama pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama ekonominės veik­los pradžiai kaimo vietovėse“, kurios metu sukūriau sau darbo vietą ir vystau projektą „Kai užaugsiu būsiu fotografė, Karolina Braz“. Ši priemonė suteikė finansinę galimybę tuoj pat įsigyti pačią profesionaliausią asmeninę fotografavimo įrangą. 

– Atrodo, kad fotografija nuo jūsų specialybės labai skiriasi, ar tai nemaišo?

– Esu baigusi transporto vadybos bakalaurą, tačiau šio amato taip ir nepanaudojau. Aš netikiu, kad egzistuoja fotografo karjeros taisyklės. Yra daugybė kelių, kuriais galima eiti šios profesijos link. Viskas priklauso nuo išminties bei gebėjimo prisitaikyti. Kiek daug esi pasiruošęs mokytis ir kaip stipriai myli savo profesiją. Manau, kad yra labai daug faktorių, kaip atsidurti šios profesijos kelyje, kuriuo aš einu.

– Koks yra darbas šiuolaikinėse vestuvėse?

– Tai labai dinamiška ir didelio kruopštumo reikalaujan­ti veikla. Lietuviams vestuvių fotografija nuo senų laikų yra labai svarbus paprotys, todėl darbas privalo būti atliktas nepriekaištingai. Tačiau svarbiausia, jog ne tik nuotraukose įamžinti įvykiai privalo būti gražūs, bet ir fotografo bei klientų ryšys. Jaunavedžiai renkasi fotografą ne tik pagal jo atliktus ankstesnius darbus, bet ir pagal tai, ar jiems patinka pats asmuo. Todėl dažnai tenka ne tik per objektyvą žiūrėti ir galvoti apie tinkamą šviesą bei kompoziciją, bet ir jaunuosius nuo ankstaus ryto raminti, sumažinti šventinės dienos įtampą, nes vestuvės yra vienas didžiausių jauno žmogaus iššūkių, kuris sukelia įvairiausių emocijų bombą. Dažnu atveju su jauna­ve­džiais po jų šven­­tės užsimezga drau­giški santy­kiai, ir jie tampa ma­no drau­gais. 

– Kokie yra Ši­lalės rajono klientai?

– Labai džiugu, jog dauguma klientų iš Šilalės rajono niekuo nesiskiria nuo Lie­tu­­vos didmiesčių klien­tų. Jauni žmonės, grįžę gyventi į Ši­lalę, kartu parsiveža patirtį bei supratimą apie naujas tendencijas. Mes esame „interneti­nė karta“, kuri sa­vo suvokimą apie tam tik­rus dalykus gali lengvai suformuo­ti iš viso pasaulio pateikiamų pasiūlymų.  

– Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

– Fotografo darbas neturi išeiginių. Vestuvės dažniausiai vyksta penktadieniais ar­ba šeštadieniais, todėl dieną prieš tai reikia kruopščiai pasiruošti įrangą, rūbus, maistą, galutinai suderinti su jaunavedžiais arba vestuvių planuotoja šventinės dienos planą, fotografavimo lokacijas. Šven­tinė diena prasideda nuo ankstyvo ryto kelionės pas jaunavedžius, kur vyksta pasi­ruošimo įamžinimas, vėliau – ceremo­nija, fotosesija ir kelionė į šventės vietą, kur dažniausiai darbą baigiu po vidurnakčio. Kartais per dieną tenka nuvažiuoti virš 700 km, jeigu vestuvės būna Dzūkijoje ar Aukštaitijoje.

Po vestuvių dienos prasideda nuotraukų išsaugojimo kietuosiuose diskuose procesas. Tuomet imuosi nuotraukų at­rinkimo bei jų retušavimo. Kadangi šių darbų nespėju atlikti iki sekančių vestuvių, jie „stumiasi“ į priekį, todėl klientams tenka nuotraukų palaukti kelias savaites. Taip pat didelę laiko dalį užima bendravimas su naujais klientais, pokalbiai internetu, telefonu ar gyvi susitikimai, kurie būtini, norint įsitikinti, ar fotografo pasirinkimas yra tinkamas. 

Darbo dienomis taip pat planuojamos mažesnio masto fo­tosesijos: šeimos, vaikų, poros, krikštynų. Jų metu klientams parodau pačias gražiausias mano atrastas gamtos vietas mūsų rajone: nuostabiausius rugiagėlių laukus, mėlynuojančias lubinų pievas. Fotosesijos vyksta tiek gamtoje, tiek studijoje ar pas klientą namuose. Džiugina tai, jog šiai veiklai nėra būtina stacionari darbo vieta, o dirbti galiu nuotoliniu būdu ir įvairiausiose vietose.

– Kaip tapti sėkmingam mažame miestelyje?

– Svarbiausia turėti kažko­kią aistrą, ir kuo anksčiau ji pasireiškia, tuo didesnė sėk­mė vėliau nusišypsos. Ne­rei­kia siekti ypatingų turtų ar sva­jonių įkurti didžiulę įmonę. Ma­nau, kad svarbiausia yra mąstyti, jog prekę ar paslaugą būtų ga­­lima parduoti ne tik savo ra­­jono gyventojui, bet dirbti ir užsienio rinkoje.

Taip pat svarbu domėtis ir sekti naujienas, nes nuolat vykdomi įvairūs projektai, kurie gali padėti vystyti jūsų svajonių veiklą. Dalyvavimas projekte „Europos žemės ūkio fondas kaimo plėt­rai: Europa investuoja į kaimo vietoves“ yra didelis tramplinas mano sėkmės kelyje.

Erika MAČIUKIENĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo