„Generalinė repeticija“ prieš energetinę katastrofą žiemą?

Šeštadienio rytas prieš porą savaičių Charkive prasidėjo labai prastai. Negana to, kad, dingus elektrai, teko vaikščioti apgraibomis tamsoje, paaiškėjo, kad nebeveikia ir šildymas, internetas, nebeliko ir vandens. Tačiau ir tuo bėdos nesibaigė – išėjęs į lauką mankštai nebegalėjau patekti į laiptinę, nes sugedo elektroninė spynos sistema ir durys užsikirto. Laukti išeinančio kaimyno teko visą pusvalandį, bet tai, palyginus su aštuoniomis valandomis, nedaug, nes būtent tiek laiko užtruko keleiviai elektriniuose traukiniuose, kurie iš kitų miestų vyko į Charkivą, bet sustojo jo neprivažiavę... 

Nebeveikė ir pati populiariausia didmiesčio susisiekimo priemonė – požeminis metro, o gatvėse užgeso šviesoforai. Panašiai tamsoje užpraėjusį savaitgalį paskendo beveik visa šalis. Tiesa, sekmadienį situacija pagerėjo, bet ne visur. Charkive mano bute šviesa kelioms valandoms tai atsirasdavo, tai vėl pradingdavo, nutrūkus šildymui, temperatūra bute nukrito iki 14 laipsnių. Nori nenori tokia situacija atgaivino prisiminimus apie praėjusį balandį okupantų susprogdintą Charkivo šiluminę elektrinę, kai miesto gyvenimas buvo paralyžiuotas, nes elektra dingo ilgam, o išsijungus bankomatams atsiskaityti buvo galima tik grynaisiais, kurių ne visi turėjo.

Ar ši artėjanti žiema tikrai bus dar sudėtingesnė? Apie tai šiuo metu charkiviečiai diskutuoja dažnai, nes miesto meras Igoris Terechovas perspėjo, jog ji gali tapti pačia sudėtingiausia per ketverius besitęsiančio karo metus. Dėl tokios grėsmės įspėti tiek kitų pafrontės regionų, tiek šalies vadovai, nes Rusija pastaruoju metu rekordiškai gausiai atakuoja energetikos objektus.

Energetikos ministrė Svitlana Grinčuk pareiškė, jog šeštadienio naktį surengta raketų ataka į energetikos objektus buvo viena didžiausių per visą karą, objektai buvo atakuoti penkiuose regionuose. Po sugriovimų visiškai sustojo valstybinės akcinės įmonės „Centrenergo“ veikla, kurios atnaujinti greitai nepavyks. Įmonė valdė kelias šilumines elektrines, kurios gamino 8 proc. šalies elektros energijos bei šildė 18 proc. gyvenamųjų namų.

Ministrės pavaduotojas Artemas Nekrasovas spaudai sakė, jog situacija tapo sudėtingesne ir todėl, kad Maskva praplėtė atakuojamų objektų spektrą. Anksčiau daugiausiai būdavo apšaudomos šiluminės elektrinės bei pastotės, o dabar imta sprogdinti ir elektros paskirstymo tinklus. Be to, dažniau atakuojamos ir dujų talpyklos bei tiekimo sistemos, o tai komplikuoja namų apšildymą, nes dauguma katilinių yra kūrenamos dujomis. Taip pat okupantai, siekdami apsunkinti dujų importą, susprogdino transportavimo sistemas Ukrainos ir Slovakijos pasienyje.

Vicepremjeras bei atstatymų ministras Oleksijus Kuleba pripažino, jog, nepaisant didelių pastangų atstatyti katilines bei dujų ir elektros tiekimo sistemas, šiuo metu žiemos sezonui yra pasiruošę 71 proc. gyvenamojo būsto bei 77 proc. ligoninių, mokyklų, vaikų darželių. Iš 17,5 tūkst. katilinių  suremontuota 13 tūkst. Ir visgi šias ukrainiečių pastangas bent minimaliai šiltai sutikti žiemą bet kuriuo momentu Maskva gali sugriauti, ėmusi dažniau taikytis į energetikos objektus.

Dieną anksčiau iki bombardavimų į energetikos objektus lankiausi netoli Charkivo esančiame Čuhujivo mieste. Vykau apžiūrėti sugriovimų po dronų atakos į pašto įmonę „Nova Poshta“ didžiausias miesto mašinų remonto dirbtuves. Per ataką apgriuvo ir greta esanti profesinė mokykla bei Čuhujivo vandentiekio įmonė. Kalbinti jos darbuotojai džiaugėsi, kad dronai smogė ne į juos, nes tada miestas būtų likęs ir be vandens. Tačiau jau kitą dieną pasirodė pranešimas, jog po visą šalį nusiaubusių atakų Čuhujive vandens, šilumos ir elektros tiekimas visiškai nutrūko. Merija informavo, jog atnaujinti jų per kelias dienas gali nepavykti, todėl nurodė statyti specialias palapines, kuriose gyventojai galėtų pasišildyti, pasikrauti telefonus ir gauti karšto maisto. Kad tokiose palapinėse gali tekti lankytis ilgiau, įsitikino kitoje Charkivo pusėje esantis Dokučajevsko kaimas. Ten tokie punktai gyventojus gelbėja jau dvi savaites, nes rusų dronui sugriovus katilinę bei elektros pastotę, 3000 žmonių liko be šilumos, elektros ir vandens.

„Okupantai siekia viską griauti ir kelti paniką, kad sunkumų prispausti žmonės imtų bėgti bei kritikuotų valdžią, reikalautų nusileisti Maskvai ir ragintų mūsų valdžią pasirašyti taikos sutartį Rusijos keliamomis sąlygomis“, – neabejoja Čuhujive gyvenantis azerbaižanietis Sabiras Jusifovas, kurio remonto dirbtuves irgi nušlavė dronai.

Vyras dirbtuves įkūrė prieš karą, jos buvo tapusios populiariausiomis ir didžiausiomis mieste, tačiau per vieną naktį viską prarado, dronai pelenais pavertė pastatus, įrangą bei 37 automobilius.

„Tai vertinu kaip gąsdinimo terorą, norą palaužti mūsų valią, sėti nepasitenkinimą“, – sakė dronų atakos apgriautos profesinės mokyklos direktorius Vitalijus Gruška.

Čuhuivo pedagogo žodžius prisiminiau skaitydamas Kyjivo žiniasklaidos pranešimus iš Ukrainos parlamento – Aukščiausioje Radoje prasidėjusius ginčus dėl energetikos problemų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl to, kad nebuvo tinkamai apsaugoti energetikos objektai, apkaltino energetikos eksministrą Volodimirą Kudrickį, o šį užsistojusi opozicija pareiškė, jog dėl to esąs kaltas prieš metus ėmęs dirbti naujas ministras bei jo paskyrimą inicijavęs prezidentas. Opozicija kaltina, jog dėl prastos kontrolės dalis energetikos įmonių ignoravo nurodymą statyti apsaugos įrenginius, ir įtaria, kad tam skirtos lėšos galėjo būti panaudotos kitiems tikslams ar iššvaistytos. Kieno teisybė, kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, jog Maskvos bombardavimai ne tik apsunkino namų šildymą bei elektros tiekimą, bet ir iššaukė didelius politinius ginčus. Maskva galimai to ir siekė – kad Kyjivo politikai švaistytų laiką ginčams, o ne vieningai dirbtų vardan pergalės. Charkivo vadovai yra užsitarnavę didžiulę žmonių pagarbą, nes po kiekvieno bombardavimo komunalinės tarnybos dirba paromis, kad tik kuo greičiau likviduotų padarinius. Be to, jų pagalbos reikia ir kitiems objektams. Tarkime, jie skubėjo ir į sprogimo suniokotą „Okko“ degalinę.

„Gerai, kad dronai pataikė į tą vietą, kur buvo kavinė ir sandėliai, o ne į degalų talpyklas, nes tada visi būtų žuvę. Tačiau vis tiek 10 darbuotojų bei klientų buvo sužeisti, yra ligoninėje. Visi darbuotojai išsigandę, tačiau niekas nepasakė, kad paliks darbą. Putinas apsirinka, manydamas, jog charkiviečiai išsigąs bombų bei elektros ir šilumos pradingimo ir bėgs. Mes karo pradžioje žiemą kelis mėnesius tai jau iškentėme ir atlaikėme. Tie, kas bijojo, tada išvyko, o kas liko, nieko nebebijo, nebėgome tada – nebėgsime ir dabar. Lauksime pergalės“, – tikino „Okko“ kasininkė Oksana Solovej.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.