Logo
Spausdinti šį puslapį

Tamsios artėjančios šventės: karas gesina šviesą ir viltį

Dauguma Kyjive kalbintų ukrainiečių tvirtina, kad tiek Šv. Kalėdų, tiek Naujųjų metų šventės šiemet bus bene liūdniausios per ketverius karo metus. Rusijai kelis pastaruosius mėnesius kasdien sprogdinant elektros stotis, trūksta energijos, šviesa per parą įjungiama vos kelioms valandoms, daugybėje gyvenviečių po kelias paras nėra ne tik elektros, bet ir vandens, centrinio šildymo. Taip Maskva siekia palaužti ukrainiečių valią kovoti, nori, kad negandų prispausti žmonės imtų protestuoti ir reikalautų karą užbaigti Rusijai palankiomis sąlygomis.

Žinios iš fronto dažniausiai irgi prastos, svarbiuose kovų ruožuose okupantai kasdien po ke­lis šimtus metrų pasistumia į priekį. Ukrainiečių gynybą apsunkina ne tik mažesnis karių bei technikos kiekis, bet ir tai, jog Maskva Rytų Ukrainoje sprogdina geležinkelių linijas, stotis, traukinius, taip apsunkindama ne tik karių bei technikos siuntimą į frontą, bet ir civilių pasitraukimą iš pavojingų vietų.

Nesant elektros ir neveikiant liftams sunkiausia yra mamų su mažais vaikais bei senyvų žmonių padėtis. Pafrontės gyvenvietėse pasilikę būtent pensininkai, kurie teigia, jog neturi giminių, pas kuriuos galėtų išvykti. Dalis gal ir turėtų kur pabėgti, tačiau geriausiai jaučiasi savo namuose, todėl atsiduoda likimui. Tokiems užsispyrėliams padeda savanoriai, kurie atveža maisto, vaistų.

Bene optimistiškiausios Kalėdų sutiktuvės buvo 2022-aisiais. Tada ukrainiečių kariai buvo pe­rėję į sėkmingą kontrpuolimą, išvadavo beveik visą Charkivo regioną ir strategiškai svar­bų Chersono miestą. Dauguma vylėsi, jog kontrpuolimas sėkmingai tęsis, bus išvaduotos visos teritorijos, o kitas Kalėdas jau bus galima švęsti atkovotuose Krymo pusiasalio kurortuose. Tačiau taip nenutiko: Maskva mobilizavo daugiau karių, ėmė labiau užminuoti už­grobtas žemes, apsunkindama jų atsikovojimą, o Vakarai atsisakė duoti ukrainiečiams reikalingų ginklų, Kyjivui ėmė trūkti karių. 

Per 2024 m. sutiktuves uk­rainiečiai optimistiškai vylė­si, kad Vakarai įvykdys pažadus suteikti daugiau ginklų ir kariuomenė vėl pereis į kontrpuolimą. 

2025-uosius daug kas irgi pasitiko viltingai – vylėsi, jog JAV prezidento rinkimus laimės karą nutraukti žadantis Donaldas Trumpas. Deja, taip vis dar nenutiko, todėl, pasitikdami 2026-uosius, ukrainiečiai neslepia sumišimo dėl taikos derybų ir baimės, kad sausį gali tekti maistą gamintis ant laužų, nes butuose nebus nei elektros, nei dujų...

Šiemetinė prieškalėdinė savaitė yra pati tamsiausia per karo metus, nes valdžia įsakė sumažinti elektros tiekimą įmonėms, gatvių apšvietimui, išjungti reklamas – taip stengiamasi taupyti. Pernai pagrindinė Kyjivo eglė spindėjo Sofijos aikštės centre, šiemet kukliai stovi aikštės kampe. Kyjivo merija paragino per šventes nesibūriuoti prie jos, mat pastaruosius metus gana saugiai gyvenusi sostinė jau patiria kombinuotas raketų bei dronų atakas, nuo kurių nepajėgia apsiginti, todėl jas lydi gausios civilių žūtys...

Prie Kyjivo eglutės kalbinami žmonės vylėsi, jog karas baigsis, įsivyraus taika. Tačiau kada tai bus – neaišku, ukrainiečiai nebepasitiki nei JAV, nei Rusijos prezidentais. 

Maidano aikštėje, prie memorialo žuvusiems kariams sutikta Natalia Oleško puošė miniatiūrinę eglutę prie kare žuvusio sūnaus Olego ir jo bend­ražygių nuotraukų.  

„Lietuvoje eglutes puošiate namuose ir miestų aikštėse, o mes – žuvusiems kariams. Šį angeliuką užkabinsiu ant viršūnės, nes sūnus ir jo bendražygiai virto angelais. Olegas su tėvu kovoti išėjo pirmosiomis karo dienomis, vėliau prisijungė ir antras sūnus. Vyrą demobilizavo, kai jam suėjo 60, o vos 30-ies Olegas žuvo prie Bachmuto. Pražilau iš skausmo, veržiausi į frontą, norėjau keršyti, bet nepaėmė. Nepakėlęs skausmo, netrukus mirė vyras, po kelių mėnesių ir mama, kilo minčių žudytis, bet susiėmiau, ėmiau puošti brigados atminimo vietą, rinkti paramą frontui. Smerkiu tuos, kurie slapstosi nuo kariuomenės”, – prisipažino kare artimiausių žmonių netekusi moteris.

Natalia užaugo Sibire, ten uk­rainiečių geriausi draugai buvo lietuviai, latviai ir estai.

„Mus tada vienijo panašus likimas, tad ir dabar jūs geriausiai mus suprantat ir labiausiai padedat. Lenkiu galvą prieš lie­tuvius ir viliuosi, kad ir kitąmet nesustosit teikti paramą, padėsit užsitikrinti, kad taikos sąlygos būtų kuo palankesnės”, – vylėsi ji.  

Charkivo kapinių Didvyrių alėjoje sutikta 37-erių Marina Poligalova yra rūbų modeliuotoja. Moteris buvo atnešusi žvakutę bei gėlių ant sutuoktinio, internetinio saugumo eksperto Grigorijaus kapo.

„Linkėčiau lietuviams karo grėsmę vertinti labai rimtai ir būti jam pasiruošus. Tauta turi būti vieninga, kad atsilaikytų prieš priešą. Jei šito nebus ir jei žmonės netikės savo pergale, šalis pralaimės ir bus sunaikinta. Karas nepasigailės nei vaikų, nei moterų, nei vyrų, nei senolių. Nieko. Geriau jo išvengti. Todėl, turint grėsmingą kaimynę, manyti, kad karas yra istorinė atgyvena ir jam nereikia ruoštis – negalima”, – įspėjo ukrainietė. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 19 Gruodžio 2025 08:07
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos