Okupantai užmušė drąsų civilių gelbėtoją
Mokytojs Lena dėkojo šventikui Oleksandrui ir šių eilučių utoriui už tai, kad išvežėme jos šeimą iš pragaro,,,
„Aš žinau, kad jie mane medžioja, nori likviduoti už tai, ką darau ir kalbu apie okupantus. Tačiau neišsižadėsiu savo sprendimų ir toliau padėsiu civiliams. Negaliu būti abejingas tų žmonių ašaroms. Dabar gal labiau saugausi, neviešinu planų, tikiuosi, viskas bus gerai”, – prieš kelis mėnesius interviu Ukrainos televizijai kalbėjo Charkivo visuomenininkas Viačeslavas Ilčenka.
Deja, pirmąją Kalėdų dieną 30-metis dviejų vaikų tėvas žuvo, rusų dronui pataikius į mašiną, kurioje jis sėdėjo. Du drauge važiavę savanoriai patyrė sužeidimus, tačiau jų gyvybei pavojaus nėra.
2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto karą, Viačeslavas nusprendė gelbėti į fronto zoną patekusius civilius ir Charkive įkūrė organizaciją „Nepalaužiami”. Buvo drąsus, vyko į pačias pavojingiausias vietas – pafrontėje paprastai pasilieka pavieniai senyvi žmonės, neturintys kitur artimų giminių bei lėšų persikelti. Praėjusių Kalėdų dieną Viačeslavas vyko į griuvėsiais virtusį Konstantinovkos miestą Donecko regione pargabenti sužeisto senolio, bet žuvo pats...
Viačeslavo žūtis labai sukrėtė ir mane. Su juo susitikęs nebuvau, tačiau lapkričio mėnesį kalbėjomės telefonu, prašiausi kartu į evakuaciją, kai sausį vėl atvyksiu į Charkivą. Parašyti apie šį drąsų savanorį patarė šventikas Oleksandras Petrenko, su kuriuo praėjusį pavasarį vykau gelbėti civilių iš degančio Uhrojidivo kaimelio Sumų regione. Deja…
Kelionė į Uhrojidivą galėjo tapti paskutine ir man su šventiku. Gerai įsiminiau tą dieną – buvo kovo 23-ioji, Rusijos kariai išstūmė iš Kursko srities ukrainiečius karius ir, keršydami už įsiveržimą, be gailesčio bombardavo pasienio kaimus. Rusai buvo nusprendę keliolikos kilometrų pasienio ruožą paversti pilkąja zona – sugriauta teritorija. Bombų išsigandę civiliai paniškai bėgo iš ten ne tik automobiliais, bet ir dviračiais, ir pėsti. Senesnių ar vienišų žmonių gelbėti vyko savanoriai, tarp kurių buvo ir šventikas Oleksandras.
Šis kaimas tėra vos už septynių kilometrų nuo Rusijos, tačiau kai kur kelias priartėdavo dar gerokai arčiau. Pamačius, jog paskutinis ukrainiečių karių patikros postas yra susprogdintas, o ant asfalto driekiasi kraujo dėmės, nugara perbėgo šiurpuliukai. Jie atsinaujino ir priartėjus prie kaimo, nes šis neseniai buvo bombarduotas ir keliose vietose matėsi didžiuliai gaisrai.
Sustojus prie biologijos mokytojos Lenos namo ir ėmus nešti iš jo į mašiną šeimai svarbius daiktus, virš mūsų galvų pakibo priešo dronas. Šventikas įbėgo slėptis į kiemą, o aš sustingau po artimiausiu dar nesulapojusiu medžiu ir meldžiau nežudyti...
Po kiek laiko dronas nuskrido, o mes išvykome į už keturiasdešimt kilometrų esančius Sumus. Mikroautobuso kabinoje drauge sėdėjusi pensininkė mokytoja beveik visą kelią raudojo. Verkė ir iš baimės, ir sukrėsta žinios, jog per bombardavimą gretimame kaime žuvo jos mokinys.
Šventikas po to dar kelias savaites kasdien vyko į pafrontės kaimus parvežti civilių, o aš nusprendžiau, kad Sumai tapo per daug pavojinga vieta, todėl po pusantro mėnesio grįžau į Charkivą.
Tai, kad okupantai žudo civilius evakuojančius aktyvistus, Ukrainoje nieko nebestebina: priešai medžioja medikus, gaisrininkus, policininkus, elektrikus, paštininkus ir žurnalistus. Kasdien žūva ir toli nuo fronto esantys civiliai. Jie žuvo ir per šiųmetes Kūčias bei Kalėdas, ir per Naujų sutiktuves. Rusijos kariai Kalėdų metu ne tik kad nesumažino, bet dar labiau suaktyvino karo veiksmus, fronte vyko didžiuliai mūšiai, okupantai tyčia sprogdino strateginius objektus, kad gyventojų namuose nebūtų elektros, vandens ir šilumos, kad žmonės iš nevilties reikalautų prezidento pasirašyti taiką Maskvos primestomis sąlygomis.
Šventinę savaitę į Ukrainos oro erdvę įsiveržė 600 Rusijos dronų bei raketų, kurių dauguma puolė Kyjivo apylinkėse esančius energetinius objektus. Po sprogimų beveik visi 3,5 milijono sostinės gyventojų liko be elektros. Sutikdami Naujuosius, jie elektrą savo namuose geriausiu atveju turėjo kelias valandas per parą, o labai aukštuose namuose teko gyventi be vandens, nes ir jo pakėlimui yra reikalinga elektra.
Mūšių fronte suaktyvėjimą karo ekspertas Ihoris Lucenko radijuj Suspilne aiškino tuo, jog prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu Maskva siekė pademonstruoti, kad sėkmingai veržiasi pirmyn. Šeštadienį, dieną prieš šį susitikimą, Maskva pranešė, kad jos kariai užėmė Siversko miestą ir baigia okupuoti strategiškai svarbią Huliaipole gyvenvietę. Kitą dieną V. Zelenksiui vykstant pas D.Trumpą, Ukrainos karo vadovybė išplatino pareiškimą, kuriuo apkaltino Maskvą skleidžiant melą, nes Huliaipolę kontroliuoja Ukrainos kariai. Kyjivo karo ekspertai ir analitikai neturi vieningos nuomonės dėl karo pabaigos. Vieni viliasi, kad 2026 m. bus pasirašyta taikos sutartis ir prasidės Ukrainos atstatymo darbai, kiti, ypač kariškiai, spėja, jog karas tęsis dar kelis metus. Tuo labiau, kad D. Trumpo ir V. Zelenskio derybos aiškumo dėl taikos neatnešė, fronte mūšių nesumažėjo, karių ir civilių kraujas liejasi toliau.
Eldoradas BUTRIMAS
AUTORIAUS nuotr.
