Iš medžio, iš žodžio, iš laiko – Dionizo Poškos gimtadienis
Pristatinėti D. Poškos – žemaičių bajoro, teisininko, istorinių senienų rinkėjo, archeologo, etnografo, rašytojo, vertėjo, kalbininko, pirmojo senienų muziejaus Lietuvoje įkūrėjo – turbūt jau niekam nereikia. Tačiau prisiminti mūsų krašto simboliu tapusią asmenybę būtina. Ypač – minint jo gimimo dieną ir kitas svarbias su juo susijusias datas. Beje, spalio mėnuo D. Poškos biografijoje išties išskirtinis – būtent spalį fiksuojami svarbiausi jo gyvenimo momentai...
Gimė mūsų krašto šviesuolis 1764 m. spalio 9 d. Telšių apskrities Žemalės parapijos Lėlaičių dvare, kilmingų bajorų Adomo Paškevičiaus ir našlės Barboros Lopataitės (Stirpeikienės) šeimoje. Pakrikštytas 1764 m. spalio 13 d. Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Po motinos mirties (1769-ųjų spalio 27 d.) penkiametis Dionizas drauge su tėvu Adomu ir broliu Juozapotu turėjo palikti gimtuosius Lėlaičius ir apie 1772 m. apsigyveno Maldūnuose (dabartiniame Šilalės rajone). Dvaras atiteko tiesioginiam paveldėtojui – motinos antrojo vyro sūnui Teofiliui Stirpeikai. Tad nors Bijotai nėra D. Poškos gimtinė, o jis šį pasaulį išvydo visai kitame Žemaitijos krašte, (beje, su kuriuo Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus palaiko šiltus ryšius bendradarbiavimo klausimais), jie tapo neatsiejami nuo šios asmenybės.
Minint istoriko, leksikografo, švietėjo, poeto D. Poškos 260-ąsias gimimo metines, Mažeikių r., buvusioje Lėlaičių dvarvietėje, 2024 m. spalio 18 d. visuomenei pristatytas informacinis stendas. Idėjos autorius – istorikas, pedagogas, knygų autorius, redaktorius, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto dėstytojas Povilas Šverebas. Jo dėka Mažeikių muziejuje išsaugotoje Žemalės bažnyčios XVIII a. antrosios pusės metrikų knygoje surastas ir D. Poškos krikšto įrašas. Pagal tai nustatyta jo tiksli gimimo data bei vieta. Šitas faktas, išanalizuotas 2004 m., pakeitė kai kurias D. Poškos biografijos detales. Baublių muziejuje, mokyklos pastate esančioje ekspozicijoje, galima išvysti iš gimtosios vietos likusius fragmentus bei krikšto knygos faksimilę, kurioje yra įrašai, bylojantys apie jo gimimo datą bei krikštą.
D. Poška mirė 1830 m. balandžio 30 d., palaidotas Kaltinėnų miestelio kapinėse, netoli koplyčios, kartu su žmona Uršule (mirė 1828 m. birželio 27 d.) ir jos motina Rozalija Kasnauskiene. Poeto brolis Juozapotas Paškevičius 1843 m. pastatė aukštą antkapinį paminklą. Pirmą kartą kapą esant Kaltinėnuose nurodė tautosakininkas, žurnalistas Mečislovas Davaitis-Silvestraitis (1849–1919), paskelbdamas „Aušroje“ ir antkapio įrašą. Paminklas 1993 m. vasario 2 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Šiais metais minime 261-ąsias D. Poškos gimimo metines. Ta proga spalio 16 d., 16 val., D. Poškos Baublių muziejus kviečia visus į nuotaikingą šventę, skirtą mūsų krašto šviesuoliui atminti – Baublių paunksmėje susitikime su jų šeimininku.
Vaida ŠEGŽDIENĖ
Dionizo Poškos Baublių muziejaus muziejininkė
Nuotr. iš muziejaus archyvo

Projekto „Vienas regionas – bendri kaimynystės iššūkiai“ publikacija
