Didžioji dalis gyventojų nesirūpina savo duomenų saugumu

Kiekvieną dieną tūkstančiai Lietuvos gyventojų kompiuteryje ar mobiliajame telefone jungiasi prie elektroninės bankininkystės, saugo verslo ir asmeninius duomenis įrenginiuose ar debesyje, naudojasi dešimtimis programėlių mobiliuosiuose įrenginiuose. Tačiau ar kasdien atlikdami šiuos mums jau tokius įprastus veiksmus susimąstome apie savo duomenų saugumą? Atlikta apklausa parodė, kad 78 proc. Baltijos šalių gyventojų visiškai nesirūpina arba tik labai mažai rūpinasi duomenų saugumu, 60 proc. nežino, kaip elgtis, jei į jų paskyrą arba įrenginį buvo įsilaužta, o net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais saugumo ekspertų patarimais.

Remiantis 2019 m. parengtu tyrimu, duomenų pažeidimų sukeliami vidutiniai nuostoliai per pastaruosius penkerius metus išaugo 12 proc. ir dabar siekia apie 3,92 mln. dolerių. Tad ar neturėtume labiau susimąstyti apie savo saugumą kibernetinėje erdvėje?

Technologijų kompanijos užsakymu atlikta apklausa apie kibernetinį ir mobiliųjų įrenginių saugumą parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių gyventojai turi per mažai informacijos apie galimus kibernetinius pavojus arba mano, kad jiems negresia susidurti su asmeninių duomenų vagystėmis. „Tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalių gyventojai ne tik mažai rūpinasi savo saugumu skaitmeninėje erdvėje, bet 60 proc. jų nežino, kaip elgtis, jei į jų paskyrą arba įrenginį buvo įsilaužta. Taip pat net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais kibernetinio saugumo ekspertų patarimais“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovas Baltijos šalims Vaidas Bielinis.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas dr. Rytis Rainys teigia, kad nors 2018 m. Lietuvoje kibernetinių incidentų buvo registruota 3 proc. mažiau nei 2017 m., kibernetinio saugumo požiūriu tiek praėjusiais metais, tiek šiais Lietuvoje buvo gausu įvykių.

„Praėjusiais metais Lietuvoje registravome 53 tūkst. 183 kibernetinius incidentus, t. y. daugiau nei 1000 atakų per savaitę. Nors bendra kibernetinių incidentų statistika rodo nedidelį jų sumažėjimą, tačiau šios atakos tapo sudėtingesnės ir kompleksiškesnės“, – sako NKSC vadovas.
Pasak ekspertų, kibernetinio saugumo rizikos vis labiau didės, jų pasekmės turės vis didesnį poveikį, o kibernetinių nusikaltimų sukeliami nuostoliai augs. Remiantis amerikiečių kompanijos „Juniper research“ duomenimis, kibernetinių atakų nuostoliai 2019 m. viršys 2 trilijonus dolerių.

R. Rainys pažymi, jog praėjusiais metais išaugo kibernetinių atakų skaičius, nutaikytas į valstybinio sektoriaus institucijas.

„Nemaža dalis visos kenkėjiškos kibernetinės veiklos yra nukreipta į viešąjį sektorių. Tai reiškia, kad yra nusitaikoma į Lietuvos energetikos, finansų, saugumo politikos, užsienio reikalų sektorius. Kitas svarbus dalykas, ką mes pažymėjome ir savo ataskaitoje – daugiau kaip pusė Lietuvos svetainių yra pažeidžiamos“, – pabrėžia specialistas.

Atliktas tyrimas atskleidė, jog trečdalis Baltijos šalių gyventojų nėra nė karto pasikeitę el. pašto slaptažodžio, 52 proc. lietuvių nėra keitę savo išmaniojo telefono slaptažodžio, o 20 proc. iš viso nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo kodo.
„Mūsų tyrimas parodė, kad lietuviai gana mažai įsigilinę į duomenų saugumo temą. Beveik pusė respondentų per pastaruosius 6 mėnesius teigia neskaitę nė vieno straipsnio, nematę nė vienos televizijos laidos ar negirdėję nė vienos radijo laidos apie saugumą skaitmeninėje erdvėje. Akivaizdu, jog ne visada įvertiname su šia tema susijusias grėsmes. Palyginimui: viena apklausa yra parodžiusi, jog amerikiečiai labiau bijo kibernetinių atakų nei fizinių išpuolių, įskaitant terorizmą, smurtinę mirtį ar seksualinį priekabiavimą“, – situaciją komentuoja V. Bielinis. Pasak jo, silpnoji grandis, siekiant apsisaugoti nuo tokių incidentų, yra žmonės.
„Prisiminkime prieš metus Lietuvoje kilusį „Yandex. Taxi“ skandalą. Nors įspėjimų apie duomenų saugumą ir galimas grėsmes netrūko ir netrūksta, šiandien programėlė ir toliau veikia. NKSC ataskaitoje buvo rašoma, jog ši programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis bei juos perduoda į Rusiją. Tačiau šiandien tikrai yra žmonių, kurie ir toliau siunčiasi šią programėlę, nepaisydami nei žiniasklaidoje mirgančios informacijos, nei valstybinių institucijų perspėjimų. Vartotojai dažnai patys save stato į pavojų, elgdamiesi neatsargiai ir sudarydami galimybę kenksmingai programinei įrangai patekti į jų įrenginius“, – įspėja ekspertas.

V. Bielinis primena, kad reikėtų ir toliau intensyviai inicijuoti visuomenės švietimo projektus, aktyviau skleisti informaciją apie apsisaugojimo būdus.

Išmaniųjų telefonų gamintojai, siekdami užtikrinti visapusišką telefono duomenų apsaugą, iš anksto įrenginius aprūpina specialiais saugumo sprendimais. Todėl vartotojai, ketindami įsigyti naują išmanųjį telefoną, turėtų atsižvelgti ir į šį aspektą.

O ką galime padaryti mes patys?

„Manau, visi žinome pagrindines taisykles, kaip geriausiai apsaugoti savo mobilųjį telefoną ir kitus įrenginius. Tai reguliarus programinės įrangos atnaujinimas, stipraus lygio slaptažodžiai ir reguliarus jų keitimas. Taip pat rekomenduojama nesisiųsti programėlių iš nepatikimų šaltinių, o gavus neaiškų elektroninį laišką ar žinutę, patartina juos ištrinti. Tai yra patys paprasčiausi veiksmai, kuriais galime apsaugoti savo duomenis bei informaciją“, – pataria V. Bielinis.

„Šilalės artojo“ inform.