„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Investicija į dantų šepetuką atsiperka šimteriopai

Anot gydytojos vaikų odontologės E. Mažeikės, mažų vaikų dantų valymas bei taisyklingų kasdienės burnos ir dantų higienos įpročių skiepijimas yra tėvų atsakomybė, todėl patariama kantriai pradėti vaikus to mokyti vos išdygus pirmajam pieniniam dantukui. Nuotr. iš asmeninio archyvo Anot gydytojos vaikų odontologės E. Mažeikės, mažų vaikų dantų valymas bei taisyklingų kasdienės burnos ir dantų higienos įpročių skiepijimas yra tėvų atsakomybė, todėl patariama kantriai pradėti vaikus to mokyti vos išdygus pirmajam pieniniam dantukui. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Didžioji dalis suaugusiųjų neteisingai prižiūri savo dan­tis ir kovoja su įvairiomis dantų problemomis ar ligomis, todėl nekeista, kad ir vaikams nuo pat mažens nė­ra skiepijami tinkami kasdienės burnos higienos įpro­čiai. Apie tai, kaip teisingai prižiūrėti vaikų dantu­kus, kokios būna dažniausios tėvų klaidos ir ką dantys pasako apie viso organizmo būklę, pasakoja gydytoja vaikų odontologė Erika Mažeikė.

Priežiūra – nuo pirmo pieninio danties

Pagrindinis skirtumas tarp suaugusiojo ir vaiko kasdienės dantų higienos yra tas, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai kokybiškai patys to padaryti negali, todėl jiems reikalinga suaugusiųjų pagalba.

„Mažų vaikų dantų valymas yra vienareikšmiškai tėvų atsakomybė. Žinoma, ne visiems vaikams lengva dantis išvalyti – neretai prireikia išradingumo, žaidimų bei papildomos motyvacijos“, – teigia gydytoja vaikų odontologė E. Mažeikė, kuri rekomenduoja pra­dėti vaikams valyti dantis nuo pat pirmojo pieninio danties, išdygstančio maždaug šešių mėnesių kūdikiui. Nuo tada mažieji turėtų pratintis ir susipažinti su tuo, kad dantukai kiek­vieną die­ną turi būti valomi.

Taip pat patariama leisti vaikui imti šepetėlį, dėti jį į burną, nes tokiu būdu jis žaidžia ir kartu pratinasi valyti dantis, masažuojamos dygstančių dantų dantenos ir formuojamas geras dantų valymo įprotis. Žinoma, viskas turi vykti, prižiūrint suaugusiesiems, ir po to tėvai dantis dar turi pervalyti.

Nuo dantų šepetuko iki burnos skalavimo skysčio

Net ir renkantis burnos prie­žiūros priemones, rekomenduojama prieš tai apsilankyti pas specialistą, nes vaikams fluoridų kiekis pastoje parenkamas odontologo pagal esamą dantų būklę ir amžių, todėl gali svyruoti nuo 500 iki 1450 ppm, esančių įprastinėje suaugusiųjų pastoje.

Be to, geriausia valymo kokybė pasiekiama, valant dantis po vieną, naudojant vieno danties šepetėlį. Geras pasirinkimas yra ir ultragarsinis dantų šepetėlis, tačiau, nepaisant to, kad jis pats sukasi, valant vis tiek reikia atlikti šluojantį judesį nuo dantenos iki dantų krašto, jog ką tik nuvalytos apnašos „nesusisuktų“ atgal prie dantenų.

Norint palaikyti visą burnos švarą, rekomenduojama vaikus pamažu pratinti prie dantų siūlo, tarpdančių šepetėlio, liežuvio valiklio, o vyresniems nei 6 metų galima naudoti ir skalavimo skystį. Be to, dantų valymo kokybę namuose gali padėti įvertinti dantų apnašas dažančios tabletės.

Norint išvengti ne tik danties skausmo, bet ir ligų

Profilaktiniai vizitai pas specialistus yra neatsiejami nuo taisyklingos burnos higienos ir būtini, siekiant išvengti nepagei­daujamų ligų. Jų metu apžiū­rima burnos ir dantų būk­lė, atkreipiamas dėmesys į vietas, kur lieka apnašų ar maisto likučių, nes jas reikėtų valyti atidžiau. Būtent šios dantų sritys greičiau genda, o situacijos nekeičiant, formuojasi ertmės dantyse, atsiranda dantų skausmai.

Šių vizitų dažnis vaikams gali svyruoti nuo 3 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo ėduonies atsiradimo rizikos, bet daž­niausiai rekomenduojama ap­silankyti pas gydytoją odontologą kas pusmetį.

Be viso to, tai vaikams tarnauja ir kaip pažintinės proce­dūros – svarbu, kad vaikas pripras­tų prie odontologinio kabineto, užmegztų draugišką ry­šį su gydytoju bei jo komanda.

Dažniausios klaidos, prižiūrint vaikų dantukus

Pagrindinė ir dažniausia vaikų dantų priežiūros klaida yra jų valymo atsakomybės perkėlimas vien tik vaikui, todėl itin svarbu, jog tėvai pervalytų vaikui dantis mažiausiai iki 8 metų. Vėliau viskas priklauso nuo vaiko savarankiškumo ir pasiekiamo dantų valymosi kokybės rezultato, tačiau dažnu atveju prireikia tėvų kontrolės ir vyresniame amžiuje, maždaug iki 12 metų.

Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – tarpdančių nevalymas vaikams. Jei vaiko dantys liečia­si vienas su kitu ir nėra plataus tarpelio, vieną kartą per parą tarpdančius reikia valyti siūlu ar tarpdančių šepetėliu, nes va­lant įprastu lieka maisto liku­čių, ir tokiais atvejais iškart genda dažniausiai ne vienas, o du dantys.

Be to, tėvai neretai skundžiasi gydytojams, jog vaikai ne­si­lei­džia valyti dantų, todėl, ne­no­rė­dami jų spausti, tėvai dan­tų nevalo tol, kol neatsiranda bai­­sių pasekmių. 

„Reikia pasistengti vaiką sudominti – galima dainuoti dainelę ar pasakoti istoriją apie dantukus ir nepageidaujamus jų gy­ventojus – mikrobus, ar susi­tarti, kad po dantų valymo vaikas galės pažaisti savo mėgstamą žaidimą, pažiūrėti filmuką. Taip pat motyvaciją sustip­rinti padeda ir gera, dažniausiai vai­sių skonio, dantų pasta“, – pataria gydytoja vaikų odontologė E. Mažeikė.

Kuo mažiau cukraus – tuo geriau

Visiems tikriausiai žinoma, kad maistas, kurį valgome, ga­li stip­rinti dantis arba jiems kenkti. Jei mityboje daug paprastųjų, leng­vai skaidomų ang­liavandenių – cukraus, milti­nių produktų, tuomet dantys bus labiau linkę ges­ti, nes šiuos maisto produktus burnoje gyvenančios ir ėduonį sukeliančios bakterijos skaido į rūgštis, dėl kurių atsiranda paviršinių pažeidimų, o vėliau ir ertmių. Taigi patariama vartoti kuo mažiau saldintų maisto produktų ir gėrimų, o troškulį geriausia malšinti vandeniu ar nesaldinta arbata.

Be to, norint sustiprinti dantis iš vidaus, į mitybos racioną reikėtų įtraukti daugiau kalcio, vitaminų D, A, K2 turinčių maisto produktų – sūrio, sviesto, natūralaus jogurto, kefyro, morkų, brokolių, kaimiškų kiaušinių, kokosų aliejaus, riebios laukinės žuvies, avokadų, riešutų.

Sugedę dantys – silpno ar sergančio organizmo rodiklis

Ne tik maistas, bet netgi ir pavieniai medikamentai, skirti bendrinėms ligoms gydyti, gali turėti įtakos burnos būklei. Pavyzdžiui, dažnai ir netinkamai vartojami antibiotikai išbalansuoja žarnyno, taip pat ir burnos, mikrofloros – gerųjų bei blogųjų bakterijų – pusiausvyrą, o vaistai, vartojami epilepsijai gydyti, gali sukelti dantenų paburkimą.

Juk organizmas yra viena visuma, todėl natūralu, kad burnos ir viso kūno sveikata daugiau ar mažiau yra susijusi. Pavyzdžiui, žmogui sergant dantenų ar kaulo uždegimu, jo patogeninės burnos bakterijos gali patekti į kraujotaką ir pažeisti širdies audinius. Taip pat dažnai pasitaiko, jog sergant ar persirgus peršalimo ligomis, atsiranda dantų skausmų bei tinimų, tačiau tai dažniausiai paūmėja dėl organizme jau esan­čios, dėl ėduonies komp­likacijų atsi­radusios lėtinės infekcijos, kai, nusilpus imunitetui, organizmas nebesugeba su jomis susitvarkyti.

„Ėduonis yra liga, kurios ga­lima išvengti, taisyklingai mai­tinantis ir tinkamai prižiūrint dantis – tą rodo mokslinė lite­ratūra ir ne vienas asmeninis pavyzdys. Tačiau žvelgiant plačiau, kariesas labiau yra ne tiek prastos imuninės sveikatos, o netinkamo gyvenimo būdo pasirinkimo rodik­lis. Todėl labai svarbu, kad tėvai nuo pat mažų dienų rodytų vaikams tin­kamą pavyzdį ir kantriai juos mokytų taisyk­lingos kasdienės burnos higienos įgūdžių“, – teigia gydytoja vaikų odontologė E. Mažeikė.

Atnaujinta Penktadienis, 14 vasario 2020 14:33