Pasmerkti bristi purvą, kad neužmirštų, jog kaime gyvena?
Nors vietinės reikšmės keliai įvardijami kaip nuolatinis savivaldybės politikų rūpestis, kurį jie demonstruoja, kasmet vizituodami seniūnijas, padėtis kaimuose beveik negerėja – kaip brido kaimo žmonės purvyną, taip ir brenda, kaip laužė savo automobilius, taip tebelaužo. Tuo įsitikinome, su Kaimo reikalų komiteto nariais gruodžio 19-ąją apsukę per 200 kilometrų mūsų rajono. Paaiškėjo, kad seniūnijos dažniausiai prižiūri tik tuos kelius, kuriais į mokyklas vežiojami vaikai. Įsikūrusiems atokiau, pasak Upynos seniūnės Stefos Kažukauskienės, privaloma atsiminti, jog gyvena kaime.
Daiva BARTKIENĖ
AUTORĖS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.1