„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Žydintis balkonas – geroji namų oazė

Rytų išmintis byloja: diena be gėlių prilygsta dienai be saulės. Pastebėta, kad būdamas tarp gėlių, jas liesdamas ir uostydamas, žmogus jaučiasi emociškai pakylėtas, geresnės nuotaikos, ramesnis. Todėl ir neturint sodybos ar sodo su gėlynu, įsirengti žydinčią oazę galima daugiabučio balkone ir visą vasarą gėrėtis spalvingais žiedais.

Balkonas – svarbi eksterjero ir interjero detalė

Mokslininkai yra nustatę, jog kai esame apsupti gėlių, mūsų smegenys išskiria tris hormonus: energijos teikiantį adrenaliną, raminamai veikiantį melatoniną ir nuotaiką gerinantį serotoniną. Be to, gėlės skleidžia tam tikrą energiją, kuri turi įtakos vidaus organų veiklai, subalansuoja emocinę būklę. O emocinė pusiausvyra šiais įtampos kupinais laikais mums visiems labai reikalinga. Jos pasiekti padės ir spalvingi vasaros gėlių žiedai balkone, terasoje ar bent jau ant palangės.

Karaliaus Mindaugo profesi­nio mokymo centro Floris­ti­kos skyriaus profesijos moky­to­ja Regina Ribokienė sako, jog balkoną tinkamai apželdinti itin svarbu dėl kelių priežasčių.

„Jeigu jis gražiai įrengtas, mes ten galime ir norime praleisti daugiau laiko: rytais galbūt atsigerti kavos, vakarais  – ten pat užsiaugintų vaistažo­lių arbatos, tiesiog pasigėrėti gražiais augalais, jų kompo­zicijomis, spalvomis”, – primindama balkono svarbą kasdieniame gyvenime, sako R. Ri­bo­kienė.

Specialistė pasidžiaugė, kad balkonų apželdinimas Lietu­voje kasmet vis labiau populiarėja, o gėlių gausa pildosi vis naujomis rūšimis bei veislėmis.

Balkonas – tai jungiamoji zo­na tarp interjero ir eksterjero, t. y. tarp vidinio ir išorinio pasaulio. Skoningai apželdintas balkonas pakeičia pastato išvaizdą bei pagerina mik­roklimatą patalpose: drėkina orą, sumažina dulkių prasiskverbimą į vidų, apsaugo nuo gatvės triukšmo. 

„Planuojant balkono apželdinimą, reikėtų pagalvoti ir apie laisvesnį kampelį, kur bū­tų galima pasistatyti mažą stalelį. Lietuvoje senesnės statybos namuose balkonai nėra dideli (2–5 kv. m), naujos statybos namuose stengiamasi sukurti didesnės erdvės terasą. Gėlių lovelius, krepšelius ar kitus indus galime išdėstyti įvairiame aukštyje – tik svarbu, kad gėlės neužstotų lango ir augalai turėtų erd­vės augti. Įstiklintame balkone ir aptvara yra uždara (betonas ar medis), tad gėlių indai tvirtinami ant aptvėrimo, augalai komponuojami bei auginami daugiau svyrantys. Jeigu balkonas yra ažūrinis, tuomet loveliuose gali būti sodinami augalai, kurie puikiai tvirtinsis prie atramų ir kils į viršų bei uždengs kažkiek ažūro. Labai svarbu, kur yra balkonas pagal pasaulio šalių padėtį – nuo to priklausys ir augalų asortimentas bei jų gausa. Jei į rytus ar šiaurinę pusę, nerekomenduojama gausiai želdinti net ir unksminiais augalais. Jeigu į pietus ar vakarus – galima sodinti daug žydinčių augalų. Jų išdėstymas priklauso nuo šviesos, temperatūros, drėg­mės, maisto medžiagų“, – pataria spe­cialistė.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia derėtų pasirūpinti vazonais ir loveliais. Pa­sak gėlininkų mokytojos, tinkamiau­si yra keraminiai ar me­diniai, nes juose augalai ga­li kvėpuoti ir geriausiai au­ga, nors žmonės dažnai renkasi plastikinius. Lovelius galima tvirtinti ir išorinėje balkono pusėje – juose žydinčios gėlės puoš visą namą. Labai svarbu saugu­mas – loveliai ar vazonai turi būti pakabinti tvirtai, kad, kilus vėjui, nenukristų į žemiau esančio kaimyno balkoną ar, neduok Dieve, kam nors ant galvos!

R. Ribokienė akcentuoja, jog ne mažiau svarbu, kad, laistant augalus, vandens pertek­lius nevarvėtų žemyn. 

„Sodinti gėles į sandarų lovelį be skylučių – ne išeitis: po didesnio lietaus augalai ims plūduriuoti, dėl užsistovėjusio vandens šaknys pradės pūti. Lovelis su skylutėmis dugne –

ne ką geriau: vandens pertek­lius bėgs žemyn ir išterlios bal­koną. Todėl lovelį reikėtų kabinti taip, kad virš jo būtų stogas ir lietus neužlytų. O geriausia – įsigyti pakabinamus lovelius su drenažo skylutėmis dugne ir pritaisomais padėk­lais vandens pertekliui surink­ti.

Nepatartina gėlių balkone so­dinti į juodus vazonus – saulėkaitoje jie stipriai įkaista, o tai nepatinka augalams: jų šak­nys apdega, dūsta, augalas gali pradėti skursti ar net žūti. Kad taip neatsitiktų, plastikinius indus geriausia įstatyti į keraminius vazonus“, – dalijasi patarimais profesinio mokymo centro dės­tytoja.

Turint lovelius ar vazonus, metas pasirūpinti gruntu. Daržo žemė netinka – ji yra per sunki, be to, joje gali būti ligų užkratų. Geriau rinktis specialiai balkoninėms gėlėms skirtą substratą ar kompostą: jis būna papildytas reikalingomis medžiagomis, augalai ja­me lengvai prigyja ir greitai su­veša.

Kaip pasirinkti augalus?

Balkonuose galima augin­ti labai įvairius augalus ir juos visaip komponuoti. Svar­biau­sia, pasak specialistės, kurioje pusėje yra balkonas – juk vienos gėlės labiau mėgsta kait­rią saulę (pavyzdžiui, petunijos, juostuotosios ir laiptuotosios pelargonijos, verbenos, lakišiai, ragilės, paprastosios lobelijos), o kitos geriau jaučiasi pavėsyje (gumbinės ar svyrančiosios begonijos, fuksijos, sprigės, raktažolės, didžiosios

žiemės, suteros, našlaitės ir kt.). Į lovelius rekomenduojama įso­dinti ir daugiamečių dekora­ty­vinių augalų. Saulėtiems bal­konams tinka alpiniai vaistučiai, visžalės rudgrūdėlės, žemieji vilkdalgiai, auskarė­liai, tankialapės uolaskėlės, įvai­rios vilkpupės, o mažai gaunan­tiems saulės – ma­žosios žiemės, sto­ralūpės bergeni­jos, alpiniai sina­vadai, siauralapės ir mėlynlapės mels­vės, dailieji auskarėliai, as­til­bės.

„Būtina atsižvelgti ir į balko­no pobūdį: įstik­lintas jis ar at­viras, didelis ar mažas. Pa­vyz­­­džiui, dideliame gražiai at­ro­dys netgi vijokliniai auga­lai: rožės, raganės, kvapieji pelė­žir­niai, lipikinės kobėjos ir kt., ypač jei balkone netrūksta švie­sos ir šilumos. Mažame bal­kone vijokliniai augalai – pras­tas pasirinkimas, nes jie ne tik mažina erdvę, bet ir sulaiko šviesą“, – sako R. Ribo­kie­­nė.

Į vieną vazoną ar lovelį ji pataria sodinti tik tuos augalus, kurių augimo sąlygos panašios dirvos, šviesos bei drėg­mės atžvilgiu. Perkant gėles, verta atkreipti dėmesį į deko­ratyvines jų savybes – žiedų ir lapų spalvas, formą bei žydėjimo trukmę. Labai svarbu ir augalų aukštis. Į pastato­mus vazonus geriau sodinti aukštesnius augalus, į lovelius – ne­aukštus vienmečius, kurie žy­di visą vasarą. Tačiau vertėtų lai­kytis vienos taisyklės: žemesnes gėles sodinti palei lovelio kraštus, aukštesnes – viduryje arba krašte, prie sienos. 

Kaip sukurti kompoziciją?

Renkantis gėles balkonui ar palangėms puošti, reikia pagalvoti ir apie tai, kiek tam galėsite skirti laiko, nes vienos gėlės reikalauja daugiau priežiūros, kitos – mažiau.

„Štai svyrančiosios pelargonijos be perstojo džiugina žiedais visą vasarą iki rudens vidurio, veša tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje. Vienintelis rūpestis – nuskinti bebaigiančius žydėti jų žiedus, kad gėlės greičiau atsigautų. O, pavyzdžiui, nužydėjusias petunijas ar surfinijas būtina nuskainioti kur kas dažniau. Ant palangių auginant pelargonijas, į vidų mažiau skrenda musės ir uodai – šie vabzdžiai nemėgsta jų kvapo. Pilna­vi­durės pelargonijos mažiau žydi, yra lepesnės. Kad žemėje jos tvirčiau laikytųsi, į tarpus galima įsodinti svyrančių augalų ar smulkių gėlyčių: verbenų, šlamučių, karpažolių ir kt. Prie ryškių pelargonijų žiedų nuostabiai atrodo pilkos spalvos augaliukų kereliai“, – pataria floristė.

Specialistė rekomenduoja to­kius gėlynų spalvų derinius: raudoną ir žalią, oranžinę ir mėlyną, geltoną ir violetinę. Nuostabiai atrodo ir ne tokie ryškūs deriniai: tamsiai mėlynos ir šviesiai žydros. Tiesiog reikia atsiminti, kad šviesių tonų augalai atrodo leng­vesni, o tamsių – sunkesni. Rau­do­nos spalvos tarsi priartėja, o mėlynos nutolsta, balti žiedai vizualiai atrodo šiek tiek didesni.

Balkono gėles reikia prižiūrėti

Loveliuose ar vazonuose pasodintoms gėlėms reikia meilės ir tinkamos priežiūros – tik tuomet jos apdovanos gausiais žiedais ir vešlia lapija. Derėtų nepamiršti papurenti žemės, išrauti išdygusių piktžolių, laistyti ir tręšti. 

„Pelargonijas, kai tik prigyja, patartina tręšti mielių tirpalu. Maždaug ketvirtadalį pakelio mielių ištirpinti, supilti į kibirą vandens ir palaistyti. Balkonines gėles reikia laistyti kasdien, ypač jei karšta vasara, geriausia – vakarais, kad kaitri saulė jų nenudegintų. Pelargonijoms lieti labai tinka vanduo su nupjauta žole. Maždaug litrą žolių užpilkite vandeniu ir savaitę pamirkykite. Tada atskieskite (kibirui vandens – litras žolių tirpalo) ir turėsite tinkamą laistyti vandenį“, – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dėstytoja R. Ribokienė.

Kadangi balkoninės gėlės dažnai laistomos, vanduo išplauna mineralus ir organines medžiagas, todėl kartą per savaitę būtina tręšti, geriausia – žydinčių gėlių trąšomis. Gau­sesnį tręšimą ypač mėgsta pe­tunijos, surfinijos, sprigės, naš­laitės bei kt.

Kai kurie gėlininkai siūlo sodinant į substratą įmaišyti ilgo poveikio ir lėtai tirpstančių trąšų granulių arba lazdelių. Jos pamažu tirpsta ir viso sezono metu maitina augalus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atnaujinta Antradienis, 19 Geg 2020 08:51