Kaip apsaugoti savo paskyrą internete nuo užgrobimo?

Dakaro ralio dalyviui, lenktynininkui Antanui Juknevičiui neseniai teko susidurti su netikėta kliūtimi. Tik šįkart problemų kilo ne trasoje, o internete: programišiai nulaužė sportininko socialinių tinklų paskyrą. 

Apie įsilaužimą į paskyrą „Facebook“ tinkle paskelbė pats A. Juknevičius. Jis nurodė, kad paskyra, kurią stebi net 67 tūkst. sekėjų, tapo Vietnamo kiber­netinių nusikaltėlių taikiniu. Įsilaužėliai apribojo galimy­bes matyti sportininko pas­kyrą – gerbėjams Lietuvoje informacija apie A. Juknevičių staiga tapo nepasiekiama. 

Lenktynininkui teko nemažai pavargti ir aktyviai pabendrauti su „Facebook“ atstovais, kol galiausiai pavyko atgauti paskyrą. 

Gali padaryti didelės žalos

Kauno technologijos univer­siteto (KTU) Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros lektorius dr. Šarūnas Grigaliū­nas sako, kad socialiniai tink­lai yra kibernetinių nusikaltė­lių mėgstama veiksmo erdvė. 

„Užgrobę žmogaus, bend­ruo­menės ar įmonės paskyrą socialiniuose tinkluose, piktada­riai gali padaryti neišma­tuoja­mą žalą, kurią atitaisyti yra labai sudėtinga arba išvis neįmanoma“, – teigia kibernetinio saugumo specialistas. 

Užvaldę svetimą paskyrą, ap­gavikai iš savininko gali paprašyti išpirkos arba turėti dar bjauresnių kėslų, pavyzdžiui, sukompromituoti asmenį drau­gų bei visuomenės akyse. 

„Įsivaizduokite situaciją, jeigu kas nors nulaužtų šalies prezidento ar didelės įmonės vadovo socialinę paskyrą ir išreikštų nuomonę vienu ar kitu klausimu įtakingo asmens, o gal net šalies vardu. Tai būtų milžiniškas smūgis reputacijai ir santykiams su partneriais. Vėliau tektų daug, ilgai ir aktyviai aiškinti, jog paskelbti pranešimai bei pareiškimai neatitinka tikrovės“, – sako Š. Gri­galiūnas. 

Žinoma, paprastiems žmonės tokių sudėtingų iššūkių praradus paskyrą nekiltų. Vis dėlto apstu atsitikimų, kai nu­laužę paprastų naudotojų paskyras, nusikaltėliai sugeba prašyti telefono sąskaitų papildymų arba atlikti kelis veiksmus, kurių pasekmės yra smulkieji SMS pervedimai iš savo aukos artimųjų ir bičiulių. 

Mįslingi įrašai gali priversti raudonuoti

KTU lektorius pateikia pavyzdį, kaip piktadariai gali klastingai pasinaudoti svetimomis paskyromis. 

„Turint prieigą prie konkretaus asmens paskyros, ant sienos imama talpinti nereikšmingus pranešimus ar paveiks­lėlius. Tarkime, publikuojama išmintinga citata ar mielo šuniuko nuot­rauka, prie kurios pažymima krūva jūsų draugų. Vaizdas su­laukia daugybės žmonių patik­tukų. 

Tačiau vėliau piktadariai atlieka redagavimą ir nuotrauką pakeičia – vietoj jos įdeda, pavyzdžiui, kokį nors diktatorių šlovinantį atviruką. O visos po pirminiu įrašu surinktos reakcijos išlieka.

Taigi į jūsų lūpas kažkas netikėtai įdeda mintis, kurių jūs nesate pasakęs. O žmonės, kuriems patiko šuniukas ar išmintinga citata, dabar staiga tampa žmonėmis, kuriems patinka diktatorius“, – aiškina  Š. Grigaliūnas. 

Pasak jo, suformavus tokį tariamų nuomonių „skėtį“, socia­liniuose tinkluose bandoma da­ryti įtaką kitų piliečių nuostatoms.

Keli paprasti patarimai

Kad „Facebook“, „Ins­tagram“, „LinkedIn“, „TikTok“ ar kitų so­cialinių tinklų naudotojai netaptų manipuliacijų įkaitais, IT saugumo ekspertas pataria aktyvuoti dviejų žingsnių autentifikavimą, kai prisijungiant naudojamas ne tik slaptažodis, bet ir telefonas arba papildoma programėlė. Tai vie­nas iš pagrindinių sprendimų, padedantis apsaugoti savo paskyrą internete.

Dar vienas būdas – tai atsidaryti savo paskyros saugumo nustatymus ir atidžiai peržiūrėti, kam leidžiate matyti savo informaciją ar skelbti įrašus ant jūsų sienos. 

„Nustatykite, kad ant savo sienos įrašus galite talpinti tik jūs ir niekas kitas“, – pabrėžia pašnekovas ir nurodo, jog verta apsvarstyti, ar tikrai norite, kad jūsų pačių paskelbtus įrašus matytų visiškai nepažįstami žmonės. 

„Beje, jeigu uždrausite kitiems žmonėms jus žymėti nuotraukose, taip pat lengviau išvengsite nepatogių situacijų“, – priduria Š. Gri­galiūnas. 

Anot eksperto, tiek „Face­book“, tiek kituose socialiniuo­se tinkluose būtina aiškiai apsibrėžti ratą žmonių, su kuriais bendraujate, kad visi jie būtų tikri, gerai pažįstami ir sutinkami gyvai. 

„Jeigu gaunate pranešimą, kad į jūsų draugus prašosi nepažįstamas išvaizdus užsienietis ar užsienietė, tai kvepia apgaule. Greičiausiai asmuo net neegzistuoja, o už nuotraukos slepiasi robotas, naudojamas piktiems tikslams“, – sako kibernetinio sau­gumo ekspertas. Kilus įtarimų, patariama apie tai pranešti socialinio tinklo valdytojams. 

Galiausiai KTU lektorius pa­taria nuolat domėtis socialinių tinklų siūlomomis saugumo priemonėmis ir pasikartoti saugaus elgesio inter­nete taisykles, taip pat bent kartą per tris mėnesius ar daž­niau peržiūrėti informaciją apie paskyros istoriją: kada ir iš kur buvo prisijungta, kokie veiksmai atlikti. Jeigu pastebite, jog buvo prisijungta iš kitos valstybės ar iš kitokio negu jūsų įprasto įrenginio, vertėtų iškart imtis veiksmų – pranešti apie pažeidimus, pasikeisti slaptažodį, pažymėti, kad šis prisijungimas ar atliktas veiksmas jums nepriklauso.