„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų

Jei bus patvirtintas naujasis tiesioginių išmokų planas, didesnių išmokų sulauks besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, vidutiniai šeimos ūkiai, jaunieji ūkininkai Jei bus patvirtintas naujasis tiesioginių išmokų planas, didesnių išmokų sulauks besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, vidutiniai šeimos ūkiai, jaunieji ūkininkai

Artėjant naujajam Europos Sąjungos finansiniam lai­ko­tarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesioginių išmokų (TI) Lietuvos ūkininkams skaičiavimo formule 2021–2027 m. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sociali­niams partneriams pristatė planą, kaip galėtų būti skirstomos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažymėti, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl jų dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strateginės kryptys aiškėja. Tiesioginių išmokų prioritetinėmis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ūkiai, jauni ūkininkai, besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, perdirbimas bei apsirūpinimas žemės ūkio produkcija.

Prieš planuodami atliko tyrimą

Prieš ministerijai rengiant TI planą, Lietuvos agrarinis ekonominis institutas (LAEI) atliko ūkių pelningumo vertinimą. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio dydžio ūkiai Lietuvoje yra pelningi, kokie – nuostolingi. Skaičiuota, kokių ūkių šalyje yra mažiausiai, kokios žemės ūkio šakos traukiasi, kurioms reikia padėti.

ŽŪM parengtame plane teigiami pokyčiai laukia smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ūkininkaujantiems ekologiškai. Turėtų didėti susietoji parama pieninių karvių laikytojams, auginantiems dar­žoves atvirame grunte, išmokos galimai bus skiriamos auginantiems riešutmedžius.

Siekiama didinti ūkininkų konkurencingumą, ypač nedidelių, kuriems ūkininkavimas yra pagrindinė veikla ir pragyvenimo šaltinis.

Kaip paaiškėjo iš LAEI tyrimo, remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, ūkiai iki 10 hektarų yra sąlyginai pelningi (didžioji prekinių iki 10 ha ūkių dalis – pelningi), o peržengus 10 ha ribą, pelningumas krinta, jie dirba nuostolingai. Pelningai dirba tik gerokai didesni – valdantys 100–110 ha, o labai pelningais laikomi dirbantys 150 ha ir daugiau. Tokią pat tendenciją atspindėjo ir produkcijos kreivė: iki 10 ha ji didesnė, vėliau mažėja, o gerokai padidėja tik nuo 150 ha. Būtent tokių ūkių, valdančių iki 90 ha, Lietuvoje yra daugiausiai – jie sudaro 90 proc. visų Lietuvos ūkių. 

Siūloma atkreipti dėmesį į smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus

Atsižvelgiant į tai, jog dauguma ūkių Lietuvoje yra vidutiniai ir būtent jų efektyvumas yra prasčiausias, tiesioginių išmokų perskirstymo plane ypatingas dėmesys atkreiptas į ūkius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasiūlyme išdėliotos taip, kad jos padėtų smulkiems ūkiams pradėti dirbti pelningiau. Išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha. Tai reiškia, kad už kiekvieną hektarą ūkininkas vidutiniškai papildomai gautų 76 eurus. Pagal naująjį planą, išmokos turėtų būti mokamos laiptuotai: už pirmus 10 ha būtų mokama 65 Eur už ha, už 11–20 ha – 74 Eur/ha, už 21–30 ha – 87 Eur/ha, o 99 Eur/ha būtų skiriami ūkiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 ha dydžio. Toks laiptavimas nulemtų, jog didesnes išmokas gautų ūkininkai, dirbantys iki 108,4 ha, arba 95,8 proc. visų Lietuvos ūkio sub­jektų.

Palankios permainos numa­tomos jauniesiems ūkininkams, kurių Lietuvoje, pasirodo, mažėja. Esami veiklos nenutraukia – keičiantis ūkininkų amžiui, jie praranda jaunųjų statusą. Problema yra naujų jaunųjų ūkininkų įsitraukimas į žemės ūkio veiklą bei nedidelės ūkių apimtys – vidutiniškai jaunieji ūkininkai valdo 32 ha, bet naujai ateinančių jaunų ūkininkų vidutiniai plotai nesiekia ir 10 ha. Dėl to tiesiogines išmokas jauniesiems ūkininkams siūloma nuo 54 Eur didinti iki 173 Eur/ha ir planuojama jas mokėti nebe penkerius, o septynerius metus, mokant už 50 ha (šiuo metu mokama už 90 ha). 

Daugiau skirtų pienininkams ir daržininkams

Permainos pasiūlytos skirstant susietąją paramą, kuria siekiama palaikyti bei paremti besitraukiančias žemės ūkio šakas. Didelis dėmesys skirtas šeimos ūkiams, kuriuose 

melžiamos pieninės karvės. Ne­bū­tina jų turėti kelių šimtų, kad ūkis būtų pelningas. Remiantis skaičiavimais, užtenka 25 karvių, kurios, jei ūkininkaujama protingai, iš žaliavinio pieno leidžia išlaikyti šeimą. Todėl išmokos už pienines karves vidurkį nuo 119 Eur siūloma didinti iki 180 Eur. Melžiantiems iki 10 karvių išmoka už karvę naujuoju tiesioginių išmokų laikotarpiu siektų 156 Eur, laikantiems nuo 11 iki 50 raguočių priklausytų 208 Eur už karvę, nuo 51 iki 150 karvių – už karvę būtų skiriama 260 Eur. Ūkyje, kuriame laikoma 151 karvė ir daugiau, kiekvienam galvijui, pradedant nuo 151, būtų skiriama po 130 Eur, o visiems kitiems – atitinkamai pagal laiptus.

Susietoji parama palaiko ir daržovių bei vaisių augintojus, todėl auginantiems atviro grunto daržoves vietoje 180 Eur siūloma mokėti 500 Eur/ha, o vaisių augintojams parama nuo 237 Eur/ha kils iki 386 Eur. Nekistų tik parama mėsinių galvijų, mėsinių avių, cukrinių runkelių augintojams. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto siūlymu, į naująjį tiesioginių išmokų planą įtraukti riešut­medžiai – jų augintojams bus mokama 150 Eur/ha.

Didesnės išmokos – tik sąžiningiems 

Gerų žinių yra ir ūkininkau­jantiems ekologiškai. Nau­juo­ju finansiniu laikotarpiu ketinama panaikinti ekologinių ūkių įsipareigojimus penkeriems metams. Pasibaigus pereinamajam laukų laikotarpiui, ūkininkas juos galės tiesiog deklaruoti ir gauti jam priklausančią išmoką.

Tiesa, jei laukai po pereinamojo laikotarpio būtų nedeklaruojami, kaip ekologiš­kus ūkininkas juos galėtų pažymėti tik po kelių metų. To­kia sąlyga norima pažaboti piktnaudžiaujančius ekolo­gi­nėmis išmokomis ūkininkus, kurie, atsiradus laukuose pikt­žolėms, metus nusprendžia pabūti neekologiškais ūki­­ninkais ir juos nupurškia chemija, o kitais metais vėl grįžta prie ekologinio ūkininkavimo ir didesnių išmokų. Jei bus pritarta naujajam tiesioginių išmokų planui bei jo pakeitimams, norint taip elgtis, teks laukti pereinamąjį laiko­tar­pį. 

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.