Dovanos visuomet suteikia džiaugsmo
Smagu ne tik gauti, bet ir dovanoti. Ypač, kai matai nuoširdų ir nesuvaidintą žmonių džiaugsmą. Loterijos rėmėjų įsteigtus prizus jau barstome po įvairius rajono kampelius ir bendraujame su jų laimėtojais.
Pasausalio kaime gyvenantis Bronislovas Kučinskas, atsiėmęs UAB „Jozita“ vadovo Jono Jokubausko dovanotus 50 eurų, tryško gera nuotaika: už tai, kad skaito mėgiamą laikraštį, gavo dar ir puikų prizą.
„Esu senas skaitytojas, be „Šilalės artojo“ nebūnu. Geresnio laikraščio iki šiol neradau“, – sakė vyriškis.
Bronislovas - ūkininkaujantis pensininkas. Guvus senjoras aplaksto ne tik gyvulius, bet pats apdirba visą žemę.
„Nesu dvarininkas, tačiau savo žemės norisi. Jos turiu 20 hektarų. Ilsėtis nelabai yra kada. Dabar rūpestį kelia malkos, reikia ir aplinką tvarkyti. O tokiame amžiuje – tempai nebe tokie spartūs“, - pasakojo pašnekovas.
B.Kučinskas didžiąją gyvenimo dalį dirbo Kaltinėnų eksperimentinio ūkio dirbtuvių vedėju. Su žmona Ona užaugino tris atžalas. Vienas iš sūnų – Saulius – dirba kariniame laive „Kuršis“, yra vyriausiasis elektrikas. Bronislovo pasakojimu, sūnus išmaišė bemaž visus pasaulio vandenis, aplankė tolimiausias šalis, o ir dabar yra pasirengęs pusės metų išvykai su NATO laivais. Kitas sūnus Gintaras yra buvęs policijos pareigūnas, o dukra Ramunė dirba kompiuterių gamykloje Kaune.
Tęsdami prizų dalybas, aplankėme Giedrę ir Rolandą Dromantus, gyvenančius Žadeikių kaime. Jauna šeima, perėmusi tėvų ūkį, jau ketverius metus sėkmingai ūkininkauja. Didėja ne tik ūkis, bet ir pati šeimyna. Keturis sūnus auginantys Dromantai neslepia, jog darbo namie netrūksta, o vasarą laisvą minutę rasti vis sunkiau. Vyras užsiima ūkio reikalais, rūpinasi, kad žiemą nepristigtų pašarų galvijams, žmona yra atsakinga už šeimos stalą. Dabar - didysis konservavimo laikotarpis, tad prie puodų pasisukti valandos neužtenka. Giedrė džiaugiasi, jog šalia yra geros nuotaikos nestokojantis uošvis. Jis ir su vaikais pabūna, pasaugo juos, o jei reikia, ir prie ūkio darbų padeda, juk šeima augina apie 30 galvijų.
Po namus laksto Eimantas, Ernandas, Emilis, lopšyje sūpuojasi pats mažiausias Eligijus. Eimantas bei Ernandas jau žingsniuoja į Žadeikių pagrindinę mokyklą, Emilis šiemet turėtų pradėti lankyti darželį, o vos vienerių Eligijus mamai draugiją palaikys namuose.
Laikraštį šeima prenumeruoja ne pirmus metus, tai jau yra tradicija.
„Pradėjome užsisakyti visiems metams, nes taip yra patogiau“, - sakė Giedrė.
Pats didžiausias laikraščio skaitytojas - senelis Petras Dromantas, kuris patikina, kad pirmasis griebia „Šilalės artoją”.
„Laimėti prizo nesitikėjome, o jei jau taip pasisekė, galėsime gautus pinigus vėl skirti laikraščio prenumeratai“, - džiaugėsi Giedrė.
Dromantams atiteko rajono tarybos nario Algirdo Meiženio įsteigtas piniginis prizas – 30 eurų.
Vienas iš dviejų Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio 50 Eur vertės prizų iškeliavo į Traksėdį. Duris pravėrusi Stanislava Norkutė negalėjo atsistebėti:
„Pasitaikė kaip aklai vištai grūdas. Nesitikėjau laimėti. Esu ne vietinė, galvojau, tokiai atėjūnei tikrai nepasiseks. Traksėdyje pas dukrą Dalią ir žentą Anatolijų gyvenu tik antri metai. Esu kretingiškė. Kai sušlubavo sveikata, apsistojau pas vaikus. Pradėjau mąstyti, ką veikti. Žiūrėti televizorių jau skauda akys, tai nutariau užsisakyti laikraštį. Laiškininkė patarė pamėginti „Šilalės artoją“. Neapsirikau, šis laikraštis man labai patinka. Ne tik įdomių straipsnių jame randu, bet, pavyzdžiui, jo dėka ir dukrai darbą suradau“, - negailėjo gerų žodžių S.Norkutė. Moteris sakė laimėtus pinigus atidėsianti kitai „Šilalės artojo“ prenumeratai.
Stanislava gimė ir užaugo Kelmės rajone. Jos tėvai, anot moters, buvo kumečiai, tad kai per karą sugriovė dvarą ir nebeliko kur gyventi, ji su seserimi pėsčios prieglobsčio ieškoti atklydo į Šilutę, kur prabėgo nemažai vaikystės metų. Iš Šilutės rajono, beje, yra kilęs ir prizą Stanislavai dovanojęs Z.Balčytis, o senolė lyg per miglą prisimena, jog galbūt jiedu netgi lankė tą pačią mokyklą.
Subrendus Stanislavą likimas atvedė į Kretingą. Čia ji praleido didžiąją gyvenimo dalį: dirbo, augino vaikus. Moteris daug metų triūsė prekyboje, yra tekę padirbėti ir siuvykloje.
Dukra Dalia atitekėjo į Šilalės rajoną, o sūnus Gintaras liko Kretingoje, tačiau paskutiniu metu ragauja emigranto duonos.
Parduotuvės „Ąžuoliukas“ 30 Eur vertės dovanų kuponą laimėjusi Laima Daubarienė juokavo:
„Gyvename Jucaičiuose, bet pašto dėžutė jau Apidėmių kaime stovi. Pas mus čia taip įdomiai: kiekviena troba – vis kitas kaimas“.
Laimos ir Vytauto Daubarų sodybos nuo pagrindinio kelio nematyti, ji slepiasi už miškiuko. Tačiau vieta – pavydėtina: namą supa jaukios pamiškės, tvenkinys, sodas ir gėlynai. Kieme žvilgsnį patraukia ne viena įmantri medžio bei metalo puošmena: lauko baldai paįvairinti metalinėmis iš technikos detalių padarytomis konstrukcijomis, iš jų sulipdyti dviratukai. Laimos pasakojimu, auksines rankas turi vyras, o ir jauniausiasis sūnus Mantas nesibodi tėčiui padėti.
Iš viso Daubarai užaugino penkias atžalas. Namuose beliko vienintelis Mantas, bet ir jis neaišku, kiek beužsibus. Vasarą vaikinas yra pagrindinis tėvų ramstis, o rudeniop vėl pakels sparnus į Kauną, kur studijuoja elektroinžineriją. Vyresnieji jau sukūrę savo šeimas. Trys iš jų taip pat pasirinko Kauną, vienas apsistojo Klaipėdoje. Gausų namiškių ratą papildė ir trys anūkai.
Birutė PALIAKIENĖ, Laura GIRČYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
