„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei bei visuomenei. 

Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demok­ra­tijos programos vadovas Do­natas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tik­rų grupių nuostatas yra senas bei gerai žinomas ginklas. Neretai jis šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai. 

„Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį bei tikslus, galbūt suvoktume, jog dezinformacija gali būti pavojingesnis gink­las negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hib­ridinio karo priemonė. O tai, kad jos apraiškų pastebime Lietuvoje, reiškia, jog mus atakuoja priešiškos valstybės“, – sako D. Puslys. 

„Verta įsisąmoninti, kad vienas iš dezinformacijos tikslų yra kurstyti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bendrapiliečiais. Pagrindinis priešiškų atakų organizatorių taikinys yra demokratija – siekiama, jog ji neveiktų, jog Lietuva būtų traktuojama kaip nepavykęs projektas, žlugusi valstybė“, – akcentuoja pašnekovas. 

Kai informacija prasilenkia su tikrove

Šiandien apstu pavyzdžių, kai per Kremliaus kontroliuojamus kanalus kasdien transliuojama dešimtys vaizdo reportažų, straipsnių ar radijo laidų, kuriuose apie Lietuvą tendencingai skleidžiama melaginga, iškraipyta informacija. Dalis turinio yra skirta rusakalbiams gyventojams Lietuvoje, dalis – vyresnio amžiaus žmonėms, dalis – kaimyninių šalių gyventojams ir t. t. 

Tokius melo paketus kuriantys veikėjai bei organizacijos labai detaliai analizuoja auditoriją, žino jos silpnybes ir net gali nuspėti elgesį.

„Pavojingiausia yra tokia dezinformacija, kuri metodiškai ir tikslingai skleidžiama nuo­latos, atsižvelgiant į auditorijos nuostatų bei elgesio pokyčius“, –  sako D. Puslys. 

Savo ruožtu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas kasmet atkreipia gyventojų dėmesį į informacinio saugumo problemą. 

„Kremlius prieš užsienio vals­tybes, tarp jų – ir prieš Lie­tuvą, nukreiptą Rusijos informacinę politiką naudoja kaip įtakos instrumentą. Aukš­čiau­siu lygiu koordinuojama Ru­si­jos in­formacinė politika įgyvendi­nama, tikslingai skleidžiant pro­pagandą bei dezinformaci­ją. Kuriant užsienyje paveikius propagandinius įvaizdžius, Ru­siją bandoma parodyti kaip daug geresnę ir patikimesnę alternatyvą „žlungantiems Va­karams“. Viešai pateikiant neva „kitokią nuomonę“, kartu bandoma sukelti nepasitikėjimą Kremliui nepalankia informacija ir tuojau pat pasiūlyti keletą alternatyvių, bet tikrovės neatitinkančių įvykio versijų“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Ar prisimenate, kokie gąsdinimai buvo skleidžiami, kai Lietuva stojo į Europos Są­jun­gą? Kad Lietuva praras laisvę, Briuselis įves diktatūrą, kad, ištrūkę iš Sovietų Sąjungos, dabar patekome į tokią pačią Europos Sąjungą“, – primena D. Puslys ir priduria, jog apie narystę NATO irgi buvo paskleista nuomonė, neva Lie­tuvoje dislokuoti sąjungininkų kariai erzina Maskvą ir skatina Rusijos agresiją. Panašiais pareiškimais, anot D. Puslio, stengiamasi įpiršti nuomonę, kad Lietuva yra nesavarankiška, žlugusi valstybė.

Siekia skaldyti ir valdyti

Dezinformacija gali būti siekiama supriešinti kaimynines valstybes ar skirtingas gyventojų grupes šalies viduje, taip pat – sumenkinti piliečių pasitikėjimą valstybe, demoralizuoti visuomenę. Taigi informacinio karo strategai dezinformaciją naudoja, siekdami įgyvendinti principą „Skaldyk ir valdyk“. 

D. Puslys pastebi, jog dalis Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo rusakalbės Ru­sijos ar Baltarusijos žiniasklaidos, todėl rizika, kad juos veikia ir veiks dezinformacija, yra didelė. Rusija naudoja daug įvairių dezinformacijos priemonių, tokių kaip „Sputnik“, „Pervyj baltijskij kanal“ ar „Baltnews“, kurios sugeba apsimesti žiniasklaida ir aktyviai skleidžia melagienas. Tad labai svarbu siekti, jog rusakalbei auditorijai būtų prieinama kokybiška žiniasklaida rusų kalba. 

Ne veltui Lietuvos nacionalinio saugumo ekspertai įspėja: kritiškas požiūris į gaunamą informaciją, neskubėjimas dalintis sensacijomis bei informacinių tinklų saugumo užtikrinimas yra vieni efektyviausių būdų didinti atsparumą įvairių formų manipuliacijoms.

Labai dažnai dezinformacijos pranešimais siekiama sukelti auditorijos emocijas: baimę, pyktį, nusivylimą bei pan. Įaudrintiems ir sujaudintiems skaitytojams ar žiūrovams beveik iš karto pasiūlomas ir taikinys – tariamas kaltininkas, savotiškas atpirkimo ožys, kurį derėtų nubausti. 

„Svarbu užfiksuoti, kad gau­ta informacija paveikė jū­sų jausmus ir būseną. Ne­pa­si­duokite pirminėms emocijoms, pavyzdžiui, pykčiui, neapykantai, baimei. Pa­sa­ky­kite sau „stop“ – dar kartą perskaitykite tekstą, įsigilinkite, panagrinėkite ir patikrinkite argumentus“, – pataria pašnekovas.

Kampaniją organizuoja

 

 

Atnaujinta Penktadienis, 13 lapkričio 2020 08:22